Sidebar

services

Renginiai GMC

Renginio pradžia: 2023-02-24 14:00
Renginio pabaiga: 2023-02-24 17:00

2023-02-24:

Vasario 24 d. 14 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) GRETA LEONAVIČIENĖ gins disertaciją „Kompleksinė pavienių ląstelių analizė panaudojant hidrogelines mikrokapsules“ biochemijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti. Mokslinis vadovas – prof. dr. Linas Mažutis.

Disertacijos anotacija:

Biologiniams mėginiams, sudarytiems net iš nedidelio ląstelių skaičiaus, paprastai yra būdingas fenotipinis ir genotipinis heterogeniškumas. Šio heterogeniškumo atskleidimas yra svarbus uždavinys norint suprasti ląstelių tarpusavio skirtumus, jų savybes bei biologines funkcijas. Šiam tikslui pasiekti neretai prireikia atlikti išsamią mėginio analizę pavienių ląstelių lygmenyje taikant kompleksinius (daugiapakopius) molekulinės biologijos metodus. Tačiau dėl egzistuojančių technologinių apribojimų, tokio pobūdžio tyrimai vis dar išlieka dideliu iššūkiu.
Šioje daktaro disertacijoje pristatomas praktiškas ir inovatyvus sprendimas, leidžiantis dideliu našumu atlikti kompleksinę pavienių ląstelių analizę. Tai pavyko pasiekti sukūrus selektyviai pralaidžias mikrokapsules. Mikrokapsulės – tai pikolitrų-nanolitrų tūrio vandens lašeliai, apgaubti plonu hidrogeliniu apvalkalu. Hidrogelinis apvalkalas veikia kaip selektyviai pralaidi membrana: sulaikomos izoliuotos ląstelės ir didelės molekulinės masės biomolekulės (gDNR, iRNR), o mažesnės molekulės (fermentai, oligonukleotidai, mitybinės terpės komponentai) juda difuzijos būdu. Dėl šio pralaidumo įvairius tyrimus galima atlikti perkeliant mikrokapsules iš vieno reakcijos mėgintuvėlio į kitą. Šiame darbe mikrokapsulių panaudojimas parodytas vykdant pavienių bakterijų genomų padauginimą, daugybinę AT-PGR, RNR sekoskaitą bei ląstelių kultivavimą, kas, tikimasi, taps naudingu įrankiu kuriant tolimesnius pavienių ląstelių analizės metodus.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

Renginio pradžia: 2023-01-26 14:00
Renginio pabaiga: 2023-01-26 15:30

Research Professional

We kindly invite researchers, administrative and support staff of Vilnius University Life Sciences Center to the demonstration of the features and functionalities of *Research Professional, an online research funding tool available at Vilnius University.

The training session will cover logging into the platform, refining funding searches, creating weekly alerts and sharing content. It will be tailored to the needs and research topics of VU LSC. It is a must for every researcher who is actively looking for global funding opportunities (EU, US, etc.). The session will be interactive, so you can ask specific questions that touch your professional interests and/or information needs.

The training session will take place on 26 January 2023, 14:00 EET (Vilnius time), on Microsoft Teams platform.

Please register for the event until 25 January, 10:00 AM EET.

The link to the training session will be sent closer to the date of the event.

Access *Research Professional database by clicking on the following link and use the same credentials that are used to log in to Vilnius University single sign-on system: www.researchprofessional.com.

Find out more about Research Professional on Vilnius University Intranet.

Contact for information at VU Research Projects Office:

Ana Raišienė, phone: +370 5 268 7165, email:      

Renginio pradžia: 2023-01-11 14:00
Renginio pabaiga: 2023-01-11 15:00

EMBO Fellowship Programme Group 11 2022 5Dr Kelly Sheehan-Rooney is Head of the Fellowship Programme at EMBO. She obtained her PhD in Developmental Biology from the University of Manchester, UK, before carrying out a three-year postdoctoral position at the University of Texas in Austin, USA. Now with 10 years’ experience in international research development, Kelly has worked with thousands of scientists across the world; supporting them in their various careers, building collaborative networks, and fostering a research environment where scientists can achieve their best work.

During the webinar Dr Jorūnė Sakalauskaitė, EMBO Postdoctoral fellow and researcher at the VU Life Sciences Center will share her experience in application process as well.

About webinar:
EMBO supports excellent life scientists at all career stages in Europe and around the world. Awardees can benefit from funding, career development support and networking opportunities to help create an environment in which scientists can excel. Several schemes are available for early career scientists such as the EMBO Postdoctoral Fellowships and a range of short-term grants. During this online seminar you will hear more details about EMBO, its programmes, evaluation criteria as well as top tips for successful grant writing. Early career scientists at the PhD and early postdoctoral level will find this webinar of particular interest. Likewise, the webinar is aimed to help group leaders who would like to attract international talent to their laboratories.

Please join webinar using this link:
https://embo-org.zoom.us/j/85463218874?pwd=TUx1OUM3Nm01TktNTTUvU1BWMjcwUT09
Meeting ID: 854 6321 8874
Passcode: 730598

Renginio pradžia: 2022-10-21 09:00
Renginio pabaiga: 2022-10-21 13:30

Renginio vieta: VU bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro (MKIC), A103 salėje (Saulėtekio al. 5, Vilnius).

Renginys taip pat bus transliuojamas Youtube platformoje (renginio nuoroda užsiregistravusiems bus atsiųsta artėjant renginiui).

Registracija į renginį: https://bit.ly/3dJrb1X

Daugiau apie renginį: https://bit.ly/3rMmwj8

VU Innoday 2022

Renginio pradžia: 2022-10-21 11:00
Renginio pabaiga: 2022-10-21 13:00

2022-10-21

11val. VU Gyvybės mokslų centro R-102 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) EVELINA POLMICKAITĖ-SMIRNOVA gins disertaciją „Redoks ir fotoaktyvių junginių antibakteriniai tyrimai” biologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti. Mokslinis konsultantas – dr. Žilvinas Anusevičius.

Disertacijos anotacija:

Didėjantis bakterijų atsparumas antibiotikams paskatino ieškoti alternatyvių gydymo priemonių. Viena iš perspektyviausių antimikrobinių strategijų yra pagrįsta aktyvių deguonies formų susidarymu. Disertacija apima redoks aktyvių junginių (nitroaromatinės, chinoninės, heterociklinės di-N-oksido struktūros) antibakterinio aktyvumo tyrimus bei fotodinaminę inaktyvaciją (FDI). Parodyta, kad naujai susintetinti benzotriazino di-N-oksido struktūros priešvėžinio agento tirapazamino (TPZ, WIN 59075) analogai, 3-amino padėtyje turintys acetilo ir metoksikarbonilo pakaitus, pasižymi ~4–30 kartų stipresniu antibakteriniu aktyvumu nei chloramfenikolis ir nitrofurantoinas. Nustatyta, kad TPZ junginių kombinacijos su ciprofloksacinu arba nitrofurantoinu turi adityvų bei sustiprintą (dalinį ar pilnai sinerginį) antibakterinį poveikį. Kiekybinė struktūros-aktyvumo ryšio analizė parodė, kad nitroaromatinių ir TPZ junginių slopinantis poveikis stiprėja, didėjant jų elektrofiliškumui. Darbe taip pat buvo tirtas 5-aminolevulino rūgštimi indukuotas porfirinų kaupimas Salmonella enterica bakterijose. Fluorescencinės spektroskopijos metodu įvertinti ląstelėse sukauptų bei į inkubacijos terpę išskirtų porfirinų santykiniai kiekiai. Nustatyta, kad FDI sukelia tiek ląstelių viduje likę, tiek į terpę pašalinti porfirinai. Disertacijoje pateikti rezultatai prisidės prie efektyvesnių gydymo strategijų kūrimo, kartu apsisaugant nuo atsparumo išsivystymo.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

 

Renginio pradžia: 2022-09-30 15:00
Renginio pabaiga: 2022-09-30 17:00

15val. VU Gyvybės mokslų centro R-103 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) GEDMANTĖ RADŽIUVIENĖ gins disertaciją „ HER2 onkogeno amplifikacijos ir raiškos variacijos šaltinių nustatymas” biologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti. Mokslinis vadovas – prof. dr. Arvydas Laurinavičius, mokslinis konsultantas – prof. habil. dr. Juozas Rimantas Lazutka.

Disertacijos anotacija: Žmogaus epidermio augimo veiksnio 2-asis receptorius (HER2) yra svarbus predikcinis ir prognozinis invazyvaus krūties vėžio žymuo. HER2 geno amplifikacijos ir baltymo raiškos naviko audinyje heterogeniškumas yra viena pagrindinių netikslaus HER2 būklės vertinimo ir neefektyvios terapijos priežasčių. Naviką infiltruojančių limfocitų buvimas ir jų pasiskirstymas naviko mikroaplinkoje yra prognoziškai svarbūs sergant krūties vėžiu, tačiau skirtinguose šios ligos potipiuose duomenys yra prieštaringi.
Disertacijoje, krūties navikuose, kuriuose nustatyta HER2 paribinė baltymo raiška, HER2 geno raiškos vidunavikinį heterogeniškumą įvertinome automatizuotais fluorescencinės in situ hibridizacijos analizės algoritmais ir nustatėme naujus kiekybinius heterogeniškumo matavimo rodiklius, leidžiančius įvertinti HER2 signalų variaciją krūties vėžio ląstelėse. HER2 baltymo ir kitų krūties vėžio imunohistocheminių (IHC) žymenų raiškos heterogeniškumą tyrėme ir jo prognozinę reikšmę nustatėme taikydami skaitmeninę vaizdo analizę ir šešiakampių gardelių analitiką. Nustatėme nepriklausomus prognozinius HER2 ir estrogenų receptorių vidunavikinio heterogeniškumo rodiklius, kurie papildė krūties vėžio klinikos ir patologijos parametrus bei pranoko kitus kiekybinius IHC žymenų vertinimo rodiklius. Taip pat įvertinome CD8+ limfocitų pasiskirstymo krūties vėžio mikroaplinkoje rodiklius ir jų prognozinę vertę: CD8+ sąveikos zonos imunogradiento rodikliai, įvertinantys antinavikinį imuninį atsaką HER2 neamplifikuotuose navikuose, pranoko patologijos ir IHC rodiklius bei patikimai ir nepriklausomai stratifikavo pacientes į prognozines grupes.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

Renginio pradžia: 2022-09-30 11:30
Renginio pabaiga: 2022-09-30 14:30

11:30 val. VU Gyvybės mokslų centro R-102 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) EGLĖ ŽALYTĖ gins disertaciją „Atsparumo feroptozei molekuliniai mechanizmai kasos vėžio ląstelėse” biologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti. Mokslinis vadovas – dr. Jonas Cicėnas, mokslinis konsultantas – dr. Mindaugas Valius.

Kasos vėžys yra septintoje vietoje tarp dažniausiai diagnozuojamų vėžinių susirgimų pasaulyje, tačiau pagal mirtingumą jis yra ketvirtas. To priežastis – pernelyg vėlyva diagnozė ir naviko atsparumas chemoterapijai, todėl nuolatos siekiama atrasti naujas kombinacines priešvėžinės terapijos formas ir naujus būdus vėžinių ląstelių žūčiai sukelti. Šioje disertacijoje buvo ieškota dviejų strategijų – nuo geležies priklausomo ląstelės žūties tipo feroptozės ir vėžinių ląstelių badavimo sukėlimo – sinergijos priešvėžinio potencialo ir tirti jį valdantys veiksniai. Disertacijoje pirmą kartą parodyta, kad jautrumą feroptozei gali nulemti augimo veiksnių, mTORC1 baltymų komplekso aktyvacijai reikalingų aminorūgščių L-glutamino, L-lizino ir L-arginino trūkumas ir mTORC1 slopiklio rapamicino poveikis. Nustatyta, kad badaujančiose ląstelėse jautrumą feroptozei valdo ERK1/2 ir JNK kinazės. Be to, disertacijos metu išvesta ir in vitro charakterizuota nauja unikali kasos vėžio ląstelių linija Capan-26. Tai pirmoji kasos vėžio ląstelių linija, išvesta iš lietuvių kilmės pacientės naviko pooperacinės medžiagos. Šioje ir pastovioje (komercinėje) kasos vėžio ląstelių linijoje nustatyta augimo veiksnių trūkumo sukelto ląstelių mezenchiminio fenotipo raiškos padidėjimo ir jautrumo feroptozės induktoriui erastinui koreliacija. Atsižvelgiant į tai, įvertintas erastino ir epitelio-mezenchimos virsmą moduliuojančių vaistų kombinacijų poveikis ir atrasti nauji ląstelių žūtį sustiprinantys priešvėžinių junginių deriniai.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

Renginio pradžia: 2022-09-29 14:30
Renginio pabaiga: 2022-09-29 17:00

14:30 val. VU Gyvybės mokslų centro R-104 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) MINDAUGAS LESANAVIČIUS gins disertaciją „Prooksidantinių ksenobiotikų redukcijos flavininėmis dehidrogenazėmis – elektrontransferazėmis mechanizmai” biochemijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti. Mokslinis vadovas – habil. dr. Narimantas Čėnas.

Disertacijos anotacija: Flavininės dehidrogenazės – elektrontransferazės geba transformuoti vieno elektrono pernašą į dviejų ir atvirkščiai oksidacijos – redukcijos reakcijose su įvairiais elektronų akceptoriais ping-pong mechanizmu, o cheminį flavino aktyvumą lemia izoaloksazino žiedas. Kai kurie iš šių elektronų akceptorių – chinonų, nitroaromatinių junginių ir aromatinių N-oksidų – gali būti laikomi prooksidantiniais ksenobiotikais: tai medžiagos, kurios gali būti randamos organizme, tačiau organizmo natūraliai nėra gaminamos. Šie ksenobiotikai gali būti redukuojami vienelektroniniu būdu katalizuojant šiame darbe nagrinėtiems trims flavofermentams – feredoksino:NADP+ oksidoreduktazėms iš Plasmodium falciparum ir Rhodopseudomonas palustris bei žiurkių neuroninei NO sintazei (atitinkamai PfFNR, RpFNR ir nNOS). Pasitelkiant stacionarios ir nestacionarios stadijos kinetinius metodus buvo atlikti detalūs mechanistiniai šių fermentų katalizuojamos ksenobiotikų redukcijos tyrimai, o jų rezultatai neprieštarauja ankstesnių tyrimų su homologiškais fermentais metu gautiems rezultatams. RpFNR fotoredukcijos tyrimai leido atlikti šios naujos tioredoksino reduktazės tipo FNR potenciometrinį charakterizavimą. Buvo parodyta, kad dehidrogenazės – elektrontransferazės gali būti panaudotos norint apytiksliai nustatyti nitroaromatinių junginių ir aromatinių N-oksidų vienelektroninės redukcijos potencialus, o apskaičiuoti elektronų pernašos atstumai šiuose fermentuose neprieštarauja išorinės sferos elektronų pernašos modeliui.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

Renginio pradžia: 2022-09-29 10:00
Renginio pabaiga: 2022-09-29 12:00

10 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) MANTAS ŽIAUNYS gins disertaciją „Amiloidofilinių molekulių sąveika su baltymų amiloidinėmis fibrilėmis” chemijos inžinerijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.  Mokslinis vadovas – dr. Vytautas Smirnovas.

Disertacijos anotacija: Amiloidinių baltymų agregacija yra susijusi su daugybės amiloidozių, įskaitant neurodegeneracines Alzheimerio ir Parkinsono ligas, atsiradimu ir progresavimu. Nepaisant dešimtmečius trunkančių intensyvių tyrimų ir daugybės eksperimentų, vis dar yra labai mažai veiksmingų, ligas stabdančių vaistų ar gydymo būdų. Prognozuojama, kad su amiloidais susijusių ligų skaičius nuolatos didės, todėl yra ypač svarbu geriau suprasti amiloidinės agregacijos procesą, taip pat ieškoti galimų anti-amiloidinių junginių.
Šiame darbe buvo tiriama amiloidofilinių molekulių ir baltymų amiloidinių fibrilių sąveika naudojant kelis skirtingus metodus. Pirmoji tyrimo dalis buvo skirta suprasti sąryšį tarp aplinkos sąlygų ir susidarančių fibrilių tipų, bei jų gebėjimą jungti baltymų agregatams specifinį dažą – tioflaviną-T. Antroji tyrimo dalis buvo skirta suprasti, kaip skirtingos amiloidofilinės molekulės sąveikauja su baltymų agregatais. Pastebėta, kad yra keli galimi amiloidofilinių junginių surišimo būdai, įskaitant tokius, kurie nesusiję su amiloidinės fibrilės paviršiumi.
Pritaikant šių tyrimų metu įgytas žinias, buvo ištirta, ar lizocimo amiloidinės fibrilės gali būti naudojamos kaip priemonė selektyviai atskirti anti-amiloidinius junginius iš kelių kompleksinių mišinių. Atskirai išanalizavus surištus ir nesurištus junginius, paaiškėjo, kad visos molekulės, turinčios anti-amiloidinių savybių, susijungė su lizocimo agregatais. Šie junginiai vėliau galėjo būti atskirti nuo fibrilių, naudojant tris skirtingus metodus, ir jie galėjo slopinti baltymų amiloidinę agregaciją.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

Renginio pradžia: 2022-09-27 15:00
Renginio pabaiga: 2022-09-27 17:00

15 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) JURAS KIŠONAS gins disertaciją „Jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio sveikiems audiniams tyrimai” biofizikos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti. Mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Ričardas Rotomskis, mokslinis konsultantas – dr. Jonas Venius.

Disertacijos anotacija: Spindulinė terapija taikoma apie 50 proc. vėžiu sergančių pacientų. Iki 95 proc. šių pacientų pasireiškia jonizuojančiosios spinduliuotės biologinio poveikio sukeltas odos uždegimas - ūminis spindulinis dermatitas. Vis dar trūksta naujų tyrimų metodų, kurie pagerintų ūminio spindulinio dermatito diagnostiką ir pagreitintų naujų šio šalutinio efekto prevencijai ir gydymui naudojamų priemonių kūrimą. Konfokalinė atspindžio mikroskopija leidžia neinvaziniu būdu tirti odą, gauti aukštos kokybės ir kontrastingus vaizdus, bei vertinti ląstelių struktūrą, nepažeidžiant odos. Šio darbo tikslas - nustatyti konfokaline atspindžio mikroskopija stebimų odos pažeidimo požymių sąsajas su klinikine ūminio spindulinio dermatito eiga ir individualiais paciento parametrais, bei įvertinti konfokalinės atspindžio mikroskopijos predikcinę vertę. Šis darbas remiasi biomedicininiu tyrimu, kuriame dalyvavo 103 tiriamieji, viso atlikta daugiau nei 600 matavimų panaudojant konfokalinę atspindžio mikroskopiją ir dermoskopiją. Tai pirmasis prospektyvinis didelės apimties klinikinis tyrimas, kurio metu konfokalinė atspindžio mikroskopija panaudota jonizuojančiosios spinduliuotės sukeliamo odos pažeidimo vertinimui. Nustatyta, kad konfokaline atspindžio miksroskopija stebimi odos pažeidimo simptomai atsiranda anksčiau, nei pasireiškia klinikiniai ūminio spindulinio dermatito simptomai. Įvertinta konfokalinės atspindžio mikroskopijos požymių vystimosi eiga ir pasireiškimo dažnis taikant standartinį spindulinį gydymą. Taip pat nustatyta, jog spindulinės terapijos pradžioje apskaičiavus KAMkoef koeficientą, galima prognozuoti ūminio spindulinio dermatito laipsnį gydymo pabaigoje.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

Renginio pradžia: 2022-09-27 11:00
Renginio pabaiga: 2022-09-27 13:00

11 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) KAROLINA ŽILIONYTĖ gins disertaciją Chemoimunoterapijos efektyvumo vertinimas pelių navikų modeliuose, pasižyminčiuose skirtingu antigeno apdorojimo ir pateikimo mechanizmo funkcionalumu” biologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti. Mokslinė vadovė – prof. dr. Vita Pašukonienė.

Disertacijos anotacija: Imunoterapija – tai didelį potencialą turintys vėžio gydymo būdai, stimuliuojantys paciento imuninę sistemą kovoti prieš navikines ląsteles. Klinikiniai gydymo imunoterapija rezultatai atskleidžia, kad pacientų atsakas į imunoterapiją yra nevienalytis ir dažnu atveju žemas. Norint pagerinti gydymo imunoterapija efektyvumą reikia geriau suprasti atsparumo imunoterapijai mechanizmus, ieškoti predikcinių žymenų gydymo individualizavimui bei efektyvių kombinacinių vėžio gydymo strategijų. Šioje disertacijoje, pasitelkiant pelių navikinius modelius, yra pademonstruojama antigeno apdorojimo ir pateikimo mechanizmo funkcionalumo navikinėse lastelėse įtaka T limfocitais pagrįstos imunoterapijos efektyvumui. Taip pat yra atskleidžiama predikcinė antigeno apdorojimo ir pateikimo mechanizme dalyvaujančių genų raiškos vertė individualizuojant gydymą dendritinių ląstelių vakcinomis bei anti-PD-1. Tyrimo metu gauti rezultatai rodo, kad antigeno apdorojimo ir pateikimo mechanizmo funkcionalumas gali būti moduliuojamas chemoterapinio vaisto ciklofosfamido pagalba. Ciklofosfamido aktyvuojantis poveikis antigeno apdorojimo ir pateikimo mechanizmui gali padaryti navikines ląsteles imunogeniškesnėmis bei tokiu būdu atverti kelią T limfocitų veikimu paremtai imunoterapijai.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

Renginio pradžia: 2022-09-02 15:00
Renginio pabaiga: 2022-09-02 17:00

15 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) VYKINTA PARČIAUSKAITĖ gins disertaciją „Gama diapazono klausos nuostovieji atsakai kaip individualių pažintinių gebėjimų koreliatai” biofizikos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.  Mokslinė vadovė –dr. Inga Griškova-Bulanova.

Disertacijos anotacija: Elektroencefalogramos (EEG) gama diapazono (30-80 Hz) savybes galima tirti analizuojant periodinės garsinės stimuliacijos sukeliamus klausos nuostoviuosius atsakus (kNA). Esant kognityviniams sutrikimams arba jų rizikai, pastebimi kNA pakitimai. Tačiau siekiant nustatyti, ar kNA gali būti naudojamas kaip kognityvinių funkcijų sutrikimų biomarkeris, būtina išsamiai ištirti jų tarpusavio sąveikas. Siekiant tai nustatyti, atlikome sisteminę literatūros apžvalgą. Taip pat, atlikome tyrimą, kuriame detaliai išanalizavome sąsajas tarp 40 Hz kNA ir skirtingų kognityvinių gebėjimų, apimančių paprastos ir sudėtingos informacijos apdorojimą homogeniškoje sveikų tiriamųjų imtyje. Kadangi individualaus gama dažnio (IGD) kNA gali tiksliau atspindėti individo neuroninių tinklų savybes, taip pat atlikome sąsajų tarp kognityvinių gebėjimų ir IGD-kNA tyrimą sveikų tiriamųjų imtyje. Sisteminė literatūros apžvalga atskleidė, kad gama diapazono kNA skirtumai gali atspindėti gebėjimus valdyti dėmesį ir laikinai saugoti bei apdoroti informaciją. Atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad 40 Hz kNA teigiamai koreliuoja su vidutiniu ėjimų skaičiumi atliekant Londono bokšto užduotį, taip pat, kad 40 Hz ir IGD kNA teigiamai koreliuoja su Londono bokšto užduoties vidutiniu ėjimo laiku. Šie rezultatai rodo, kad gama diapazono kNA koreliuoja su individualiais kognityviniais gebėjimais ir gali atspindėti planavimo bei darbinės atminties funkcionavimo aspektus.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

Renginio pradžia: 2022-08-31 13:00
Renginio pabaiga: 2022-08-31 15:00

13 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) JOANA SMIRNOVIENĖ gins disertaciją „Slopiklių atpažinimo perjungimas, panaudojant chimerinių karboanhidrazių izofermentų inžineriją” chemijos inžinerijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti. Mokslinis vadovas – prof. dr. Daumantas Matulis.

Disertacijos anotacija: Doktorantūros studijų metu tyrinėjau žmogaus karboanhidrazių (CA, angl. carbonic cnhydrase) šeimą, kurią sudaro 12 kataliziškai aktyvių izoformų. CA atlieka svarbų vaidmenį įvairių ligų vystymesi, įskaitant vėžį, glaukomą, epilepsiją ir aukštumų ligą. Deja, kaip vaistai naudojami CA slopikliai nepasižymi atrankumu tikslinei CA izoformai ir sukelia rimtus šalutinius poveikius. Be to, CA izoformoms būdinga didelė aminorūgščių sekos homologija, todėl yra ypač sudėtinga sukurti atrankius tikslinių izoformų slopiklius.
Norėdami išsiaiškinti slopiklių atpažinimo ir atrankumo profilių mechanizmus, sukūrėme chimerines karboanhidrazes, kurios imituoja CA VI arba CA XII. Kaip šerdį naudojome netikslinę izoformą – CA II, o jos aktyviajame centre mutavome 5–6 aminorūgštis į tas, kurios yra specifinės CA VI arba CA XII. Tuomet, taikydami izoterminio titravimo kalorimetrijos, fermentinio aktyvumo slopinimo ir fluorescencinius terminio poslinkio metodus, nustatėme benzensulfonamidų jungimosi su tikslinėmis ir chimerinėmis CA giminingumo konstantas. Tokiu būdu pabrėžiau kiekvieno metodo privalumus ir trūkmus, ypatingai matuojant pikomolines sąveikas.
Chimerinės karboanhidrazės perjungė slopiklių atpažinimą. Slopikliai jungėsi chimerinių fermentų aktyviuose centruose su tokiu pačiu gimingumu ir išsidėstymu, kaip CA VI ir CA XII, be ne kaip CA II. Taigi, mes patvirtinome chimerines karboanhidrazes, kaip vertingus modelius izoformai atrankių slopiklių kūrime. Ši izofermentų inžinerijos strategija bendrai galėtų būti pritaikoma ir kituose vaistų kūrimo projektuose.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

Renginio pradžia: 2022-08-30 14:00
Renginio pabaiga: 2022-08-30 16:00

14 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) GEDIMINAS SKVARNAVIČIUS gins disertaciją „Termodinaminiai parameterai baltymų-ligandų modelinėse sistemose: jungimosi tūrio ir sąveikos energijos tyrimas” chemijos inžinerijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti. Mokslinis vadovas – dr. Vytautas Petrauskas, mokslinis konsultantas – prof. dr. Daumantas Matulis.

Disertacijos anotacija: Baltymų-ligandų sąveikos supratimas yra būtinas racionaliajam vaistų kūrimui. Tačiau nepaisant svarbos, dėl baltymų-ligandų sistemų sudėtingumo, kai kurios šios srities temos, tokios kaip, tūrio pokytis dėl atsirandantis dėl sąveikos tarp baltymo ir ligando (Vb) ir joninė sąveika, lieka neišnagrinėtos.Šioje disertacijoje, tūriniai baltymų-ligandų sąveikos parametrai tirti karboanhidrazių (CA) ir sulfonamidų modelinėse sistemose. Pirmą kartą nustatytas CA XIII denatūracijos su guanidino hidrochloridu (GdmHCl) kelias. Buvo ištirtas ryšys tarp GmdHCl koncentracijos ir CA I, CA II ir CA XII izoformomų lydymosi slėgio (Pm). Buvo sukurtas slėginio poslinkio fluorimetrijos metodas stipriai besjunginačių ligandų Vb nustatymui naudojant skirtingas GmdHCl ir ligando koncentracijas. Pirminių sulfonamidų ir CA I bei CA II Vb vertėms nustatyti buvo panaudotas BMR aukštame slėgyje metodas. Pirmą kartą aprašytas metodas Vb verčių nustatymui iš vienos BMR spektrų serijos.Cheminių modifikacijų ir joninės sąveikos įtaka baltymų-ligandų jungimuisi buvo ištirta naudojant modelinę sistemą sudarytą iš krūvį turinčių aminorūgščių homopolimerų ir priešingo krūvio paviršiaus aktyviųjų medžiagų (PAM). Pirmą kartą išsamiai ištirtas alifatinės grandinės ir krūvį turinčios grupės įnašas į sąveiką naudojantis priešingo krūvio poli(aminorūgščių) ir PAM sistemose.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

Renginio pradžia: 2022-09-14 14:00
Renginio pabaiga: 2022-09-14 15:00

rugsėjo 14 d. 14 val. R-401 auditorijoje vyks Biochemijos mokslo krypties doktoranto Karolio Godos seminaras „NK ląstelių vaidmuo priešvėžiniame imunitete ir jų taikymas vėžio imunoterapijai”, skirtas „Imunologijos“ egzamino laikymui. 

Daugiau straipsnių...

  1. 13:00 E. Polmickaitės disertacijos svarstymas
  2. 11:00 K. Žilionytės disertacijos svarstymas
  3. 12:00 E. Žalytės disertacijos svarstymas
  4. 12:00 G. Radžiuvienės disertacijos svarstymas
Puslapis 5 iš 7

Renginiai ir kvietimai

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos