Sidebar

services

Renginiai GMC

Renginio pradžia: 2022-09-30 15:00
Renginio pabaiga: 2022-09-30 17:00

15val. VU Gyvybės mokslų centro R-103 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) GEDMANTĖ RADŽIUVIENĖ gins disertaciją „ HER2 onkogeno amplifikacijos ir raiškos variacijos šaltinių nustatymas” biologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti. Mokslinis vadovas – prof. dr. Arvydas Laurinavičius, mokslinis konsultantas – prof. habil. dr. Juozas Rimantas Lazutka.

Disertacijos anotacija: Žmogaus epidermio augimo veiksnio 2-asis receptorius (HER2) yra svarbus predikcinis ir prognozinis invazyvaus krūties vėžio žymuo. HER2 geno amplifikacijos ir baltymo raiškos naviko audinyje heterogeniškumas yra viena pagrindinių netikslaus HER2 būklės vertinimo ir neefektyvios terapijos priežasčių. Naviką infiltruojančių limfocitų buvimas ir jų pasiskirstymas naviko mikroaplinkoje yra prognoziškai svarbūs sergant krūties vėžiu, tačiau skirtinguose šios ligos potipiuose duomenys yra prieštaringi.
Disertacijoje, krūties navikuose, kuriuose nustatyta HER2 paribinė baltymo raiška, HER2 geno raiškos vidunavikinį heterogeniškumą įvertinome automatizuotais fluorescencinės in situ hibridizacijos analizės algoritmais ir nustatėme naujus kiekybinius heterogeniškumo matavimo rodiklius, leidžiančius įvertinti HER2 signalų variaciją krūties vėžio ląstelėse. HER2 baltymo ir kitų krūties vėžio imunohistocheminių (IHC) žymenų raiškos heterogeniškumą tyrėme ir jo prognozinę reikšmę nustatėme taikydami skaitmeninę vaizdo analizę ir šešiakampių gardelių analitiką. Nustatėme nepriklausomus prognozinius HER2 ir estrogenų receptorių vidunavikinio heterogeniškumo rodiklius, kurie papildė krūties vėžio klinikos ir patologijos parametrus bei pranoko kitus kiekybinius IHC žymenų vertinimo rodiklius. Taip pat įvertinome CD8+ limfocitų pasiskirstymo krūties vėžio mikroaplinkoje rodiklius ir jų prognozinę vertę: CD8+ sąveikos zonos imunogradiento rodikliai, įvertinantys antinavikinį imuninį atsaką HER2 neamplifikuotuose navikuose, pranoko patologijos ir IHC rodiklius bei patikimai ir nepriklausomai stratifikavo pacientes į prognozines grupes.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

Renginio pradžia: 2022-09-30 11:30
Renginio pabaiga: 2022-09-30 14:30

11:30 val. VU Gyvybės mokslų centro R-102 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) EGLĖ ŽALYTĖ gins disertaciją „Atsparumo feroptozei molekuliniai mechanizmai kasos vėžio ląstelėse” biologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti. Mokslinis vadovas – dr. Jonas Cicėnas, mokslinis konsultantas – dr. Mindaugas Valius.

Kasos vėžys yra septintoje vietoje tarp dažniausiai diagnozuojamų vėžinių susirgimų pasaulyje, tačiau pagal mirtingumą jis yra ketvirtas. To priežastis – pernelyg vėlyva diagnozė ir naviko atsparumas chemoterapijai, todėl nuolatos siekiama atrasti naujas kombinacines priešvėžinės terapijos formas ir naujus būdus vėžinių ląstelių žūčiai sukelti. Šioje disertacijoje buvo ieškota dviejų strategijų – nuo geležies priklausomo ląstelės žūties tipo feroptozės ir vėžinių ląstelių badavimo sukėlimo – sinergijos priešvėžinio potencialo ir tirti jį valdantys veiksniai. Disertacijoje pirmą kartą parodyta, kad jautrumą feroptozei gali nulemti augimo veiksnių, mTORC1 baltymų komplekso aktyvacijai reikalingų aminorūgščių L-glutamino, L-lizino ir L-arginino trūkumas ir mTORC1 slopiklio rapamicino poveikis. Nustatyta, kad badaujančiose ląstelėse jautrumą feroptozei valdo ERK1/2 ir JNK kinazės. Be to, disertacijos metu išvesta ir in vitro charakterizuota nauja unikali kasos vėžio ląstelių linija Capan-26. Tai pirmoji kasos vėžio ląstelių linija, išvesta iš lietuvių kilmės pacientės naviko pooperacinės medžiagos. Šioje ir pastovioje (komercinėje) kasos vėžio ląstelių linijoje nustatyta augimo veiksnių trūkumo sukelto ląstelių mezenchiminio fenotipo raiškos padidėjimo ir jautrumo feroptozės induktoriui erastinui koreliacija. Atsižvelgiant į tai, įvertintas erastino ir epitelio-mezenchimos virsmą moduliuojančių vaistų kombinacijų poveikis ir atrasti nauji ląstelių žūtį sustiprinantys priešvėžinių junginių deriniai.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

Renginio pradžia: 2022-09-29 14:30
Renginio pabaiga: 2022-09-29 17:00

14:30 val. VU Gyvybės mokslų centro R-104 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) MINDAUGAS LESANAVIČIUS gins disertaciją „Prooksidantinių ksenobiotikų redukcijos flavininėmis dehidrogenazėmis – elektrontransferazėmis mechanizmai” biochemijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti. Mokslinis vadovas – habil. dr. Narimantas Čėnas.

Disertacijos anotacija: Flavininės dehidrogenazės – elektrontransferazės geba transformuoti vieno elektrono pernašą į dviejų ir atvirkščiai oksidacijos – redukcijos reakcijose su įvairiais elektronų akceptoriais ping-pong mechanizmu, o cheminį flavino aktyvumą lemia izoaloksazino žiedas. Kai kurie iš šių elektronų akceptorių – chinonų, nitroaromatinių junginių ir aromatinių N-oksidų – gali būti laikomi prooksidantiniais ksenobiotikais: tai medžiagos, kurios gali būti randamos organizme, tačiau organizmo natūraliai nėra gaminamos. Šie ksenobiotikai gali būti redukuojami vienelektroniniu būdu katalizuojant šiame darbe nagrinėtiems trims flavofermentams – feredoksino:NADP+ oksidoreduktazėms iš Plasmodium falciparum ir Rhodopseudomonas palustris bei žiurkių neuroninei NO sintazei (atitinkamai PfFNR, RpFNR ir nNOS). Pasitelkiant stacionarios ir nestacionarios stadijos kinetinius metodus buvo atlikti detalūs mechanistiniai šių fermentų katalizuojamos ksenobiotikų redukcijos tyrimai, o jų rezultatai neprieštarauja ankstesnių tyrimų su homologiškais fermentais metu gautiems rezultatams. RpFNR fotoredukcijos tyrimai leido atlikti šios naujos tioredoksino reduktazės tipo FNR potenciometrinį charakterizavimą. Buvo parodyta, kad dehidrogenazės – elektrontransferazės gali būti panaudotos norint apytiksliai nustatyti nitroaromatinių junginių ir aromatinių N-oksidų vienelektroninės redukcijos potencialus, o apskaičiuoti elektronų pernašos atstumai šiuose fermentuose neprieštarauja išorinės sferos elektronų pernašos modeliui.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

Renginio pradžia: 2022-09-29 10:00
Renginio pabaiga: 2022-09-29 12:00

10 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) MANTAS ŽIAUNYS gins disertaciją „Amiloidofilinių molekulių sąveika su baltymų amiloidinėmis fibrilėmis” chemijos inžinerijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.  Mokslinis vadovas – dr. Vytautas Smirnovas.

Disertacijos anotacija: Amiloidinių baltymų agregacija yra susijusi su daugybės amiloidozių, įskaitant neurodegeneracines Alzheimerio ir Parkinsono ligas, atsiradimu ir progresavimu. Nepaisant dešimtmečius trunkančių intensyvių tyrimų ir daugybės eksperimentų, vis dar yra labai mažai veiksmingų, ligas stabdančių vaistų ar gydymo būdų. Prognozuojama, kad su amiloidais susijusių ligų skaičius nuolatos didės, todėl yra ypač svarbu geriau suprasti amiloidinės agregacijos procesą, taip pat ieškoti galimų anti-amiloidinių junginių.
Šiame darbe buvo tiriama amiloidofilinių molekulių ir baltymų amiloidinių fibrilių sąveika naudojant kelis skirtingus metodus. Pirmoji tyrimo dalis buvo skirta suprasti sąryšį tarp aplinkos sąlygų ir susidarančių fibrilių tipų, bei jų gebėjimą jungti baltymų agregatams specifinį dažą – tioflaviną-T. Antroji tyrimo dalis buvo skirta suprasti, kaip skirtingos amiloidofilinės molekulės sąveikauja su baltymų agregatais. Pastebėta, kad yra keli galimi amiloidofilinių junginių surišimo būdai, įskaitant tokius, kurie nesusiję su amiloidinės fibrilės paviršiumi.
Pritaikant šių tyrimų metu įgytas žinias, buvo ištirta, ar lizocimo amiloidinės fibrilės gali būti naudojamos kaip priemonė selektyviai atskirti anti-amiloidinius junginius iš kelių kompleksinių mišinių. Atskirai išanalizavus surištus ir nesurištus junginius, paaiškėjo, kad visos molekulės, turinčios anti-amiloidinių savybių, susijungė su lizocimo agregatais. Šie junginiai vėliau galėjo būti atskirti nuo fibrilių, naudojant tris skirtingus metodus, ir jie galėjo slopinti baltymų amiloidinę agregaciją.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

Renginio pradžia: 2022-09-27 15:00
Renginio pabaiga: 2022-09-27 17:00

15 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) JURAS KIŠONAS gins disertaciją „Jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio sveikiems audiniams tyrimai” biofizikos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti. Mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Ričardas Rotomskis, mokslinis konsultantas – dr. Jonas Venius.

Disertacijos anotacija: Spindulinė terapija taikoma apie 50 proc. vėžiu sergančių pacientų. Iki 95 proc. šių pacientų pasireiškia jonizuojančiosios spinduliuotės biologinio poveikio sukeltas odos uždegimas - ūminis spindulinis dermatitas. Vis dar trūksta naujų tyrimų metodų, kurie pagerintų ūminio spindulinio dermatito diagnostiką ir pagreitintų naujų šio šalutinio efekto prevencijai ir gydymui naudojamų priemonių kūrimą. Konfokalinė atspindžio mikroskopija leidžia neinvaziniu būdu tirti odą, gauti aukštos kokybės ir kontrastingus vaizdus, bei vertinti ląstelių struktūrą, nepažeidžiant odos. Šio darbo tikslas - nustatyti konfokaline atspindžio mikroskopija stebimų odos pažeidimo požymių sąsajas su klinikine ūminio spindulinio dermatito eiga ir individualiais paciento parametrais, bei įvertinti konfokalinės atspindžio mikroskopijos predikcinę vertę. Šis darbas remiasi biomedicininiu tyrimu, kuriame dalyvavo 103 tiriamieji, viso atlikta daugiau nei 600 matavimų panaudojant konfokalinę atspindžio mikroskopiją ir dermoskopiją. Tai pirmasis prospektyvinis didelės apimties klinikinis tyrimas, kurio metu konfokalinė atspindžio mikroskopija panaudota jonizuojančiosios spinduliuotės sukeliamo odos pažeidimo vertinimui. Nustatyta, kad konfokaline atspindžio miksroskopija stebimi odos pažeidimo simptomai atsiranda anksčiau, nei pasireiškia klinikiniai ūminio spindulinio dermatito simptomai. Įvertinta konfokalinės atspindžio mikroskopijos požymių vystimosi eiga ir pasireiškimo dažnis taikant standartinį spindulinį gydymą. Taip pat nustatyta, jog spindulinės terapijos pradžioje apskaičiavus KAMkoef koeficientą, galima prognozuoti ūminio spindulinio dermatito laipsnį gydymo pabaigoje.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

Renginio pradžia: 2022-09-27 11:00
Renginio pabaiga: 2022-09-27 13:00

11 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) KAROLINA ŽILIONYTĖ gins disertaciją Chemoimunoterapijos efektyvumo vertinimas pelių navikų modeliuose, pasižyminčiuose skirtingu antigeno apdorojimo ir pateikimo mechanizmo funkcionalumu” biologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti. Mokslinė vadovė – prof. dr. Vita Pašukonienė.

Disertacijos anotacija: Imunoterapija – tai didelį potencialą turintys vėžio gydymo būdai, stimuliuojantys paciento imuninę sistemą kovoti prieš navikines ląsteles. Klinikiniai gydymo imunoterapija rezultatai atskleidžia, kad pacientų atsakas į imunoterapiją yra nevienalytis ir dažnu atveju žemas. Norint pagerinti gydymo imunoterapija efektyvumą reikia geriau suprasti atsparumo imunoterapijai mechanizmus, ieškoti predikcinių žymenų gydymo individualizavimui bei efektyvių kombinacinių vėžio gydymo strategijų. Šioje disertacijoje, pasitelkiant pelių navikinius modelius, yra pademonstruojama antigeno apdorojimo ir pateikimo mechanizmo funkcionalumo navikinėse lastelėse įtaka T limfocitais pagrįstos imunoterapijos efektyvumui. Taip pat yra atskleidžiama predikcinė antigeno apdorojimo ir pateikimo mechanizme dalyvaujančių genų raiškos vertė individualizuojant gydymą dendritinių ląstelių vakcinomis bei anti-PD-1. Tyrimo metu gauti rezultatai rodo, kad antigeno apdorojimo ir pateikimo mechanizmo funkcionalumas gali būti moduliuojamas chemoterapinio vaisto ciklofosfamido pagalba. Ciklofosfamido aktyvuojantis poveikis antigeno apdorojimo ir pateikimo mechanizmui gali padaryti navikines ląsteles imunogeniškesnėmis bei tokiu būdu atverti kelią T limfocitų veikimu paremtai imunoterapijai.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

Renginio pradžia: 2022-09-02 15:00
Renginio pabaiga: 2022-09-02 17:00

15 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) VYKINTA PARČIAUSKAITĖ gins disertaciją „Gama diapazono klausos nuostovieji atsakai kaip individualių pažintinių gebėjimų koreliatai” biofizikos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.  Mokslinė vadovė –dr. Inga Griškova-Bulanova.

Disertacijos anotacija: Elektroencefalogramos (EEG) gama diapazono (30-80 Hz) savybes galima tirti analizuojant periodinės garsinės stimuliacijos sukeliamus klausos nuostoviuosius atsakus (kNA). Esant kognityviniams sutrikimams arba jų rizikai, pastebimi kNA pakitimai. Tačiau siekiant nustatyti, ar kNA gali būti naudojamas kaip kognityvinių funkcijų sutrikimų biomarkeris, būtina išsamiai ištirti jų tarpusavio sąveikas. Siekiant tai nustatyti, atlikome sisteminę literatūros apžvalgą. Taip pat, atlikome tyrimą, kuriame detaliai išanalizavome sąsajas tarp 40 Hz kNA ir skirtingų kognityvinių gebėjimų, apimančių paprastos ir sudėtingos informacijos apdorojimą homogeniškoje sveikų tiriamųjų imtyje. Kadangi individualaus gama dažnio (IGD) kNA gali tiksliau atspindėti individo neuroninių tinklų savybes, taip pat atlikome sąsajų tarp kognityvinių gebėjimų ir IGD-kNA tyrimą sveikų tiriamųjų imtyje. Sisteminė literatūros apžvalga atskleidė, kad gama diapazono kNA skirtumai gali atspindėti gebėjimus valdyti dėmesį ir laikinai saugoti bei apdoroti informaciją. Atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad 40 Hz kNA teigiamai koreliuoja su vidutiniu ėjimų skaičiumi atliekant Londono bokšto užduotį, taip pat, kad 40 Hz ir IGD kNA teigiamai koreliuoja su Londono bokšto užduoties vidutiniu ėjimo laiku. Šie rezultatai rodo, kad gama diapazono kNA koreliuoja su individualiais kognityviniais gebėjimais ir gali atspindėti planavimo bei darbinės atminties funkcionavimo aspektus.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

Renginio pradžia: 2022-08-31 13:00
Renginio pabaiga: 2022-08-31 15:00

13 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) JOANA SMIRNOVIENĖ gins disertaciją „Slopiklių atpažinimo perjungimas, panaudojant chimerinių karboanhidrazių izofermentų inžineriją” chemijos inžinerijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti. Mokslinis vadovas – prof. dr. Daumantas Matulis.

Disertacijos anotacija: Doktorantūros studijų metu tyrinėjau žmogaus karboanhidrazių (CA, angl. carbonic cnhydrase) šeimą, kurią sudaro 12 kataliziškai aktyvių izoformų. CA atlieka svarbų vaidmenį įvairių ligų vystymesi, įskaitant vėžį, glaukomą, epilepsiją ir aukštumų ligą. Deja, kaip vaistai naudojami CA slopikliai nepasižymi atrankumu tikslinei CA izoformai ir sukelia rimtus šalutinius poveikius. Be to, CA izoformoms būdinga didelė aminorūgščių sekos homologija, todėl yra ypač sudėtinga sukurti atrankius tikslinių izoformų slopiklius.
Norėdami išsiaiškinti slopiklių atpažinimo ir atrankumo profilių mechanizmus, sukūrėme chimerines karboanhidrazes, kurios imituoja CA VI arba CA XII. Kaip šerdį naudojome netikslinę izoformą – CA II, o jos aktyviajame centre mutavome 5–6 aminorūgštis į tas, kurios yra specifinės CA VI arba CA XII. Tuomet, taikydami izoterminio titravimo kalorimetrijos, fermentinio aktyvumo slopinimo ir fluorescencinius terminio poslinkio metodus, nustatėme benzensulfonamidų jungimosi su tikslinėmis ir chimerinėmis CA giminingumo konstantas. Tokiu būdu pabrėžiau kiekvieno metodo privalumus ir trūkmus, ypatingai matuojant pikomolines sąveikas.
Chimerinės karboanhidrazės perjungė slopiklių atpažinimą. Slopikliai jungėsi chimerinių fermentų aktyviuose centruose su tokiu pačiu gimingumu ir išsidėstymu, kaip CA VI ir CA XII, be ne kaip CA II. Taigi, mes patvirtinome chimerines karboanhidrazes, kaip vertingus modelius izoformai atrankių slopiklių kūrime. Ši izofermentų inžinerijos strategija bendrai galėtų būti pritaikoma ir kituose vaistų kūrimo projektuose.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

Renginio pradžia: 2022-08-30 14:00
Renginio pabaiga: 2022-08-30 16:00

14 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) GEDIMINAS SKVARNAVIČIUS gins disertaciją „Termodinaminiai parameterai baltymų-ligandų modelinėse sistemose: jungimosi tūrio ir sąveikos energijos tyrimas” chemijos inžinerijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti. Mokslinis vadovas – dr. Vytautas Petrauskas, mokslinis konsultantas – prof. dr. Daumantas Matulis.

Disertacijos anotacija: Baltymų-ligandų sąveikos supratimas yra būtinas racionaliajam vaistų kūrimui. Tačiau nepaisant svarbos, dėl baltymų-ligandų sistemų sudėtingumo, kai kurios šios srities temos, tokios kaip, tūrio pokytis dėl atsirandantis dėl sąveikos tarp baltymo ir ligando (Vb) ir joninė sąveika, lieka neišnagrinėtos.Šioje disertacijoje, tūriniai baltymų-ligandų sąveikos parametrai tirti karboanhidrazių (CA) ir sulfonamidų modelinėse sistemose. Pirmą kartą nustatytas CA XIII denatūracijos su guanidino hidrochloridu (GdmHCl) kelias. Buvo ištirtas ryšys tarp GmdHCl koncentracijos ir CA I, CA II ir CA XII izoformomų lydymosi slėgio (Pm). Buvo sukurtas slėginio poslinkio fluorimetrijos metodas stipriai besjunginačių ligandų Vb nustatymui naudojant skirtingas GmdHCl ir ligando koncentracijas. Pirminių sulfonamidų ir CA I bei CA II Vb vertėms nustatyti buvo panaudotas BMR aukštame slėgyje metodas. Pirmą kartą aprašytas metodas Vb verčių nustatymui iš vienos BMR spektrų serijos.Cheminių modifikacijų ir joninės sąveikos įtaka baltymų-ligandų jungimuisi buvo ištirta naudojant modelinę sistemą sudarytą iš krūvį turinčių aminorūgščių homopolimerų ir priešingo krūvio paviršiaus aktyviųjų medžiagų (PAM). Pirmą kartą išsamiai ištirtas alifatinės grandinės ir krūvį turinčios grupės įnašas į sąveiką naudojantis priešingo krūvio poli(aminorūgščių) ir PAM sistemose.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

Renginio pradžia: 2022-09-14 14:00
Renginio pabaiga: 2022-09-14 15:00

rugsėjo 14 d. 14 val. R-401 auditorijoje vyks Biochemijos mokslo krypties doktoranto Karolio Godos seminaras „NK ląstelių vaidmuo priešvėžiniame imunitete ir jų taikymas vėžio imunoterapijai”, skirtas „Imunologijos“ egzamino laikymui. 

Renginio pradžia: 2022-06-16 13:00
Renginio pabaiga: 2022-06-16 14:30

13 val. vyks Evelinos Polmickaitės-Smirnovos parengtos disertacijos „Redoks ir fotoaktyvių junginių antibakteriniai tyrimai” svarstymas Biochemijos mosklo krypties komitete, kurį stebėti galite naudojantis šia nuoroda

Renginio pradžia: 2022-06-16 11:00
Renginio pabaiga: 2022-06-16 13:00

11 val. vyks Biologijos mokslo krypties disertantės Karolinos Žilionytės parengtos disertacijos „Chemoimunoterapijos efektyvumo vertinimas pelių navikų modeliuose, pasižyminčiuose skirtingu antigeno apdorojimo ir pateikimo mechanizmo funkcionalumu” svarstymas padalinyje, kurį stebėti galite naudojantis šia nuoroda

 

Renginio pradžia: 2022-06-22 15:13
Renginio pabaiga: 2022-06-22 15:14

 

12 val. vyks Biochemijos mokslų krypties doktorantės Eglės Žalytės parengtos disertacijos "Atsparumo feroptozei molekuliniai mechanizmai kasos vėžio ląstelėse" svarstymas padalinyje, kurį stebėti galite R-401 auditorijoje arba naudojantis šia nuoroda

Renginio pradžia: 2022-06-29 12:00
Renginio pabaiga: 2022-06-29 15:00

12 val. vyks Gedmantės Radžiuvienės parengtos disertacijos „HER2 onkogeno amplifikacijos ir raiškos technologinių ir biologinių variacijos šaltinių nustatymas” svarstymas Biologijos mosklo krypties komitete, kurį stebėti galite naudojantis šia nuoroda

Renginio pradžia: 2022-07-01 14:00
Renginio pabaiga: 2022-07-01 17:00

 

14 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) ASTA LUČIŪNAITĖ gins daktaro disertaciją „Makrofagų aktyvacijos molekulinių mechanizmų tyrimai”. Mokslinė konsultantė – prof. dr. Aurelija Žvirblienė

Disertacijos anotacija: Makrofagai – imuninės ląstelės, atliekančios apsauginę ir homeostatinę funkciją. Vienas iš įgimtojo imuniteto apsaugos mechanizmų, vykstančių makrofaguose, yra inflamasomos aktyvinimas, kuris taip pat siejamas su daugeliu uždegiminių ligų. NLRP3 inflamasoma gali būti sužadinama įvairiais veiksniais. Mažai žinoma apie inflamasomos aktyvinimo baltymų oligomerais mechanizmus. Mūsų tikslas buvo ištirti makrofagų aktyvinimą skirtingos struktūros oligomeriniais baltymais.
Šiame tyrime makrofagus veikėme skirtingais baltymais: amiloidų beta (Aβ) mažais oligomerais ir protofibrilėmis; paramiksovirusų filamentinės struktūros N baltymais; sferinėmis poliomos virusų į virusus panašiomi dalelėmis (VLP). Vertinome uždegiminių citokinų sekreciją bei NLRP3 inflamosomos aktyvinimą pagal IL-1β sekreciją, aktyvios kaspazės-1 bei ASC dalelių susidarymą.
Nustatėme, kad abiejų struktūrų Aβ oligomerai sukėlė inflamasomos aktyvinimą. Tai rodo, kad imuninis atsakas gali būti sukeliamas dar prieš atsirandant Aβ fibrilių sankaupoms Alzheimerio ligos metu, tad pirminės amiloidų struktūros galėtų būti neurouždegiminio atsako šaltinis. Iš tirtų virusinių baltymų tik VLP sukėlė uždegiminį atsaką ir aktyvino inflamasomą. VLP sukėlė lizosomų pažaidas bei K+ išėjimą iš ląstelės ir tokiu būdu aktyvino inflamasomą.
Šis tyrimas rodo, kad oligomerinių baltymų struktūros ypatumai gali lemti uždegiminį atsaką. Taip pat patvirtina NLRP3 inflamasomos vaidmenį makrofagams reaguojant į skirtingos struktūros antigenus.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

Renginio pradžia: 2022-06-23 14:00
Renginio pabaiga: 2022-06-23 17:00

 

14 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) GRETA BIGELYTĖ anglų kalba gins daktaro disertaciją „Mažosios CRISPR-Cas nukleazės: nuo charakterizavimo iki pritaikymo”. Moksliniai vadovai: Dr. Giedrius Gasiūnas, nuo 2017 10 01 iki 2021 05 21. Dr. Tautvydas Karvelis. Mokslinis konsultantas – prof. dr. Virginijus Šikšnys.

Disertacijos anotacija: Prokariotinės CRISPR-Cas – angl. clustered regularly interspaced short palindromic repeats and CRISPR associated, sistemos suteikia adaptyvią apsaugą prieš svetimas nukleorūgštis. RNR molekulėmis programuojamos CRISPR-Cas nukleazės gali būti nukreiptos perkirpti bet kurį dvigrandinį (dg) DNR taikinį, todėl šios nukleazės yra plačiai pritaikomos genomo redagavimo srityje. Vis dėl to, dažniausiai naudojamų Cas9 ir Cas12a baltymų dydis (1300 – 1500 aminorūgštys) išlieka viena didžiausių kliūčių, ribojančių jų pristatymą į tikslines ląsteles. Neseniai atrastos, perpus mažesnės nei Cas9 ir Cas12a, Cas12f nukleazės tapo patrauklia alternatyva šiai problemai išspręsti. Šioje disertacijoje pristatoma 10 išskirtinai kompaktiškų (422–603 aminorūgščių) CRISPR–Cas12f nukleazių. Taip pat pirmą kartą parodėme, kad Cas12f baltymai kerpa dgDNR nuo PAM (angl. protospacer adjacent motif) priklausomu būdu. Dvi, Syntrophomonas palmitatica (Sp) ir Acidibacillus sulfuroxidans (As), Cas12f1 nukleazės sėkmingai riboja plazmidžių transformaciją į heterologines Escherichia coli ląsteles. Todėl būtent šios, SpCas12f1 ir AsCas12f1, nukleazės buvo atrinktos tolimesniam biocheminiam charakterizavimui, kuris leido pademonstruoti sėkmingą genominių DNR taikinių kirpimą žmogaus ir augalų ląstelėse su SpCas12f1. Apibendrinant, šios savybės atveria kelią miniatiūrinių Cas12f pagrindu veikiančių genomo redagavimo įrankių kūrimui.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

Renginio pradžia: 2022-06-17 14:00
Renginio pabaiga: 2022-06-17 17:00

14 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) LAURYNAS VILYS gins daktaro disertaciją „Pre-iRNR splaisingo ir jį reguliuojančių veiksnių hipoksinėje ląstelių mikroaplinkoje tyrimai”. Mokslinis konsultantas – dr. Arvydas Kanopka.

Disertacijos anotacija: Hipoksija – terminas, apibūdinantis sumažėjusį deguonies kiekį ląstelės mikroaplinkoje, kuomet jo nebepakanka normalioms ląstelės funkcijoms palaikyti. Hipoksija dažniausiai yra patologinė būsena, pasireiškianti sergant išeminėmis ligomis bei vėžiu ir turi įtakos neurodegeneracinių ligų progresavimui. Vienas iš atsako į hipoksiją kelių yra pakitusi baltymų izoformų, susidarančių alternatyvaus pre-iRNR splaisingo būdu, raiška. Pre-iRNR splaisingas yra vienas iš iRNR brendimo etapų, kuriame iš pre-iRNR pašalinami intronai ir sujungiami egzonai. Alternatyvusis splaisingas – tai procesas, kuomet iš vienos pre-iRNR gali susidaryti skirtingas ar net priešingas funkcijas atliekantys baltymai. Alternatyvusis splaisingas sukuria baltymų įvairovę, tačiau pokyčiai splaisinge taip pat gali nulemti ir ligų atsiradimą.
Šiame darbe ištirtas su neurodegeneracinėmis ligomis siejamų genų APP ir TAU alternatyvusis pre-iRNR splaisingas bei jo priklausomybė nuo hipoksinės ląstelės mikroaplinkos. Taip pat parodoma, kad ne tik splaisingo veiksnių raiškos pokyčiai reguliuoja nuo hipoksijos priklausomą FAS geno 6 egzono įtraukimą ar praleidimą į bręstančią iRNR. Labai svarbų vaidmenį alternatyvaus splaisingo reguliacijoje turi ir splaisingo veiksnių modifikacijos lygis. Šiame darbe aptariamas atrastas nuo hipoksijos priklausomo pre-iRNR splaisingo reguliavimo mechanizmas, kuris gali būti vienas iš pagrindinių, reguliuojančių šį procesą.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda. 

Renginio pradžia: 2022-07-01 15:00
Renginio pabaiga: 2022-07-01 17:00

Vilniaus universiteto bendruomenė tradiciškai paminės studijų metų pabaigą. VU Šv. Jonų bažnyčioje vyksiančiose „Finis anni academici“ iškilmėse bus pagerbti nusipelnę akademinės bendruomenės nariai.

Skatindamas mokslininkus siekti aukščiausio lygio mokslinių rezultatų, Vilniaus universiteto rektorius atminimo prizais už mokslo pasiekimus apdovanos mokslininkus ir mokslininkų grupes.

Rektoriaus padėkas gaus absolventai, kurių studijos ir mokslinė veikla įvertinta Magna cum laude diplomais, taip pat Universiteto bendruomenės nariams ir padalinių vadovams bus įteiktos padėkos už ilgametį nuoširdų ir puikų darbą.

Šventės metu už Universiteto misijos suvokimą ir jos palaikymą, svarią materialinę paramą VU ir jo bendruomenei bus suteikti mecenatų vardai. Mecenatų ženklai bus įteikti filantropui, knygų leidybos ir prekybos grupių „Alma littera“ pagrindiniam akcininkui, valdybos pirmininkui ir vadovui Arvydui Andrijauskui ir filantropų ir verslininkų šeimai: įmonės „Roquette Amilina“ valdybos pirmininkui ir akcininkui Danui Tvarijonavičiui bei šeimos holdingo bendrovės „Grūdainė“ vadovei Linai Tvarijonavičienei.

Vieta: VU Šv. Jonų bažnyčia (Šv. Jono g. 12, Vilnius)

Renginio pradžia: 2022-06-08 09:00
Renginio pabaiga: 2022-06-10 12:00

XXI Conference of the International Society for Biological Calorimetry (ISBC-2022) to be held in person on June 8-10, 2022, in Vilnius, Lithuania. The conference is organized by the Department of Biothermodynamics and Drug Design (Institute of Biotechnology, Life Sciences Center, Vilnius University) and the International Society for Biological Calorimetry.

The conference will provide a forum for researchers throughout the world to exchange results and ideas on the use of calorimetry and related techniques in life sciences, biochemistry and medicine. The conference will cover advancements of calorimetry from fundamentals to its applications.

The conference will cover (but not limited to) the following subjects:

Biotechnology
Biomolecules
Biothermodynamics
Environmental sciences
Health sciences
Food science
Instrumentation

Daugiau/More:

ISBC2022

Renginio pradžia: 2022-06-08 10:00
Renginio pabaiga: 2022-06-08 13:00

10 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) INDRĖ ALEKNAVIČIENĖ gins daktaro disertaciją „Adsorbuotų biomolekulių tyrimas naudojant naujus Raman sklaidą stiprinančius paviršius”. Mokslinis vadovas – dr. Gintaras Valinčius.

Disertacijos anotacija: Šio disertacinio darbo tikslas buvo sukurti biomolekulių analizei tinkamus sidabrinius SERS substratus ir juos panaudoti tiriant mišrių inkarinių monosluoksnių pritaikomumą funkcionaliems paviršiuje imobilizuotų dvisluoksnių lipidinių membranų (tBLM) modeliams ant sidabro konstruoti. Darbe pristatėme naują SERS substratų paruošimo būdą, naudojant plačiai paplitusią pigią žaliavą – natrio-kalcio silikatinį stiklą. Šiuo metodu galima greitai pagaminti didelius kiekius tolygios, atsikartojančios nanostruktūros paviršių, kuriuos padengus sidabro dangą, gaunami substratai tinkami SERS matavimams. Pasiektas optimalus SERS signalo stiprinimo faktorius, kuris vidutiniškai siekia ~ 3 ´ 105 visame aktyviajame substrato plote. Naudojant šiuos SERS substratus sukūrėme ir charakterizavome naujus pasirinktus skirtingus mišrius savitvarkius monosluoksnius, kurie galėtų būti taikomi tBLM modelių konstravimui ant sidabro dangos, nesukeliant jos korozijos bei užtikrinant stabilumą laike. Pasitelkę elektrocheminio impedanso spektroskopijos (EIS) metodą, įrodėme, kad taikant mūsų pasirinktus mišrius savitvarkius monosluoknius, galime suformuoti funkcionalius ir biologiškai tikroviškus biologinių membranų modelius ant sidabro, kurie galėtų būti taikomi analitiniams biocheminiams tyrimams.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

Renginio pradžia: 2022-06-10 14:00
Renginio pabaiga: 2022-06-10 18:10

VU GMC lankysis Marburgo (Vokietija) universiteto delegacija.

14 val. šio universiteto Prof. Dr. Gert Bange ir Prof. Dr. Anke Becker skaitys paskaitą „Research at the Center for Synthetic Microbiology at the University of Marburg“.

Paskaita vyks R401 auditorijoje.

Renginio pradžia: 2022-05-25 11:00
Renginio pabaiga: 2022-05-25 12:00

Biofizikos mokslo krypties doktorantės Evelinos Jankaitytės seminaras „Smegenų senėjimas ir Alzheimerio liga: ląsteliniu procesų pokyčiai ir galimybė juos kontroliuoti“, skirtas „Biopsichologijos“ egzamino laikymui.

Vieta: VU GMC R-103 auditorija

Renginio pradžia: 2022-04-22 15:00
Renginio pabaiga: 2022-04-22 17:00

Renginio vieta: R101 auditorija 

Konferencijos metu bus:

  1. Teikiama ir tvirtinama VU SA GMC metų veiklos ataskaita;
  2. Renkamas naujas VU SA GMC pirmininkas;
  3. Renkami nauji atstovai į SPK, VU GMC Tarybą, įvairias komisijas (GNK, AEK, PAK, RK, Erasmus) bei VU SA organus.

Daugiau informacijos

Renginio pradžia: 2022-04-01 13:00
Renginio pabaiga: 2022-04-01 14:30

Renginys vyks mišriu būdu:

Renginys vyks anglų k.

Dr. R. Prekeris tyrinėja tokius ląstelių biologijos aspektus, kaip ląstelių migracija, dalijimasis, poliarizacija, RNR ir baltymų transportavimas. Lietuvoje organizuojamo seminarų ciklo programa (lsmuni.lt) 

Renginio pradžia: 2022-03-16 14:00
Renginio pabaiga: 2022-03-16 16:00

VILNIAUS UNIVERSITETO GYVYBĖS MOKSLŲ CENTRO
VILNIUS UNIVERSITY LIFE SCIENCES CENTRE

METINIS SUSIRINKIMAS
ANNUAL MEETING

Vieta/Place: MS TEAMS  ir/and  R106, VU GMC/LSC (dalyvavimui auditorijoje būtina registracija)

P R O G R A M A / P R O G R A M ME

1.  Pradžia / Start    14:00-14:05
2. VU GMC direktoriaus dr. Gintaro Valinčiaus metinis pranešimas
Annual report by Dr. Gintaras Valinčius, Director of the VU LSC		 14:05-14:45
3. VU Rektorius prof. Rimvydas Petrauskas
VU Rector Prof. Rimvydas Petrauskas   		 14:45-14:55
4. VU GMC Tarybos pirmininkas prof. Virginijus Šikšnys
Chairman of the VU LSC Council Prof. Virginijus Šikšnys 		 14:55-15:05
5. Išrinktojo VU GMC direktoriaus žodis
Address by the VU LSC Director-elect 		 15:05-15:15
6. Lietuvos biotechnologų asocijacijos viceprezidentė Agnė Vaitkevičienė
Lithuanian Biotechnology Association Vice President Agnė Vaitkevičienė 		 15:15-15:25
7. VU GMC doktorantė Monika Šimoliūnienė
PhD student of VU GMC Monika Šimoliūnienė 		 15:25-15:35
8.

VUSA GMC pirmininkė Kornelija Buivydaitė
VUSA (Students’ Representation) LSC Chairperson Kornelija Buivydaitė    

 15:35-15:45
9.

VU GMC direktoriaus padėkos
Words of appreciation by the VU LSC Director  

 15:50-16:00

                                          

Renginio pradžia: 2022-03-10 13:00
Renginio pabaiga: 2022-03-10 15:00

Šį ketvirtadienį, kovo 10 d., nuo 13 iki 15 val. R401 - R402 vyks bendruomenės susitikimas su kandidatais į GMC direktoriaus pareigas - dr. Daumantu Matuliu (VU Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, profesorius) bei dr. Vytautu Smirnovu (VU Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto direktorius, vyriausiasis mokslo darbuotojas).

Kandidatai prisistatys ir atsakys į jūsų klausimus.

Nuoroda prisijungti per nuotolį: http://inx.lv/irxO 

Su kandidatų veiklos programomis galite susipažinti čia: https://www.gmc.vu.lt/apie-gmc/struktura/administracija/83-apie-gmc/2065-kandidatu-i-vu-gyvybes-mokslu-centro-direktorius-veiklos-programos

Renginio pradžia: 2022-03-09 16:30
Renginio pabaiga: 2022-03-09 18:30

VU SA GMC kartu su doktorantų atstovais organizuoja kandidatų į GMC direktorius debatus ir kviečia Jus aktyviai dalyvauti!

REGISTRACIJĄ į VU GMC DIREKTORIAUS RINKIMŲ DEBATUS: https://bit.ly/3pEZoT6

Debatai vyks kovo 9 dieną, 16:30. Numatoma debatų trukmė – 2 valandos. Renginys vyks VU Gyvybės mokslų centre R401-R402 auditorijose bei MS Teams platformoje. 

Debatai bus transliuojami ir VU SA GMC Facebook platformoje https://www.facebook.com/events/1316330985529154/.

Debatų metu galėsite užduoti klausimus kandidatams bei išgirsti abiejų kandidatų pasisakymus tam tikromis temomis.

Debatų metu planuojama paliesti šias temas: 

  • Psichoemocinė aplinka; 
  • Studijų infrastruktūros gerinimas ir palaikymas VU GMC; 
  • Praktikos vietų kūrimas GMC studentams; 
  • Studijų lankstumo didinimas;
  • Studentų ir doktorantų karjeros skatinimas.

Renginio pradžia: 2022-03-04 16:00
Renginio pabaiga: 2022-03-04 17:00

14val. vyks FTMC doktorantės Alionos Klimovich seminaras „Application of modern spectro-electrochemical methods for studying biological objects“ anglų kalba. Pranešimas skirtas „Ląstelių biologijos“ studijų dalyko egzamino laikymui.

Nuotolinis prisijungimas

Daugiau straipsnių...

  1. 17:00 Tarptautinis nuotolinis seminaras "Kinases in Cancer and Other Diseases", kurį organizuoja Dr. Jonas Cicėnas
  2. 14:00 Dr. Mindaugo Zarembos ir dr. Marijono Tutkaus seminaras "Protein-nucleic acids interactions: from ensemble to single-molecule level"
  3. 10:00 Gyvybės mokslų centro Molekulinės biologijos magistrinės studijų programos absolventų diplomų įteikimo iškilmės
  4. 09:00 Molekulinės biologijos magistro darbų gynimas
Puslapis 4 iš 6

Renginiai ir kvietimai

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos