Vėžio diagnostikos metodams ir instrumentams tobulėjant, atsiranda didesnių galimybių aptikti ir išgydyti šią ligą. Šį tikslą dar labiau priartina skysčių biopsijos metodas, leidžiantis pastebėti genetinius pakitimus be invazinių procedūrų. Vis svarbesnį vaidmenį vaidina ir genetiniai bei epigenetiniai tyrimai.

Mielos mokslininkės,

Tarptautinės moterų ir mergaičių moksle dienos proga nuoširdžiai sveikiname Jus ir dėkojame už reikšmingą indėlį į mokslą bei inovacijas. Ši diena ne tik primena apie Jūsų išskirtinius pasiekimus, bet ir įkvepia jaunas merginas drąsiai siekti savo tikslų mokslo srityje.

Minėdami šią dieną, dalinamės moksleivių iš „Fotonas“ ir „Fizikos olimpas“ mokyklų bei jau pripažintų jaunųjų mokslininkių, dirbančių fizikos ir cheminės inžinerijos srityse, mintimis apie jų santykį su mokslu ir tai, kas jas įkvepia šiame kelyje.

Vasario 6 d. Lietuvos mokslų akademijoje Lietuvos mokslo premijų komisija paskelbė, kas tapo 2024 m. laureatais. Pusė premijų paskirta Vilniaus universiteto (VU) mokslininkams.

Su džiaugsmu pranešame, kad jau penktoji „Café Scientifique“ paskaita įvyks vasario 11 dieną!

Rapolas Jamontas apgynė disertaciją „TudS baltymai: nuo tionukleobazių iki tRNR demodifikacijos” ir jam buvo suteiktas biochemijos mokslo krypties daktaro laipsnis.

Baltijos Biotechnologijų centro įkūrimas - tai ambicinga Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyvybės mokslų ir biotechnologijų organizacijų iniciatyva, kuria siekiama suvienyti regiono biotechnologijų sektorių ir suteikti Baltijos šalims lyderio pozicijas inovacijų srityje. Baltijos biotechnologijų centras - tai nėra infrastruktūros projektas, tai nauja perspektyva, integruojanti regioną į vieningą inovacijų erdvę. Tai erdvė ir platforma, kurioje tikimasi gims sprendimai didžiausiems pasaulio iššūkiams ir bus kuriamas tvarus Baltijos šalių ateities modelis. Ši iniciatyva žymi jaudinančią pradžią, formuojančią regiono biotechnologijų sektorių ateinantiems dešimtmečiams.

Neuromokslų srities pasiekimai šiandien leidžia vis tiksliau atsakyti į klausimą: ,,Kaip veikia smegenys?". Gebame ne tik surasti atsakymus, bet ir sukurti implantus, kurie padeda iš dalies atkurti prarastą regą, klausą, o ateityje, tikimasi, padės išgydyti ir Parkinsono bei kitas ligas. 

Raminta Baušytė apgynė disertaciją „Žmogaus endometriumo kilmės mezenchiminių kamieninių / stromos ląstelių charakteristikos ir jų terapijos galimybių tyrimai vaisingumo sutrikimų in vivo modeliuose” ir jai buvo suteiktas biochemijos mokslo krypties daktaro laipsnis.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras išleido dar vieną molekulinės biologijos studijų programos magistrų laidą. Iškilminga diplomų įteikimo ceremonija, vykusi istorinėje Vilniaus universiteto Mažojoje auloje, tapo svarbia akimirka absolventams, jų artimiesiems bei akademinei bendruomenei.

Irmantas Mogila apgynė disertaciją „III tipo CRISPR-Cas aktyvumo reguliacijos mechanizmo tyrimai ir susijusių transliaciją slopinančių efektorių charakterizavimas” ir jam buvo suteiktas biochemijos mokslo krypties daktaro laipsnis.

2025 m. sausio 24 d. įvyko pirmasis naujai išrinktos Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (GMC) tarybos posėdis, oficialiai pažymintis jos kadencijos pradžią. Posėdžio metu pagal GMC tarybos darbo reglamentą buvo išrinkti tarybos pirmininkas ir jo pavaduotoja.

Gyvybės mokslų srityje, kurioje inovacijos yra ne tik sėkmės pagrindas, bet ir būtinybė, nuolat kyla naujų iššūkių. Įmonėms dažnai trūksta ne tik techninių ar mokslinių sprendimų, bet ir tarpdisciplininio bendradarbiavimo, kuris yra būtinas biotechnologijų, medicinos prietaisų kūrimui bei kitų sudėtingų problemų sprendimui. Prie tokių iššūkių sprendimo prisideda tokios iniciatyvos, kaip biohakatonai. Vienas jų – „Biospark – Hack the Future of Biotech“, suvienijęs gyvybės mokslų studentus, mokslininkus ir verslo atstovus, – gruodžio 2–4 dienomis vyko naujajame Vilniaus universiteto Medicinos mokslų centre. Šį renginį organizavo „The COINS 2025“ ir „BSV Ventures“, o prie jo prisidėjo ir Nacionalinis vėžio institutas (NVI), kuris pristatė vieną iš renginio iššūkių.

Ar kada susimąstėte, kaip atrodo pasaulis, kurio negalime pamatyti plika akimi? Energetikos ir technikos muziejuje Vilniuje atidaryta unikali Europos molekulinės biologijos laboratorijos (EMBL) ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) paroda „Tyrinėti ir kurti: mokslas, tapęs menu“ kviečia pasinerti į mikroskopinį pasaulį ir pamatyti, kaip mokslas ir menas drauge atveria duris į visiškai naują pasaulio suvokimą.