Minint biotechnologijų mokslo 50-metį Lietuvoje, Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro (GMC) studentai sulaukė ypatingos dovanos – „Thermo Fisher Scientific Baltics“ skyrė modernią tyrimų įrangą ir reagentus, kurių vertė siekia 0,5 mln. eurų. VU atstovai pabrėžia, kad tai investicija ne tik į laboratorijas, bet ir į naujos kartos mokslininkus, kurie kurs rytojaus mokslo sprendimus.
Kovo 24 d. Vilniaus universitetas (VU) mini visai Lietuvai reikšmingą sukaktį – Biotechnologijos instituto 50-metį. Šio instituto įsteigimas tapo moderniųjų biotechnologijų mokslo pradžia Lietuvoje.
Šiandien – paskutinė tarptautinės gyvybės mokslų konferencijos „The COINS 2025“ diena. Tai jau ne šiaip renginys, o reiškiniu tapusi, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro studentų organizuojama konferencija, kasmet suburianti šimtus jaunųjų mokslininkų, tyrėjų ir mokslo entuziastų iš viso pasaulio.
Siekiant didinti Baltijos šalių informuotumą apie iššūkius, su kuriais susiduria ankstyvos karjeros tyrėjai, bei skatinti nuolatinį dialogą tarp jų ir pagrindinių mokslinių tyrimų ekosistemos suinteresuotųjų šalių, kovo 3–4 dienomis Vilniaus universitete vyko tarptautinis simpoziumas.Pristatydama renginį „COST Voices“ valdymo komiteto narė, simpoziumo organizacinio komiteto pirmininkė doc. dr. Dalia Šatkovskienė pabrėžė aptariamų problemų sprendimo svarbą, norint išlaikyti ir plėtoti ateities mokslo potencialą Baltijos šalių regione.
Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro (GMC) Biomokslų instituto ir EMBL partnerystės instituto mokslininkė prof. Urtė Neniškytė pelnė prestižinę Europos mokslo tarybos (ERC) įsitvirtinančių mokslininkų dotaciją (Consolidator Grant). Jos projektui skirtas 2 mln. eurų finansavimas, patvirtinantis tyrimų, nagrinėjančių biocheminius žmogaus smegenų unikalumo pagrindus, svarbą ir potencialą. Šis tyrimas ne tik prisidės prie fundamentinių mokslinių klausimų sprendimo, bet ir atvers naujas neurologinių sutrikimų diagnostikos bei gydymo galimybes.
Vilniaus universiteto (VU) Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro (MKIC) Konferencijų salėje įvyko tradiciniu tapęs „Trijų minučių disertacijos“ (3MT) konkursas. Jo metu varžėsi 15 doktorantų, o komisija nugalėtoja išrinko VU Medicinos fakulteto doktorantę Indrę Lapinskienę. Antrąją vietą užėmė Gerda Jasinevičienė iš Gyvybės mokslų centro (GMC), trečiąją – Jonas Žurauskas iš Chemijos ir geomokslų fakulteto (CHGF).
Kristina Žukauskaitė apgynė disertaciją „Gastroenterologinio vėžio gydymo poveikis žarnyno mikrobiomui: įžvalgos iš klinikinių tyrimų ir in vitro modeliavimo” ir jai buvo suteiktas biologijos mokslo krypties daktaro laipsnis.
Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidiumas paskyrė 2024 m. vardines premijas ir apdovanojimus įvairių mokslo sričių tyrėjams. Tarp laureatų – net vienuolikai Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų ir studentų.
VU Gyvybės mokslų centre (GMC) vasario 25 d. lankėsi Greifsvaldo (Greifswald) universiteto atstovai: universiteto rektorė Prof. Katharina Riedel, tarpdisciplininio Baltijos jūros regiono tyrimų centro (IFZO) vadovas dr. Alexander Drost ir DAAD projekto „Mokymas tarptautiniu mastu“ koordinatorius Thomas Jenssen.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkų (VU GMC) bendruomenė nepritaria Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) planams gilinti vagą ir įrengti laivybos kelią Neries upėje tarp Vilniaus ir Kauno. Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad Nemuno vidurupyje jau atlikti gilinimo darbai sukėlė aplinkosauginių klausimų ir tapo Aplinkos apsaugos departamento tyrimo objektu. Dėl to kyla rimtas susirūpinimas, jog panašūs projektai Neryje gali sukelti negrįžtamą žalą upės ekosistemai.
Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro (GMC) mokslininkų dr. Gretos Leonavičienės ir prof. Lino Mažučio fundamentiniai tyrimai pavienių ląstelių analizės srityje atvėrė kelią pažangiai biotechnologijų plėtrai. Remdamasis jų atradimais, biotechnologijų startuolis „Atrandi Biosciences“ pritraukė 25 milijonų JAV dolerių investiciją A serijos finansavimo etape.
„Kai žmonės, kuriais daug metų žaviesi scenoje, klausosi tavo paskaitos… kai gali pabūti teatro užkulisiuose su ten sklandančiomis mūzomis, pajusti teatro magiją… – tai tiesiog sapnas!“ – taip apie savo patirtį su aktoriais pasakoja Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė Prof. Eglė Lastauskienė. Ji buvo pakviesta konsultuoti Lietuvos nacionalinio dramos teatro trupę, besiruošiančią spektaklio „Fermentacija“ premjerai – neįprastai biologinei revoliucijai skirtoje pjesėje, kurioje mikroorganizmai meta iššūkį žmonėms.
Martyna Koplūnaitė apgynė disertaciją „Chemofermentinė nukleozidų5’-monofosfatų sintezė” ir jai buvo suteiktas biochemijos mokslo krypties daktaro laipsnis.
Vilniaus knygų mugė – tai ne tik didžiausias literatūros renginys Baltijos šalyse, bet ir erdvė, kur gimsta naujos idėjos, mezgasi diskusijos ir plečiasi pažinimo ribos. Šių metų tema – „Kukutis eina į knygų mugę“ – skirta poetui Marcelijui Martinaičiui, tačiau renginys aprėps kur kas daugiau: nuo literatūros iki istorijos, nuo mokslo iki kultūros dialogų. Čia jūsų laukia ne tik knygų pristatymai, bet ir diskusijos, parodos, susitikimai su įvairių sričių kūrėjais ir profesionalais.
