Disertacijų gynimai

Praėję renginiai     

    

2024-12-17:

MILDA BABONAITĖ gins disertaciją „Nanodalelių genotoksinio poveikio ir jų patekimo į žmogaus periferinio kraujo vienbranduoles ląsteles įvertinimas” biologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Disertacija rengta 2019–2023 metais, Vilniaus universitete, Gyvybės mokslų centre, Biomokslų institute, Genetikos ir Botanikos katedroje.

Mokslinis vadovas: 

prof. habil. dr. Juozas Rimantas Lazutka (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biologija – N 010).

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

Tarybos pirmininkas - doc. dr. Raimondas Šiukšta (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biologija –N 010);
doc. dr. Tatjana Čėsnienė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biologija – N 010),
dr. Naouale El Yamani (Norvegijos oro tyrimų institutas, gamtos mokslai, biologija – N 010),
prof. dr. Eglė Lastauskienė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biologija – N 010),
dr. Milda Stankevičiūtė (Gamtos tyrimų centras, gamtos mokslai, biologija – N 010).

VU Gyvybės mokslų centro (Saulėtekio al. 7) R-403 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, Vilnius) - 10:00.

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto bibliotekoje ir svetainėje adresu: Daktaro disertacija.

Pristatymas anglų kalba. Nuoroda nuotoliniam prisijungimui: https://tinyurl.com/8jst8334. 

2024-12-13:

JURIJ DANILOV pristatys disertaciją ginamą eksternu "Eulachnini Baker, 1920 (Hemiptera: Aphididae, Lachninae) amarų tribos biosistematiniai tyrimai Lietuvoje" Biologijos mokslo krypties komiteto posėdyje. Mokslinė konsultantė – dr. Jekaterina Havelka. Pristatymas lietuvių kalba. Laikas - 13:00. Nuoroda prisijungimui: https://tinyurl.com/45t3frt3.

2024-12-12:

LAURA ŠIAULIENĖ pristatys disertaciją "Citogenetinių ir epigenetinių žymenų tyrimas diabetu sergančių pacientų limfocituose" Biologijos mokslo krypties komiteto posėdyje. Mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Juozas Rimantas Lazutka. Pristatymas lietuvių kalba. Laikas - 15:00. Nuoroda prisijungimui: https://tinyurl.com/5n8xut6x.

2024-12-12:

DAINA BUJANAUSKIENĖ gins disertaciją „Sinapsių molekulinių profilių nustatymas smegenų tinklų genėjimo metu” biochemijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Disertacija rengta 2018–2024 metais Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų institute. Mokslinius tyrimus rėmė Europos regioninės plėtros fondas (Finansavimo Nr. 01.2.2-CPVA-V-716-01-0001) su Centrine Projektų Valdymo Agentūra (CPVA), privatus finansavimas iš UAB Realinija ir Boehringer Ingelheim Fondas (BIF).

Mokslinė vadovė: 

prof. dr. Urtė Neniškytė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biochemija – N 004).

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

Tarybos pirmininkė - prof. dr. Vilmantė Borutaitė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, gamtos mokslai, biochemija – N 004);
dr. Etienne Herzog (Bordo universitetas, Prancūzija, gamtos mokslai, biofizika – N 011);
dr. Giancarlo Russo (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biochemija – N 004);
dr. Giedrius Steponaitis (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, gamtos mokslai, biologija – N 010);
dr. Giedrė Valiulienė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biochemija – N 004).

VU Gyvybės mokslų centro (Saulėtekio al. 7) R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, Vilnius) - 13:00.

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto bibliotekoje ir svetainėje adresu: Daktaro disertacija.

Pristatymas anglų kalba. Nuoroda nuotoliniam prisijungimui: https://tinyurl.com/29p5nzpy. 

2024-12-06:

DEIMANTĖ ŽUKAUSKAITĖ gins disertaciją „Epigenetinių ir kitų molekulinių veiksnių reikšmė endometriumo stromos ląstelių funkcijoms” biochemijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Disertacija rengta 2019–2023 metais Vilniaus universitete Gyvybės mokslų centre Biochemijos instituto Ląstelės molekulinės biologijos skyriuje.

Mokslinė vadovė: 

prof. dr. Rūta Navakauskienė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biochemija – N 004).

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

Tarybos pirmininkas - prof. habil. dr. Juozas Rimantas Lazutka (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biologija – N 010);
prof. dr. Dalia Baršytė-Lovejoy (Toronto universitetas, Kanada, gamtos mokslai, biochemija – N 004);
dr. Augustas Pivoriūnas (Inovatyvios medicinos centras, gamtos mokslai, biochemija – N 004);
doc. dr. Aušra Sasnauskienė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biochemija – N 004);
dr. Egidijus Šimoliūnas (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biochemija – N 004).

VU Gyvybės mokslų centro (Saulėtekio al. 7) R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, Vilnius) - 13:00.

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto bibliotekoje ir svetainėje adresu: Daktaro disertacija.

Pristatymas lietuvių kalba. Nuoroda nuotoliniam prisijungimui: https://tinyurl.com/2ndwp7h4.

2024-11-21:

BRIGITA VAIGAUSKAITĖ-MAŽEIKIENĖ gins disertaciją „Kiaušidžių folikulinio skysčio ląstelių ir molekulinių veiksnių identifikavimas bei jų panaudojimo galimybių reprodukcinėje medicinoje tyrimas” biochemijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Disertacija rengta 2019–2023 metais Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biochemijos institute.

Mokslinė vadovė: 

prof. dr. Rūta Navakauskienė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biochemija – N 004).

Mokslinė konsultantė:

doc. dr. Edita Kazėnaitė (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

Tarybos pirmininkė - prof. dr. Sonata Jarmalaitė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biologija – N 010),
prof. dr. Dainius Characiejus (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
prof. dr. Gediminas Čepinskas (Kritinių ligų tyrimų institutas, Kanada, gamtos mokslai, biochemija – N 004),
prof. dr. Laima Maleckienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001),
prof. dr. Kęstutis Sužiedėlis (Nacionalinis vėžio institutas, gamtos mokslai, biochemija – N 004).

VU Gyvybės mokslų centro (Saulėtekio al. 7) R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, Vilnius) - 14:30.

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto bibliotekoje ir svetainėje adresu: Daktaro disertacija.

Pristatymas lietuvių kalba. Nuoroda nuotoliniam prisijungimui: https://tinyurl.com/3ajxafwn.

2024-11-13:

KRISTINA ŽUKAUSKAITĖ pristatys disertaciją "Gastroenterologinio vėžio gydymo poveikis žarnyno mikrobiomui: įžvalgos iš klinikinių tyrimų ir in vitro modeliavimo" GMC posėdyje. Mokslinis vadovas – prof. dr. Sonata Jarmalaitė. Pristatymas anglų kalba. Laikas - 14:00. Nuoroda prisijungimui: https://tinyurl.com/dcy84e7k.

2024-11-08:

MILDA BABONAITĖ pristatys disertaciją "Plastiko, silicio ir metalo nanodalelių patekimo į ląsteles ir jų genotoksinio poveikio įvertinimas" Biologijos mokslo krypties komiteto posėdyje. Mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Juozas Rimantas Lazutka. Pristatymas lietuvių kalba. Laikas - 9:00. Nuoroda prisijungimui: https://tinyurl.com/5c8d8hmf.

2024-10-18:

INGA KILDUŠIENĖ pristatys disertaciją "Genomo nestabilumo klinikinė svarba ikivėžinėje ir vėžinėje storosios žarnos patologijoje" GMC posėdyje. Mokslinė vadovė – doc. dr. Giedrė Smailytė. VU Gyvybės mokslų centro (Saulėtekio al. 7) R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, Vilnius) - 10:00. Pristatymas lietuvių kalba.

2024-10-11:

RAPOLAS JAMONTAS pristatys disertaciją "TudS baltymai: nuo tionukleobazių iki tRNR demodifikacijos" GMC posėdyje. Mokslinis vadovas – dr. Agota Aučynaitė. VU Gyvybės mokslų centro (Saulėtekio al. 7) R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, Vilnius) - 10:00. Pristatymas anglų kalba.

2024-10-04:

ALGIRDAS ŽALIMAS gins disertaciją “Molekuliniai ir klinikiniai inkstų vėžio prognozės rodikliai'” biologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Disertacija rengta 2017–2023 metais Vilniaus universitete, Gyvybės mokslų centre ir Nacionaliniame vėžio institute. Tyrimas iš dalies paremtas Lietuvos mokslo tarybos projekto Nr. S-MIP-17/54 (Prof. dr. Sonata Jarmalaitė) lėšomis.

Mokslinė vadovė:

prof. dr. Sonata Jarmalaitė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biologija– N 010).

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

Tarybos pirmininkė – prof. dr. Rūta Navakauskienė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biochemija– N 004);
prof. habil. dr. Juozas Rimantas Lazutka (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biologija – N 010);
doc. dr. Dalia Barsyte-Lovejoy (Toronto universitetas, Kanada, gamtos mokslai, biologija– N 010);
prof. dr. Tomas Poškus (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001);
prof. dr. Arūnas Želvys (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).

VU Gyvybės mokslų centro (Saulėtekio al. 7) R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, Vilnius) - 13:00.

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto bibliotekoje ir svetainėje adresu: Daktaro disertacija.

Nuoroda nuotoliniam prisijungimui: https://tinyurl.com/474yctmn.

 

2024-10-04:

MARTYNA KOPLŪNAITĖ pristatys disertaciją "Chemofermentinė nukleozidų5'-monofosfatų sintezė" GMC posėdyje. Mokslinis vadovas – prof. dr. Rolandas Meškys. VU Gyvybės mokslų centro (Saulėtekio al. 7) R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, Vilnius) - 11:00. Pristatymas lietuvių kalba.

2024-09-27:

AISTĖ LEKOVECKAITĖ gins disertaciją “Vabalai (Insecta, Coleoptera) antros irimo stadijos Lietuvos dažniausių lapuočių medžių rūšių virtuoliuose'” zoologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Disertacija rengta 2019–2023 metais Vilniaus universitete, Gyvybės mokslų centre.

Mokslinė vadovė:

prof. dr. Virginija Podėnienė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, zoologija – N 014).

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

Tarybos pirmininkas – prof. dr. Kęstutis Arbačiauskas (Gamtos tyrimų centras, gamtos mokslai, ekologija ir aplinkotyra– N 012);
dr. Laima Blažytė-Čereškienė (Gamtos tyrimų centras, gamtos mokslai, biologija – N 010);
prof. dr. Olavi Kurina (Estijos gyvybės mokslų universitetas, gamtos mokslai, zoologija – N 014);
dr. Norbertas Noreika (Gamtos tyrimų centras, gamtos mokslai, biologija – N 010);
prof. dr. Virginijus Sruoga (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, zoologija – N 014).

VU Gyvybės mokslų centro (Saulėtekio al. 7) R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, Vilnius) - 13:00.

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto bibliotekoje ir svetainėje adresu: Daktaro disertacija.

Nuoroda nuotoliniam prisijungimui: https://tinyurl.com/3c9mu88p.

2024-09-13:

DEIMANTĖ ŽUKAUSKAITĖ pristatys disertaciją "Epigenetinių veiksnių ir jų pokyčių vaidmens tyrimas moterų reprodukcinės sistemos funkcionavimui" GMC posėdyje. Mokslinė vadovė – prof. dr. Rūta Navakauskienė. VU Gyvybės mokslų centro (Saulėtekio al. 7) R-406 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, Vilnius) - 11:00. Pristatymas lietuvių kalba. 

2024-09-06:

RAMINTA BAUŠYTĖ pristatys disertaciją "Žmogaus endometriumo kilmės mezenchiminių kamieninių/stromos ląstelių charakteristikos ir jų terapijos galimybių tyrimai vaisingumo sutrikimų in vivo modeliuose" GMC posėdyje. Mokslinė vadovė – prof. dr. Rūta Navakauskienė. VU Gyvybės mokslų centro (Saulėtekio al. 7) R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, Vilnius) - 11:00. Pristatymas lietuvių kalba. Nuoroda prisijungimui: https://tinyurl.com/4x3rbznr.

2024-08-27:

VILIUS MALŪNAVIČIUS gins disertaciją “Geobacillus lipoliziniai fermentai: struktūros-funkcijos tyrimai ir pritaikymas polikaprolaktonų perdirbimui” biologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Disertacija rengta 2019–2023 metais Vilniaus universitete, Gyvybės mokslų centre.

Mokslinė vadovė:

doc. dr. Renata Gudiukaitė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biologija – N 010).

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

Tarybos pirmininkas – prof. dr. Rolandas Meškys (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biochemija – N 004);
doc. dr. Julija Armalytė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biologija – N 010);
prof. dr. Romas J. Kazlauskas (Minesotos Tvin Sičio universitetas, Biologijos mokslų koledžas, JAV, gamtos mokslai, biologija – N 010);
prof. dr. Elena Servienė (Gamtos tyrimų centras, gamtos mokslai, biologija – N 010);
doc. dr. Jolanta Sereikaitė (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija – T 005).

VU Gyvybės mokslų centro (Saulėtekio al. 7) R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, Vilnius) - 15:00.

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto bibliotekoje ir svetainėje adresu: Daktaro disertacija.

Nuoroda nuotoliniam prisijungimui: https://tinyurl.com/4tntveyr.

2024-08-28:

VILMANTAS PUPKIS gins disertaciją “Menturdumblių Nitellopsis obtusa membranų Ca2+ pernašos sistemų elektrofiziologinis tyrimas” biofizikos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Disertacija rengta 2019–2023 metais Vilniaus universitete, Gyvybės mokslų centre.

Mokslinė vadovė:

prof. dr. Vilma Kisnierienė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biofizika – N 011).

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

Tarybos pirmininkas – prof. dr. Saulius Šatkauskas (Vytauto Didžiojo universitetas, gamtos mokslai, biofizika – N 011);
prof. dr. Aidas Alaburda (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biofizika – N 011);
prof. dr. Virginijus Barzda (Toronto universitetas, Kanada, gamtos mokslai, biofizika – N 011);
doc. dr. Robertas Guzulaitis (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biofizika – N 011);
prof. dr. Daumantas Matulis (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biochemija – N 004).

VU Gyvybės mokslų centro (Saulėtekio al. 7) R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, Vilnius) - 15:30.

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto bibliotekoje ir svetainėje adresu: Daktaro disertacija.

Nuoroda nuotoliniam prisijungimui: https://tinyurl.com/mrc9k39b.

2024-07-02:

2024-07-02, 15 val., VILIUS MALŪNAVIČIUS pristatys disertaciją "Geobacillus lipolizinių fermentų struktūros-funkcijos ryšio tyrimai ir pritaikymas poliesterių skaidymui" Biologijos mokslo krypties komiteto posėdyje. Mokslinė vadovė – doc. dr. Renata Gudiukaitė. Pristatymas lietuvių kalba. Nuoroda nuotoliniam prisijungimui: https://tinyurl.com/2zucr5d8.

2024-07-04:

KOTRYNA ČEKUOLYTĖ gins disertaciją “Termofilinių Geobacillus genties bakterijų sintetinamų sidabro nanodalelių antimikrobinio poveikio mechanizmas” biologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Disertacija rengta 2019 – 2023 metais Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų institute.
Mokslinius tyrimus rėmė Lietuvos Mokslų Taryba, doktorantūros projektas No. KD-19142 (“Analysis of the Geobacillus sp. Synthetized Silver Nanoparticles Mechanisms of Action on the Biocontrol of Pathogenic Skin Microbiota”).

Mokslinė vadovė:

prof. dr. Eglė Lastauskienė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biologija – N 010).

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

Tarybos pirmininkas – doc. dr. Raimondas Šiukšta (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biologija – N 010);
dr. Kaja Kasemets (Nacionalinis cheminės fizikos ir biofizikos institutas, Estija, gamtos mokslai, biologija – N 010);
prof. dr. Nomeda Kuisienė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biologija – N 010);
dr. Rasa Petraitytė-Burneikienė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biochemija – N 004);
dr. Živilė Strazdaitė-Žielienė (Gamtos tyrimų centras, gamtos mokslai, biologija – N 010).

VU Gyvybės mokslų centro (Saulėtekio al. 7) R-105 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, Vilnius) - 11:00.

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto bibliotekoje ir svetainėje adresu: Daktaro disertacija.

Nuoroda nuotoliniam prisijungimui: https://tinyurl.com/3yx69h7b.

2024-06-26:

BRIGITA VAIGAUSKAITĖ-MAŽEIKIENĖ pristatys disertaciją "Kiaušidžių kamieninių ląstelių ir molekulinių faktorių identifikavimas bei jų panaudojimo galimybių reprodukcinėje medicinoje tyrimas" GMC posėdyje. Mokslinė vadovė – prof. dr. Rūta Navakauskienė. VU Gyvybės mokslų centro (Saulėtekio al. 7) R-102 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, Vilnius) - 13:00. Pristatymas lietuvių kalba. 

2024-06-13:

2024-06-13, 12 val, ALGIRDAS ŽALIMAS pristatys disertaciją "Molekulinių žymenų sistema inkstų navikų prognozei" Biologijos mokslo krypties komiteto posėdyje. Mokslinė vadovė – prof. dr. Sonata Jarmalaitė. Pristatymas lietuvių kalba. Nuoroda nuotoliniam prisijungimui: https://tinyurl.com/yhy6hnjc.


2024-06-13:

DOVYDAS GABRIELAITIS gins disertaciją “Veiksnių moduliuojančių makrofagų endocitozę tyrimas: makrofagų tipas, amžius, plazminės membranos įtempimas” biofizikos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Disertacija rengta 2019-2023 metais Vilniaus universiteto Gyvybės moklsų centro Biomokslų institute. Mokslinius tyrimus rėmė Lietuvos Mokslų Taryba S-SEN-20-4; The Fulbright Graduate Student Program.

Mokslinė vadovė:

dr. Urtė Neniškytė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biochemija – N 004).

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

Tarybos pirmininkė – dr. Vilma Kisnierienė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biofizika – N 011);
dr. Vitalijus Karabanovas (Nacionalinis vėžio institutas, gamtos mokslai, biofizika – N 011);
dr. Tarja Malm (Rytų Suomijos universitetas, Suomija, gamtos mokslai, biochemija – N 004);
dr. Gulio Preta (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biochemija – N 004);
dr. Marijonas Tutkus (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biofizika – N 011).

VU Gyvybės mokslų centro (Saulėtekio al. 7) R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, Vilnius) - 14:00.

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto bibliotekoje ir svetainėje adresu: Daktaro disertacija.

Nuoroda nuotoliniam prisijungimui: https://tinyurl.com/8xttyxkp.

2024-06-12:

VILMANTAS PUPKIS pristatys disertaciją "Menturdumblių Nitellopsis obtusa membranų Ca²⁺ pernašos sistemų elektrofiziologinis tyrimas" Biofizikos mokslo krypties komiteto posėdyje. Mokslinė vadovė – dr. Vilma Kisnierienė. VU Gyvybės mokslų centro (Saulėtekio al. 7) R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, Vilnius) - 11:00. Pristatymas lietuvių kalba. 

2024-06-03:

DAINA BUJANAUSKIENĖ pristatys disertaciją "Sinapsių molekulinių profilių nustatymas smegenų tinklų genėjimo metu" GMC posėdyje. Mokslinė vadovė – Dr. Urtė Neniškytė. VU Gyvybės mokslų centro (Saulėtekio al. 7) R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, Vilnius) - 14:00. Pristatymas anglų kalba. 

2024-05-31:

2024-05-31, 12 val, VILIUS MALŪNAVIČIUS pristatys disertaciją "Geobacillus lipolizinių fermentų fenotipo-genotipo erdvės tyrimai ir pritaikymas poliesterių skaidymui" GMC posėdyje. Mokslinė vadovė – doc. dr. Renata Gudiukaitė. VU Gyvybės mokslų centro (Saulėtekio al. 7) R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, Vilnius). Pristatymas lietuvių kalba. Nuoroda nuotoliniam prisijungimui: https://tinyurl.com/2w9njbkh.

2024-05-23:

2024-05-23, 10 val, KOTRYNA ČEKUOLYTĖ pristatys disertaciją "Termofilinių Geobacillus genties bakterijų sintetinamų sidabro nanodalelių antimikrobinio poveikio mechanizmas" Biologijos mokslo krypties komiteto posėdyje. Mokslinė vadovė – prof. dr. Eglė Lastauskienė. Pristatymas anglų kalba. Nuoroda prisijungimui: https://tinyurl.com/bdh3hr9s.

2024-05-14:

EVELINA KAZLAUSKĖ gins disertaciją “Funkcionalizuotų apkonvertuojančių nanodalelių kaupimosi ir pasiskirstymo ląstelėse tyrimai” biofizikos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Disertacija rengta 2019–2023 metais Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų institute.

Eksperimentiniai darbai atlikti Nacionalinio vėžio instituto Biomedicininės fizikos laboratorijoje. Iš Lietuvos mokslo tarybos 2023 metais gautos stipendijos už doktorantūros studijų rezultatus ir doktorantų akademinėms išvykoms. Tyrimus rėmė ir Nacionalinio vėžio instituto Mokslo fondas.

Mokslinis vadovas:

prof. habil. dr. Ričardas Rotomskis (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biofizika – N 011).

Mokslinis konsultantas:

dr. Vitalijus Karabanovas (Nacionalinis vėžio insitutas, gamtos mokslai, biofizika – N 011).

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

Tarybos pirmininkas – prof. dr. Osvaldas Rukšėnas (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biofizika – N 011);
prof. dr. Aidas Alaburda (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biofizika – N 011);
dr. Agata Mlynska (Nacionalinis vėžio institutas, gamtos mokslai, biologija – N 010);
dr. Lina Mikoliūnaitė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, chemija – N 003);
dr. Vladimir Sivakov (Leibnico institutas, Vokietija, gamtos mokslai, biofizika – N 011).

VU Gyvybės mokslų centro (Saulėtekio al. 7) R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, Vilnius) - 10:00.

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto bibliotekoje ir svetainėje adresu: Daktaro disertacija.

Nuoroda nuotoliniam prisijungimui: https://tinyurl.com/4ms57kn5.

2024-04-24:

VILMANTĖ ŽITKUTĖ gins disertaciją „Atsparumo 5-fluoruracilui ir oksaliplatinai molekulinių mechanizmų tyrimai žmogaus kolorektalinės karcinomos ląstelėse” biochemijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Disertacija rengta 2017 – 2021 metais studijuojant doktorantūroje Gyvybės mokslų centre ir ginama eksternu.

Mokslinius tyrimus rėmė Lietuvos mokslo taryba (SEN-17/2015 ir P-DAP-19-126), Vilniaus universiteto mokslo skatinimo fondas (MSF-JM-2/2021).

Mokslinė konsultantė:

dr. Aušra Sasnauskienė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biochemija – N 004);

Disertacijos Gynimo tarybos sudėtis:

Tarybos pirmininkė – prof. dr.  Daiva Baltriukienė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biochemija – N 004);
dr. Veronika Viktorija Borutinskaitė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biochemija – N 004);
dr. Lina Prasmickaitė (Oslo universiteto ligoninė, Norvegija, gamtos mokslai, biochemija – N 004);
prof. dr. Kęstutis Sužiedėlis (Nacionalinis vėžio institutas, gamtos mokslai, biochemija – N 004);
dr. Giedrius Vilkaitis (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biochemija – N 004).

VU Gyvybės mokslų centro (Saulėtekio al. 7) R401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, Vilnius) – 14:00.

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto bibliotekoje ir svetainėje adresu: Daktaro disertacija.

Nuoroda nuotoliniam prisijungimui: https://tinyurl.com/4avuh9dc.

 

2024-03-22:

INA GORBAN gins disertaciją „Bibionomorpha ir Tipulomorpha uodai (Diptera: Nematocera) dažniausių lapuočių negyvoje medienoje” zoologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Disertacija rengta 2017 – 2021 metais studijuojant doktorantūroje Gyvybės mokslų centre ir ginama eksternu.

Mokslinė konsultantė:

prof. dr. Virginija Podėnienė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, zoologija – N 014);

Disertacijos Gynimo tarybos sudėtis:

Tarybos pirmininkas – prof. dr.  Kęstutis Arbačiauskas (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, ekologija ir aplinkotyra – N 012);

dr. Rasa Bernotienė (Gamtos tyrimų centras, gamtos mokslai, zoologija – N 014);

doc. dr. Artūras Gedminas (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, gamtos mokslai, biologija – N 010);

prof. dr. Olavi Kurina (Estijos gyvybės mokslų universitetas, Tartu, Estija, gamtos mokslai, zoologija – N 014);

doc. dr. Virginijus Sruoga (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, zoologija – N 014).

VU Gyvybės mokslų centro (Saulėtekio al. 7) R401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, Vilnius) – 11:00.

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto bibliotekoje ir svetainėje adresu: Renginių kalendorius (vu.lt).

Nuoroda nuotoliniam prisijungimui: https://tinyurl.com/v7sspves.

2024-02-29:

EDVARDAS GOLOVINAS gins disertaciją „Struktūriniai ir biocheminiai Argonaute ir su juo asocijuoto baltymo iš Archaeoglobus fulgidus tyrimai” biochemijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Disertacija rengta 2017 – 2024 metais Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre, Biotechnologijos institute.

Disertacija ginama eksternu.

Moksliniai konsultantai:

dr. Elena Manakova (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biochemija – N 004);

dr. Mindaugas Zaremba (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biochemija – N 004).

Disertacijos Gynimo tarybos sudėtis:

Tarybos pirmininkas – prof. dr. Rolandas Meškys (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biochemija – N 004);

prof. dr. Vilmantė Borutaitė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, gamtos mokslai, biochemija – N 004);

dr. Rūta Gerasimaitė (Makso Planko institutas, Vokietija, gamtos mokslai, biochemija – N 004);

dr. Stephen Knox Jones, Jr. (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biochemija – N 004);

dr. Daan Swarts (Vageningeno universitetas, Olandija, gamtos mokslai, biochemija – N 004).

VU Gyvybės mokslų centro (Saulėtekio al. 7) R105 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, Vilnius) – 15:00.

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto bibliotekoje ir svetainėje adresu: http://www.vu.lt/lt/naujienos/ivykiu-kalendorius.

Nuoroda nuotoliniam prisijungimui: http://tinyurl.com/f8v9u8jj.

 

2023-12-29:

AUGUSTINAS MATULEVIČIUS gins disertaciją "Naujos kartos vaizdavimo technologijos ir genetiniai testai kliniškai reikšmingo prostatos vėžio nustatymui" biologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti. 

Disertacija rengta 2018–2022 metais Vilniaus univeritete. Mokslinius tyrimus rėmė Vilniaus universitetas, GMC ir NVI.

Mokslinis vadovas – prof. dr. Feliksas Jankevičius (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina – M 001).
Mokslinė konsultantė – prof. dr. Sonata Jarmalaitė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biologija – N 010)

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

2023-12-20:

WENMING LIANG gins disertaciją "Kvėpavimo sąsajos su fiziniu pajėgumu, raumenų įtampa ir vykdomosiomis funkcijomis" biofizikos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti. 

Mokslinis vadovas - prof. dr. Osvaldas Rukšėnas (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biofizika – N 011),

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

2023-10-27:

AISTĖ SLIŽIENĖ gins disertaciją “Nauji monokloniniai antikūnai žuvų alergenų nustatymui ir tyrimams” chemijos inžinerijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

VU Gyvybės mokslų centro (Saulėtekio al. 7) R401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, Vilnius) – 14:00.

Mokslinius tyrimus rėmė Lietuvos mokslo taryba.

Mokslinė vadovė – dr. Aurelija Žvirblienė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, chemijos inžinerija – T 005),

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

prof. dr. Rimantas Daugelavičius (Vytauto Didžiojo universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija – T 005),
dr. Rima Būdvytytė (Vilniaus universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija – T 005),
prof. habil. dr. Rūta Dubakienė (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina - M 001),
dr. Algirdas Grevys (Thermo Fisher Scientific R&D , Oslo, Norvegija, technologijos mokslai, chemijos inžinerija – T 005),
dr. Gintautas Tamulaitis (Vilniaus universitetas, technologijos mokslai, chemijos inžinerija – T 005).

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto bibliotekoje ir svetainėje adresu: https://tinyurl.com/2p955mhs

Nuoroda nuotoliniam prisijungimui: https://tinyurl.com/2tsepj7x

 

2023-09-29:

DENISAS DANKINAS gins disertaciją “Dirbtinio intelekto taikymas šizofrenija sergančių pacientų atskyrimui nuo sveikų asmenų, naudojant atsako paruošimo ir imitacijų slopinimo įvertinimus” biofizikos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

VU Gyvybės mokslų centro (Saulėtekio al. 7) R401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, Vilnius) – 13:00.

Disertacija rengta 2011 – 2023 metais Vilniaus universitete ir Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje.

Mokslinius tyrimus rėmė Lietuvos mokslo taryba.

Mokslinis vadovas – dr. Kastytis Dapšys (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biofizika – N 011),

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

prof. dr. Aidas Alaburda – tarybos pirmininkas (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biofizika – N 011),
prof. dr. Aleksandr Bulatov (Lietuvos Sveikatos mokslų universitetas, gamtos mokslai, biologija – N 010),
dr. Inga Griškova-Bulanova (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biofizika – N 011),
dr. Roma Šiugždaitė (Antverpeno universitetas, gamtos mokslai, informatika – N 009),
dr. Vladas Valiulis (Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė, gamtos mokslai, biofizika – N 011).

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto bibliotekoje ir svetainėje adresu: http://www.vu.lt/lt/naujienos/ivykiu-kalendorius

Nuoroda nuotoliniam prisijungimui: https://tinyurl.com/2w34hdjn

 

 2023-09-27:

TOMAS URBAITIS gins disertaciją „Naujų CRISPR-Cas nukleazių identifikavimas ir charakterizavimas” biochemijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

Disertacija rengta 2018–2022 metais UAB „Caszyme“ kartu su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centru.

VU Gyvybės mokslų centro R401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, Vilnius) – 14:00 val.

Mokslinius tyrimus rėmė Lietuvos mokslo taryba (ES strukt. F., DSP)

Mokslinis vadovas – dr. Giedrius Gasiūnas (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biochemija – N 004).

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

prof. dr. Edita Sužiedėlienė – tarybos pirmininkė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biochemija – N 004);
dr. Stephen Jones (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biochemija – N 004);
dr. Marc Güell (Pompeu Fabra universitetas, Ispanija, gamtos mokslai, biochemija – N 004);
prof. dr. Rolandas Meškys (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biochemija – N 004);
dr. Rapolas Žilionis (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biochemija – N 004).

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto bibliotekoje ir svetainėje adresu: http://www.vu.lt/lt/naujienos/ivykiu-kalendorius

Nuoroda nuotoliniam prisijungimui: https://tinyurl.com/mr26yss4 

2023-05-11:

Gegužės 11 d. 11 val. R-401 auditorijoje anglų kalba bus svarstoma UGNĖS KULIEŠIŪTĖS parengta disertacija „Molecular mechanisms shaping neuronal networks during brain development and in neuropathology”.

 

2023-04-21:

Balandžio 21 d. 13 val. R-108 auditorijoje anglų kalba bus svarstoma EIMANTO RAMONO parengta disertacija „Trimatėse struktūrose imobilizuotų biokatalizatorių tyrimas”.

 

2023-04-20:

Balandžio 20 d. 10 val. R-108 auditorijoje anglų kalba bus svarstoma ANDRIAUS SAKALAUSKO parengta disertacija „Baltymų amiloidinės agregacijos slopinimo mechanizmų tyrimai”.

 

2023-04-20:

Balandžio 20 d. 14 val.VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) JANINA LIČYTĖ  gins disertaciją „Oksiduotų 5-metilcitozino formų nustatymas naujais metodais, jų genominis pasiskirstymas ir funkcijos“ biochemijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti. Mokslinė konsultantė – dr. Edita Kriukienė.

Disertacijos anotacija:

5-metilcitozinas (5mC) yra eukariotų genų reguliacijai svarbi DNR modifikacija. Veikiant TET baltymams iš 5mC susidaro jo oksiduotos formos (oksi-mC) – 5-hidroksimetilcitozinas (5hmC), 5-formilcitozinas (5fC) ir 5-karboksilcitozinas (5caC). Siekiant geriau suprasti oksi-mC funkcijas, reikia tikslių ir ekonomiškų jų genominio profiliavimo metodų. Šiame darbe tyrėme DNR metiltransferazių vykdomą 5caC dekarboksilinimo reakciją ir remdamiesi ja bei ekonomišku nukleotido tikslumo TOP-seq metodu, sukūrėme jautrų ir specifišką 5caC profiliavimo metodą caCLEAR (angl. 5caC clearance). caCLEAR metodu pirmą kartą parodėme genominio 5caC pasiskirstymo skirtumus tarp dviejų pliuripotentiškumo būsenų pelės embrioninių kamieninių ląstelių, augintų serumo-2i ir serumo sąlygomis. Be to, nustatėme asimetrinį 5caC pasiskirstymą šių ląstelių antiprasminėje aktyvių baltymus koduojančių genų grandinėje. Taip pat tyrėme daug TET genų homologų turinčius papėdgrybius Laccaria bicolor ir Coprinopsis cinerea ir L. bicolor DNR pirmą kartą nustatėme oksi-mC. Nustatėme šių papėdgrybių genominį 5fC ir 5hmC išsidėstymą pasitelkiant 5hmC-specifinį nukleotido tikslumo hmTOP-seq metodą ir sukūrę naują jo versiją 5fC nustatymui – foTOP-seq. Išsamiai įvertinome 5hmC, 5fC bei 5mC įtaką genų raiškai, kuri šiuose organizmuose buvo skirtinga. Taip pat šių papėdgrybių RNR pirmą kartą nustatėme oksi-mC bei sukūrėme masių spektrometrija 5caC aptikimą RNR palengvinantį metodą, kuriuo ištyrėme 5caC gausumą skirtingose RNR frakcijose. 

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

 

 

2023-04-19:

Balandžio 19 d. 11 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) ŠARŪNAS PAŠKEVIČIUS anglų kalba pristatys disertaciją „Augaluose susintetintų farmacinių rekombinantinių baltymų preparatų, aktyvių prieš gramneigiamas patogenines bakterijas, kūrimas “ biochemijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti. Mokslinė konsultantė – dr. Aušra Ražanskienė.

Disertacijos anotacija: .

Opėjant bakterijų atsparumo antibiotikams problemai, didėja naujos kartos antimikrobinių medžiagų poreikis. Bakteriocinai, bakterijų koduojami antibakteriniai baltymai, žudantys filogenetiškai giminingas bakterijas, yra daug žadanti antibiotikų alternatyva. Šioje disertacijoje daugiausia dėmesio skiriama modulinių bakteriocinų iš gramneigiamų bakterijų identifikavimui, charakterizavimui, gamybai ir jų galimo pritaikymo žmonių ir gyvūnų infekcijoms gydyti tyrimui. Tyrimo metu identifikuoti, klonuoti, pagaminti augaluose ir išgryninti Pseudomonas ir Stenotrophomonas bakteriocinai. Visi tirti bakteriocinai buvo veiksmingi in vitro, o atrinkti aktyviausi piocinai patvirtino savo, kaip antimikrobinių medžiagų, potencialą in vivo, sėkmingai gydydami infekuotas Galleria mellonella lervas. Atlikus poras formuojančių piocinų domenų sumainymo eksperimentus, sukurti pranašesni chimeriniai piocinai. Chimerinis piocinas S5-PmnH buvo išbandytas dviejuose ligų modeliuose. Į akis lašinamas S5-PmnH efektyviai gydė peles nuo Pseudomonas aeruginosa sukelto keratito, o intranazalinis S5-PmnH veiksmingai naikino pelių plaučius kolonizuojančias P. aeruginosa bakterijas. Apibendrinus visus rezultatus, manome, jog augaluose pagaminti bakteriocinai yra perspektyvi antibiotikų alternatyva patogeninių gram-neigiamų bakterijų kontrolei.

 Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

 

2023-03-15:

Kovo 15 d. 10 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) GRETA JAROCKYTĖ gins disertaciją „Teranostinių nanodalelių taikymo onkologinių ligų diagnostikoje ir terapijoje tyrimas“ biofizikos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti. Mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Ričardas Rotomskis.

Disertacijos anotacija:

Pastaraisiais metais daug pastangų skiriama nanomedžiagų, kurios galėtų būti naudojami tiek vėžio diagnostikai, tiek gydymui, tyrimams. Ši sritis vadinama vėžio teranostika. Viena iš vėžio teranostikos krypčių yra fluorescencinės diagnostikos ir fotosensibilizuotos navikų terapijos derinimas. Šio darbo tikslas yra ištirti biosuderinamų aukso nanoklasterių ir funkcionalizuotų retųjų žemių metalų nanodarinių panaudojimo vėžio teranostikoje potencialą. Panaudojant modelines ląstelių sistemas in vitro buvo tiriama ar minėtos nanodalelės gali būti panaudotos kaip fotoliuminescuojantys žymenys bei fotoaktyvūs vaistai. Atlikus tyrimus buvo nustatyta, kad kraujo serumo baltymais stabilizuoti aukso nanoklasteriai kaupiasi vėžinėse ląstelėse ir regimosios šviesos poveikyje generuoja aktyvias deguonies formas, kurios sukelia vėžinių ląstelių žūti. Švitinant infraraudonąja spinduliuote, patenkančia į audinių skaidrumo langą, fotosensibilizatoriumi funkcionalizuotas retųjų žemių metalų nanodaleles ląstelių monosuoksniuose ir sferoiduose, susidaro singuletinis deguonis, kuris sukelia ląstelių žūtį. Tačiau nanodalelių prasiskverbimas į trimačius ląstelių sferoidus yra ribotas. Kaip nanodalelių nešiklis gali būti panaudojamos mezenchiminės kamieninės ląstelės, kurios kaupia fotosensibilizatoriumi funkcionalizuotas retųjų žemių metalų nanodaleles ir užtikrina jų pernašą naviko modelyje – 3D ląstelių sferoiduose.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

 

 

2023-03-09:

Kovo 9 d. 13 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) MILDA NARMONTĖ gins disertaciją „Didelės skiriamosios gebos genominio 5-hidroksimetilcitozino nustatymo metodas ir jo pritaikymas epigenetiniams žmogaus ligų tyrimams“ biochemijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti. Mokslinė konsultantė – dr. Edita Kriukienė.

Disertacijos anotacija:

Didelės skiriamosios gebos genominio 5-hidroksimetilcitozino nustatymo metodas ir jo pritaikymas epigenetiniams žmogaus ligų tyrimams 5-hidroksimetilcitozinas (5hmC) yra svarbi DNR modifikacija, dalyvaujanti genų raiškos reguliacijoje žmogaus fiziologinėse ir patologinėse būsenose. Auksiniu standartu vadinami vienos bazės skiriamosios gebos 5hmC genolapių sudarymo metodai yra paremti bisulfitine konversija, kuri lemia DNR nuostolius ir dėl pakitusios bazių sudėties kelia iššūkius duomenų interpretacijai. Be to, dėl didelės viso genomo sekoskaitos kainos šie metodai nėra tinkami ligų ar populiaciniams tyrimams. Šiame darbe pristatomas naujo ekonomiško 5hmC profiliavimo metodo, pagrįsto kovalentiniu DNR žymėjimu paremta sekoskaita, hmTOP-seq (angl. 5hmC-specific tethered oligonucleotide-primed sequencing) sukūrimas. Pademonstruoti pagrindiniai hmTOP-seq privalumai: didelė skiriamoji geba, specifiškumas 5hmC, geras atsikartojamumas ir koreliacija su kitais metodais bei DNR grandinei specifinės hidroksimetilinimo informacijos suteikimas. Sukurtas hmTOP-seq metodas buvo sėkmingai pritaikytas epigenetinėse žmogaus ligų, neuroblastomos (NB) ir 21-osios chromosomos trisomijos (Dauno sindromo), analizėse. Panaudodami hmTOP-seq ir uTOP-seq, atlikome detalią multi-ominę (5hmC, nemodifikuotų CG sekų ir transkriptominę) skirtingų NB ląstelių tipų analizę, kuri leido nustatyti genų hidroksimetilinimo ir raiškos pokyčius hipoksijos sąlygomis bei kompleksiškai ištirti NB tarpląstelinius skirtumus. Taip pat pademonstravome, kad hmTOP-seq metodas gali būti pritaikomas epigenetiniam neinvaziniam vaisiaus prenataliniam testavimui, nustatant vaisiaus 21-osios chromosomos trisomiją tikro laiko PGR arba sekoskaitos būdu iš besilaukiančių moterų laisvai cirkuliuojančios neląstelinės kraujo plazmos DNR.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

 

2023-03-06:

Kovo 6 d. 12:30 val. R-401 auditorijoje vyks ERNOS MARIJOS MEŠKYTĖS parengtos disertacijos „ETV7 transkripcijos veiksnio vaidmuo krūties vėžio agresyvumo vystymesi” svarstymas anglų kalba, kurį stebėti galite ir naudojantis šia nuoroda.

 

2023-02-24:

Vasario 24 d. 14 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) GRETA LEONAVIČIENĖ gins disertaciją „Kompleksinė pavienių ląstelių analizė panaudojant hidrogelines mikrokapsules“ biochemijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti. Mokslinis vadovas – prof. dr. Linas Mažutis.

Disertacijos anotacija:

Biologiniams mėginiams, sudarytiems net iš nedidelio ląstelių skaičiaus, paprastai yra būdingas fenotipinis ir genotipinis heterogeniškumas. Šio heterogeniškumo atskleidimas yra svarbus uždavinys norint suprasti ląstelių tarpusavio skirtumus, jų savybes bei biologines funkcijas. Šiam tikslui pasiekti neretai prireikia atlikti išsamią mėginio analizę pavienių ląstelių lygmenyje taikant kompleksinius (daugiapakopius) molekulinės biologijos metodus. Tačiau dėl egzistuojančių technologinių apribojimų, tokio pobūdžio tyrimai vis dar išlieka dideliu iššūkiu.
Šioje daktaro disertacijoje pristatomas praktiškas ir inovatyvus sprendimas, leidžiantis dideliu našumu atlikti kompleksinę pavienių ląstelių analizę. Tai pavyko pasiekti sukūrus selektyviai pralaidžias mikrokapsules. Mikrokapsulės – tai pikolitrų-nanolitrų tūrio vandens lašeliai, apgaubti plonu hidrogeliniu apvalkalu. Hidrogelinis apvalkalas veikia kaip selektyviai pralaidi membrana: sulaikomos izoliuotos ląstelės ir didelės molekulinės masės biomolekulės (gDNR, iRNR), o mažesnės molekulės (fermentai, oligonukleotidai, mitybinės terpės komponentai) juda difuzijos būdu. Dėl šio pralaidumo įvairius tyrimus galima atlikti perkeliant mikrokapsules iš vieno reakcijos mėgintuvėlio į kitą. Šiame darbe mikrokapsulių panaudojimas parodytas vykdant pavienių bakterijų genomų padauginimą, daugybinę AT-PGR, RNR sekoskaitą bei ląstelių kultivavimą, kas, tikimasi, taps naudingu įrankiu kuriant tolimesnius pavienių ląstelių analizės metodus.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

 

2023-02-22:

Vasario 22 d. 13 val. Biochemijos mokslo krypties komitete vyks eksternu parengtų disertacijų svarstymas, kurį stebėti galite ir naudojantis šia nuoroda. Bus svarstoma:

Janinos Ličytės disertacija „Oksiduotų 5-metilcitozino formų nustatymas naujais metodais, jų genominis pasiskirstymas ir funkcijos”,

Šarūno Paškevičiaus disertacija „Augaluose susintetintų farmacinių rekombinantinių baltymų preparatų, aktyvių prieš gramneigiamas patogenines bakterijas, kūrimas”.

 

2023-02-15:

Vasario 15 d. 13 val. R-401 auditorijoje AURIMO STULPINO parengtos disertacijos „Baltymų kinazių MAPK ir AKT, taikinių vėžio terapijoje, tarpusavio ryšio bei priklausomumo nuo užląstelinių kontaktų tyrimai plaučių vėžio kilmės ląstelių linijose”, kurį stebėti galite ir naudojantis šia nuoroda.

 

2023-01-20:

Sausio 20 d. 15 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) VAIDA SURVILIENĖ gins disertaciją „ Pilkųjų ruonių (Halichoerus grypus) socialinės elgsenos vystymasis ir steroidinių hormonų pokyčiai ankstyvosios ontogenezės laikotarpiu“ (anglų kalba) biologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti. Mokslinis vadovas – prof. dr. Osvaldas Rukšėnas.

Disertacijos anotacija:

Šiuo darbu siekta ištirti jaunų pilkųjų ruonių (Halichoerus grypus) socialinės elgsenos bei steroidinių hormonų, kaip vieno iš elgseną veikiančių veiksnių, koncentracijų pokyčius ankstyvosios ontogenezės laikotarpiu, tokiu būdu siekiant prisidėti prie geresnio pilkųjų ruonių demografinių ir fiziologinių rodiklių prognozavimo ateityje. Šiame darbe pirmą kartą tirta pilkųjų ruonių socialinio žaidimo elgsena ir ją veikiantys faktoriai, palygintas seilių ir kraujo mėginių tinkamumas pilkųjų ruonių steroidinių hormonų tyrimams naudojant skirtingus analizės metodus, jų suderinamumas tarpusavyje, bei bandyta įvertinti ryšį tarp pilkųjų ruonių jauniklių elgsenos ir steroidų koncentracijos žindymo ir badavimo laikotarpiais. Tyrimo metu gauta, kad didžiąją dalį socialinio žaidimo sąveikų sausumoje atliko jauni patinai, o didžiąją dalį socialinio žaidimo repertuaro sudarė kovos imitacijos elgsena. Žaidimo sąveikų skaičiui reikšmingos įtakos turėjo tik grupės, kurioje dominavo suaugę patinai, dydis, sausumos plotas bei laikas arčiau veisimosi sezono. Ruonių seilių surinkimas buvo ilgesnis ir mažiau sėkmingas nei kraujo, todėl rekomenduojamas dresuotiems nelaisvėje laikomiems gyvūnams. Komerciniai estradiolio ir kortizolio ELISA analizės rinkiniai gali būti naudojami jaunų pilkųjų ruonių jauniklių steroidų tyrimams tiek seilėse, tiek kraujo plazmoje, tačiau seilių estradiolio skiriamoji geba buvo mažesnė nei kraujo plazmos. Pirmą kartą pateiktos žindomų jauniklių steroidinių hormonų koncentracijos. Stipriausi ryšiai buvo rasti tarp gliukokortikoidų ir jauniklio elgsenos.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

 

2023-01-13:

Sausio 13 d. 11 val. GRETOS JAROCKYTĖS parengtos disertacijos „Teranostinių nanodalelių taikymo onkologinių ligų diagnostikoje ir terapijoje tyrimas” ir A. Politos studijų ir darbo plano svarstyme Biofizikos mokslo krypties komitete, kurį stebėti galite naudojantis šia nuoroda.

 

2022-12-22:

13 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) GITANA MICKIENĖ gins disertaciją „ Granuliocitų kolonijas stimuliuojančio veiksnio (G-CSF) ir kamieninio ląstelių veiksnio (SCF) homo- ir heterodimerų sukūrimas, gryninimas ir charakterizavimas” biochemijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti. Mokslinis konsultantas – dr. Milda Plečkaitytė.

Disertacijos anotacija:

Terapinės paskirties rekombinantinis baltymas – granuliocitų kolonijas stimuliuojantis veiksnys (G-CSF) yra plačiai naudojamas medicinoje farmacinis preparatas. G-CSF, kaip ir dauguma kitų mažos molekulinės masės baltyminės kilmės vaistų, pasižymi trumpu cirkuliacijos kraujyje pusperiodžiu, kuris prailginamas įvairiai modifikuojant baltymo molekulę. Dažnai po modifikacijų, baltymo biologinis aktyvumas sumažėja. Šioms problemoms spręsti, disertaciniame darbe buvo pasirinkta alternatyvi baltymo cirkuliacijos gyvavimo laiko prailginimo strategija: G-CSF baltymo molekulių genetinis suliejimas per tam tikro ilgio ir sudėties jungiančiąsias sekas. Pirmasis dimerinis baltymas buvo sukonstruotas suliejant dvi G-CSF molekules, o antrasis – sujungiant G-CSF su kamieninių ląstelių veiksniu (SCF).
Šiems susintetintiems E.coli ląstelėse rekombinantiniams baltymams buvo sukurtos baltymų gryninimo technologijos, įvertintos naujų homo- ir heterodimerų fizikinės, cheminės savybės bei nustatytas jų biologinis aktyvumas ir veikimas in vivo, panaudojant gyvūnų (žiurkės) modelį. Pirmoje darbo dalyje nustatyta, kad G-CSF dimeras, turintis struktūrizuotą alfą spiralę formuojančią seką (Lα), pasižymėjo didžiausiu grynumu (>95%) ir išeiga (>14%), o sukurta baltymo išskyrimo ir gryninimo technologija gali būti taikoma tiek mažai, tiek didelei baltymų gamybos skalei. G-CSF homodimeras, palyginus su monomeru, turėjo geresnes farmakokinetines ir farmakodinamines savybes in vivo. Norint įrodyti Lα jungiančiosios sekos gebėjimą efektyviai atskirti domenus bei turėti aktyvesnius sulietus baltymus, buvo sukurti G-CSF ir SCF heterodimerai, aprašyti antroje darbo dalyje. Visiško vidaus atspindžio elipsometriniai (VVAE) duomenys bei biologinio aktyvumo tyrimai in vitro įrodė, kad Lα jungiančioji seka užtikrina erdvinį G-CSF ir SCF monomerų atskyrimą, o tai leidžia jiems funkcionuoti nepriklausomai. In vivo tyrimų metu parodyta, kad heterodimeras SCF-Lα-GCSF išlaiko biologinį aktyvumą panašų, kokį turi SCF ir G-CSF monomerų mišinys naudojamas medicinoje.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

 

2022-12-15:

11 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) TATJANA KIRTIKLIENĖ gins disertaciją „Patogeninių mikroorganizmų virulentiškų kamienų charakteristikų ir plitimo dinamikos tyrimai molekulinės epidemiologijos aspektu” biologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti. Vadovė - prof. dr. Nomeda Kuisienė.

Disertacijos anotacija:

Šis darbas yra pirmasis Lietuvoje molekulinis epidemiologinis tyrimas, apimantis Acinetobacter spp. ir E. coli kamienų įvairių antibiotikų grupių atsparumo genų vertinimą, virulentiškumo genų nustatymą ir filogenetinį tirtų izoliatų išskirstymą. Darbe apibūdinti 194 Acinetobacter spp. ir 256 E. coli daugiavaistį atsparumą skirtingų grupių antibiotikams turintys izoliatai, išskirti iš skirtingų ligoninių pacientų, kuriems buvo diagnozuotas sepsis.
Darbe buvo ištirtos dar Lietuvoje netirtos atsparumo genų grupės (atsparumą aminoglikozidams ir chinolonams, polimiksinui, efliukso pompos reguliatorių bei karbapenemazes koduojantys genai), taip pat ištirti virulentiškumo genai bei papildyti jau padaryti tyrimai apie filogenetinių grupių pasiskirstymą Lietuvos ligoninėse, papildant šiuos duomenis platesniu ligoninių skaičiumi bei didesne imtimi. Buvo nustatyta, kad Acinetobacter spp. izoliatuose dominavo atsparumo genų derinys blaOXA subgrupė-3-blaOXA subgrupė-1-blaOXA51-blaOXA sugrupė-2-blaOXA-subgrupė-4-blaVIM-1-blaTEM-92, kuris kodavo β-laktaminių antibiotikų atsparumo mechanizmus. Tuo tarpu E. coli dominavo atsparumo genų derinys tetA-strB-sul2-blaTEM-blaNDM-strA-fosA-blaAIM-sul3-aadA-blaCTX-M-9, kuris kodavo atsparumo tetraciklinams, β-laktaminaims antibiotikams, aminoglikozidams ir fosfomicinui atsparumo mechanizmus. Be to, dažniausias virulentiškumo genų derinys E. coli izoliatuose buvo fuyA-fimH-iroN, kuris kodavo sideroforus (fyuA ir iroN genai) bei I tipo fimbriją (fimH), reikalingą patogeno adhezijai. E. coli izoliatuose, įvertinus filogenetinių grupių pasiskirtymą, buvo nustatyta, kad visus tirtus izoliatus buvo galima suskirstyti į keturias filogenetines grupes: A, B1, B2 ir F, kur daugiausiai izoliatų (79,3 % visų izoliatų) buvo priskirti iš griežtų komensalų kilusiai grupei A, ir labai patogeniškoms grupėms B2 (15,6 %), F (4,3 %) ir grupei B1 (0,8 %).
Iki šiol Lietuvoje nebuvo vertinamas Acinetobacter spp. ir E. coli pasiskirstymas ligoninėse bei izoliatų genetiniai pokyčiai tarp skirtingų metų. Šio darbo rezultatai parodė faktinį tirtų izoliatų plitimą, galimą kilmę bei kamienų kaitą skirtingais metais. Remiantys rep-PGR rezultatais sudarytos dendrogramos parodė, kad visus tirtus Acinetobacter spp. izoliatus galima suskirstyti į 191 genetinius profilius, kurie priklauso 6 giminingiems klasteriams. Tirti E. coli izoliatai buvo suskirstyti į 235 genetinius profilius ir sugrupuoti į 14 giminingumo klasterių. Taip pat darbe buvo įvertinta atsparumo ir virulentiškumo genų priklausomybė nuo susidariusių genotipavimo profilių bei klasterių, kas leido stebėti galimą atsparumo ir virulentiškumo determinačių kaitą. Šiame darbe buvo nustatyti ir apibūdinti MLVA genotipavime naudoti VNTR profiliai, kurie galėtų būti taikomi vertinant potencialią daugiavaisčiu atsparumu pasižyminčių Acinetobacter spp. ir E. coli kamienų kaitą ateityje, kas padėtų ligoninėms imtis tinkamų infekcijų prevencijos strategijų bei užkirsti kelią tolimesniai hospitalinių patogenų genetinei kaitai.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

 

2022-11-18:

14 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) RŪTA ZINKEVIČIŪTĖ gins disertaciją „Proteominės analizės pritaikymas rekombinantinių baltymų sintezės tyrimams mielėse Saccharomyces cerevisiae” biochemijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti. Mokslinis konsultantas – dr. Rimantas Slibinskas.

Disertacijos anotacija:

Dėl įvairių veiksnių, dalies rekombinantinių baltymų gamyba mielėse S. cerevisiae vyksta neefektyviai. Dvikrypte elektroforeze (2DE) bei masių spektrometrija (MS) pagrįsta proteominė analizė yra galingas įrankis galintis padėti atskleisti neefektyvios šių baltymų biosintezės priežastis.
Siekant surasti tinkamiausią 2DE metodą mielių proteomos analizei, mes palyginome du 2DE metodus tyrinėjant neefektyvią tymų viruso hemagliutinino (TV H) baltymo translokaciją į endoplazminį tinklą (ET). Nustatėme, jog plačiame pH gradiente, nepusiausvyro pH gradiento elektroforeze (NEPHGE) pagrįsta 2DE yra tinkamesnis metodas mielių proteomos analizei, nei imobilizuoto pH gradiento elektroforezės (IPG) 2DE. Taip pat parodėme, jog karščio šoko taikymas didesnio tankio ląstelių kultūroms, padidina TV H translokacijos efektyvumą ir glikozilinto baltymo kiekį ir ~3 kartus. 2DE metodais išanalizavę ląstelių proteomas efektyvesnės translokacijos sąlygomis, nustatėme 15 baltymų-taikinių, galimai susijusių su pagerėjusia TV H translokacija. Atkūrėme NEPHGE-2DE gelių tirpalų bei amfolitų nešėjų mišinio sudėtį, tinkamą naudoti vietoje nebeprieinamų komercinių tirpalų. Atlikome palyginamąją kiekybinę, žmogaus kalretikulino baltymą (CALR) sekretuojančių bei kontrolinių mielių ląstelių, proteominę analizę pagrįstą NEPHGE-2DE bei LC-MSE metodais. Nustatėme, jog efektyvi CALR sekrecija mielėse S. cerevisiae neapsunkina mielių sekrecijos aparato ir nesukelia jokio akivaizdaus ląstelinio streso. Šiais rezultatais parodėme, jog NEPHGE pagrįsta 2DE kombinuota su MS, yra tinkamas metodas proteominei, rekombinantinius baltymus sintetinančių mielių S. cerevisiae analizei.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

 

2022-11-10:

10 val. vyks GITANOS MICKIENĖS parengtos disertacijos „Granuliocitų kolonijas stimuliuojančio veiksnio (G-CSF) ir kamieninių ląstelių veiksnio (SCF) homo- ir hetero- dimerų sukūrimas, gryninimas ir charakterizavimas” svarstymas Chemijos inžinerijos mokslo krypties komitete, kurį stebėti galite naudojantis šia nuoroda

 

2022-10-21:

11val. VU Gyvybės mokslų centro R-102 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) EVELINA POLMICKAITĖ-SMIRNOVA gins disertaciją „Redoks ir fotoaktyvių junginių antibakteriniai tyrimai” biologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti. Mokslinis konsultantas – dr. Žilvinas Anusevičius.

Disertacijos anotacija:

Didėjantis bakterijų atsparumas antibiotikams paskatino ieškoti alternatyvių gydymo priemonių. Viena iš perspektyviausių antimikrobinių strategijų yra pagrįsta aktyvių deguonies formų susidarymu. Disertacija apima redoks aktyvių junginių (nitroaromatinės, chinoninės, heterociklinės di-N-oksido struktūros) antibakterinio aktyvumo tyrimus bei fotodinaminę inaktyvaciją (FDI). Parodyta, kad naujai susintetinti benzotriazino di-N-oksido struktūros priešvėžinio agento tirapazamino (TPZ, WIN 59075) analogai, 3-amino padėtyje turintys acetilo ir metoksikarbonilo pakaitus, pasižymi ~4–30 kartų stipresniu antibakteriniu aktyvumu nei chloramfenikolis ir nitrofurantoinas. Nustatyta, kad TPZ junginių kombinacijos su ciprofloksacinu arba nitrofurantoinu turi adityvų bei sustiprintą (dalinį ar pilnai sinerginį) antibakterinį poveikį. Kiekybinė struktūros-aktyvumo ryšio analizė parodė, kad nitroaromatinių ir TPZ junginių slopinantis poveikis stiprėja, didėjant jų elektrofiliškumui. Darbe taip pat buvo tirtas 5-aminolevulino rūgštimi indukuotas porfirinų kaupimas Salmonella enterica bakterijose. Fluorescencinės spektroskopijos metodu įvertinti ląstelėse sukauptų bei į inkubacijos terpę išskirtų porfirinų santykiniai kiekiai. Nustatyta, kad FDI sukelia tiek ląstelių viduje likę, tiek į terpę pašalinti porfirinai. Disertacijoje pateikti rezultatai prisidės prie efektyvesnių gydymo strategijų kūrimo, kartu apsisaugant nuo atsparumo išsivystymo.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

 

2022-10-19:

12 val. TATJANOS KIRTIKLIENĖS parengtos disertacijos „Patogeninių mikroorganizmų virulentiškų kamienų charakteristikų ir plitimo dinamikos tyrimai molekulinės epidemiologijos aspektu” svarstyme Biologijos mokslo krypties komitete, kurį stebėti galite naudojantis šia nuoroda

 

2022-10-04:

10 val. vyks RŪTOS ZINKEVIČIŪTĖS parengtos disertacijos „Proteominės analizės pritaikymas rekombinantinių baltymų raiškos tyrimams mielėse Saccharomyces cerevisiae” svarstymas Biolochemijos mokslo krypties komitete, kurį stebėti galite naudojantis šia nuoroda

 

2022-09-30:

15val. VU Gyvybės mokslų centro R-103 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) GEDMANTĖ RADŽIUVIENĖ gins disertaciją „ HER2 onkogeno amplifikacijos ir raiškos variacijos šaltinių nustatymas” biologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti. Mokslinis vadovas – prof. dr. Arvydas Laurinavičius, mokslinis konsultantas – prof. habil. dr. Juozas Rimantas Lazutka.

Disertacijos anotacija: Žmogaus epidermio augimo veiksnio 2-asis receptorius (HER2) yra svarbus predikcinis ir prognozinis invazyvaus krūties vėžio žymuo. HER2 geno amplifikacijos ir baltymo raiškos naviko audinyje heterogeniškumas yra viena pagrindinių netikslaus HER2 būklės vertinimo ir neefektyvios terapijos priežasčių. Naviką infiltruojančių limfocitų buvimas ir jų pasiskirstymas naviko mikroaplinkoje yra prognoziškai svarbūs sergant krūties vėžiu, tačiau skirtinguose šios ligos potipiuose duomenys yra prieštaringi.
Disertacijoje, krūties navikuose, kuriuose nustatyta HER2 paribinė baltymo raiška, HER2 geno raiškos vidunavikinį heterogeniškumą įvertinome automatizuotais fluorescencinės in situ hibridizacijos analizės algoritmais ir nustatėme naujus kiekybinius heterogeniškumo matavimo rodiklius, leidžiančius įvertinti HER2 signalų variaciją krūties vėžio ląstelėse. HER2 baltymo ir kitų krūties vėžio imunohistocheminių (IHC) žymenų raiškos heterogeniškumą tyrėme ir jo prognozinę reikšmę nustatėme taikydami skaitmeninę vaizdo analizę ir šešiakampių gardelių analitiką. Nustatėme nepriklausomus prognozinius HER2 ir estrogenų receptorių vidunavikinio heterogeniškumo rodiklius, kurie papildė krūties vėžio klinikos ir patologijos parametrus bei pranoko kitus kiekybinius IHC žymenų vertinimo rodiklius. Taip pat įvertinome CD8+ limfocitų pasiskirstymo krūties vėžio mikroaplinkoje rodiklius ir jų prognozinę vertę: CD8+ sąveikos zonos imunogradiento rodikliai, įvertinantys antinavikinį imuninį atsaką HER2 neamplifikuotuose navikuose, pranoko patologijos ir IHC rodiklius bei patikimai ir nepriklausomai stratifikavo pacientes į prognozines grupes.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

 

2022-09-30:

11:30 val. VU Gyvybės mokslų centro R-102 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) EGLĖ ŽALYTĖ gins disertaciją „Atsparumo feroptozei molekuliniai mechanizmai kasos vėžio ląstelėse” biologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti. Mokslinis vadovas – dr. Jonas Cicėnas, mokslinis konsultantas – dr. Mindaugas Valius.

Kasos vėžys yra septintoje vietoje tarp dažniausiai diagnozuojamų vėžinių susirgimų pasaulyje, tačiau pagal mirtingumą jis yra ketvirtas. To priežastis – pernelyg vėlyva diagnozė ir naviko atsparumas chemoterapijai, todėl nuolatos siekiama atrasti naujas kombinacines priešvėžinės terapijos formas ir naujus būdus vėžinių ląstelių žūčiai sukelti. Šioje disertacijoje buvo ieškota dviejų strategijų – nuo geležies priklausomo ląstelės žūties tipo feroptozės ir vėžinių ląstelių badavimo sukėlimo – sinergijos priešvėžinio potencialo ir tirti jį valdantys veiksniai. Disertacijoje pirmą kartą parodyta, kad jautrumą feroptozei gali nulemti augimo veiksnių, mTORC1 baltymų komplekso aktyvacijai reikalingų aminorūgščių L-glutamino, L-lizino ir L-arginino trūkumas ir mTORC1 slopiklio rapamicino poveikis. Nustatyta, kad badaujančiose ląstelėse jautrumą feroptozei valdo ERK1/2 ir JNK kinazės. Be to, disertacijos metu išvesta ir in vitro charakterizuota nauja unikali kasos vėžio ląstelių linija Capan-26. Tai pirmoji kasos vėžio ląstelių linija, išvesta iš lietuvių kilmės pacientės naviko pooperacinės medžiagos. Šioje ir pastovioje (komercinėje) kasos vėžio ląstelių linijoje nustatyta augimo veiksnių trūkumo sukelto ląstelių mezenchiminio fenotipo raiškos padidėjimo ir jautrumo feroptozės induktoriui erastinui koreliacija. Atsižvelgiant į tai, įvertintas erastino ir epitelio-mezenchimos virsmą moduliuojančių vaistų kombinacijų poveikis ir atrasti nauji ląstelių žūtį sustiprinantys priešvėžinių junginių deriniai.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

 

2022-09-29:

14:30 val. VU Gyvybės mokslų centro R-104 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) MINDAUGAS LESANAVIČIUS gins disertaciją „Prooksidantinių ksenobiotikų redukcijos flavininėmis dehidrogenazėmis – elektrontransferazėmis mechanizmai” biochemijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti. Mokslinis vadovas – habil. dr. Narimantas Čėnas.

Disertacijos anotacija: Flavininės dehidrogenazės – elektrontransferazės geba transformuoti vieno elektrono pernašą į dviejų ir atvirkščiai oksidacijos – redukcijos reakcijose su įvairiais elektronų akceptoriais ping-pong mechanizmu, o cheminį flavino aktyvumą lemia izoaloksazino žiedas. Kai kurie iš šių elektronų akceptorių – chinonų, nitroaromatinių junginių ir aromatinių N-oksidų – gali būti laikomi prooksidantiniais ksenobiotikais: tai medžiagos, kurios gali būti randamos organizme, tačiau organizmo natūraliai nėra gaminamos. Šie ksenobiotikai gali būti redukuojami vienelektroniniu būdu katalizuojant šiame darbe nagrinėtiems trims flavofermentams – feredoksino:NADP+ oksidoreduktazėms iš Plasmodium falciparum ir Rhodopseudomonas palustris bei žiurkių neuroninei NO sintazei (atitinkamai PfFNR, RpFNR ir nNOS). Pasitelkiant stacionarios ir nestacionarios stadijos kinetinius metodus buvo atlikti detalūs mechanistiniai šių fermentų katalizuojamos ksenobiotikų redukcijos tyrimai, o jų rezultatai neprieštarauja ankstesnių tyrimų su homologiškais fermentais metu gautiems rezultatams. RpFNR fotoredukcijos tyrimai leido atlikti šios naujos tioredoksino reduktazės tipo FNR potenciometrinį charakterizavimą. Buvo parodyta, kad dehidrogenazės – elektrontransferazės gali būti panaudotos norint apytiksliai nustatyti nitroaromatinių junginių ir aromatinių N-oksidų vienelektroninės redukcijos potencialus, o apskaičiuoti elektronų pernašos atstumai šiuose fermentuose neprieštarauja išorinės sferos elektronų pernašos modeliui.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

 

2022-09-29:

10 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) MANTAS ŽIAUNYS gins disertaciją „Amiloidofilinių molekulių sąveika su baltymų amiloidinėmis fibrilėmis” chemijos inžinerijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.  Mokslinis vadovas – dr. Vytautas Smirnovas.

Disertacijos anotacija: Amiloidinių baltymų agregacija yra susijusi su daugybės amiloidozių, įskaitant neurodegeneracines Alzheimerio ir Parkinsono ligas, atsiradimu ir progresavimu. Nepaisant dešimtmečius trunkančių intensyvių tyrimų ir daugybės eksperimentų, vis dar yra labai mažai veiksmingų, ligas stabdančių vaistų ar gydymo būdų. Prognozuojama, kad su amiloidais susijusių ligų skaičius nuolatos didės, todėl yra ypač svarbu geriau suprasti amiloidinės agregacijos procesą, taip pat ieškoti galimų anti-amiloidinių junginių.
Šiame darbe buvo tiriama amiloidofilinių molekulių ir baltymų amiloidinių fibrilių sąveika naudojant kelis skirtingus metodus. Pirmoji tyrimo dalis buvo skirta suprasti sąryšį tarp aplinkos sąlygų ir susidarančių fibrilių tipų, bei jų gebėjimą jungti baltymų agregatams specifinį dažą – tioflaviną-T. Antroji tyrimo dalis buvo skirta suprasti, kaip skirtingos amiloidofilinės molekulės sąveikauja su baltymų agregatais. Pastebėta, kad yra keli galimi amiloidofilinių junginių surišimo būdai, įskaitant tokius, kurie nesusiję su amiloidinės fibrilės paviršiumi.
Pritaikant šių tyrimų metu įgytas žinias, buvo ištirta, ar lizocimo amiloidinės fibrilės gali būti naudojamos kaip priemonė selektyviai atskirti anti-amiloidinius junginius iš kelių kompleksinių mišinių. Atskirai išanalizavus surištus ir nesurištus junginius, paaiškėjo, kad visos molekulės, turinčios anti-amiloidinių savybių, susijungė su lizocimo agregatais. Šie junginiai vėliau galėjo būti atskirti nuo fibrilių, naudojant tris skirtingus metodus, ir jie galėjo slopinti baltymų amiloidinę agregaciją.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

 

2022-09-27:

15 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) JURAS KIŠONAS gins disertaciją „Jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio sveikiems audiniams tyrimai” biofizikos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti. Mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Ričardas Rotomskis, mokslinis konsultantas – dr. Jonas Venius.

Disertacijos anotacija: Spindulinė terapija taikoma apie 50 proc. vėžiu sergančių pacientų. Iki 95 proc. šių pacientų pasireiškia jonizuojančiosios spinduliuotės biologinio poveikio sukeltas odos uždegimas - ūminis spindulinis dermatitas. Vis dar trūksta naujų tyrimų metodų, kurie pagerintų ūminio spindulinio dermatito diagnostiką ir pagreitintų naujų šio šalutinio efekto prevencijai ir gydymui naudojamų priemonių kūrimą. Konfokalinė atspindžio mikroskopija leidžia neinvaziniu būdu tirti odą, gauti aukštos kokybės ir kontrastingus vaizdus, bei vertinti ląstelių struktūrą, nepažeidžiant odos. Šio darbo tikslas - nustatyti konfokaline atspindžio mikroskopija stebimų odos pažeidimo požymių sąsajas su klinikine ūminio spindulinio dermatito eiga ir individualiais paciento parametrais, bei įvertinti konfokalinės atspindžio mikroskopijos predikcinę vertę. Šis darbas remiasi biomedicininiu tyrimu, kuriame dalyvavo 103 tiriamieji, viso atlikta daugiau nei 600 matavimų panaudojant konfokalinę atspindžio mikroskopiją ir dermoskopiją. Tai pirmasis prospektyvinis didelės apimties klinikinis tyrimas, kurio metu konfokalinė atspindžio mikroskopija panaudota jonizuojančiosios spinduliuotės sukeliamo odos pažeidimo vertinimui. Nustatyta, kad konfokaline atspindžio miksroskopija stebimi odos pažeidimo simptomai atsiranda anksčiau, nei pasireiškia klinikiniai ūminio spindulinio dermatito simptomai. Įvertinta konfokalinės atspindžio mikroskopijos požymių vystimosi eiga ir pasireiškimo dažnis taikant standartinį spindulinį gydymą. Taip pat nustatyta, jog spindulinės terapijos pradžioje apskaičiavus KAMkoef koeficientą, galima prognozuoti ūminio spindulinio dermatito laipsnį gydymo pabaigoje.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

 

2022-09-27:

11 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) KAROLINA ŽILIONYTĖ gins disertaciją Chemoimunoterapijos efektyvumo vertinimas pelių navikų modeliuose, pasižyminčiuose skirtingu antigeno apdorojimo ir pateikimo mechanizmo funkcionalumu” biologijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti. Mokslinė vadovė – prof. dr. Vita Pašukonienė.

Disertacijos anotacija: Imunoterapija – tai didelį potencialą turintys vėžio gydymo būdai, stimuliuojantys paciento imuninę sistemą kovoti prieš navikines ląsteles. Klinikiniai gydymo imunoterapija rezultatai atskleidžia, kad pacientų atsakas į imunoterapiją yra nevienalytis ir dažnu atveju žemas. Norint pagerinti gydymo imunoterapija efektyvumą reikia geriau suprasti atsparumo imunoterapijai mechanizmus, ieškoti predikcinių žymenų gydymo individualizavimui bei efektyvių kombinacinių vėžio gydymo strategijų. Šioje disertacijoje, pasitelkiant pelių navikinius modelius, yra pademonstruojama antigeno apdorojimo ir pateikimo mechanizmo funkcionalumo navikinėse lastelėse įtaka T limfocitais pagrįstos imunoterapijos efektyvumui. Taip pat yra atskleidžiama predikcinė antigeno apdorojimo ir pateikimo mechanizme dalyvaujančių genų raiškos vertė individualizuojant gydymą dendritinių ląstelių vakcinomis bei anti-PD-1. Tyrimo metu gauti rezultatai rodo, kad antigeno apdorojimo ir pateikimo mechanizmo funkcionalumas gali būti moduliuojamas chemoterapinio vaisto ciklofosfamido pagalba. Ciklofosfamido aktyvuojantis poveikis antigeno apdorojimo ir pateikimo mechanizmui gali padaryti navikines ląsteles imunogeniškesnėmis bei tokiu būdu atverti kelią T limfocitų veikimu paremtai imunoterapijai.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

 

2022-08-30:

14 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) GEDIMINAS SKVARNAVIČIUS gins disertaciją „Termodinaminiai parameterai baltymų-ligandų modelinėse sistemose: jungimosi tūrio ir sąveikos energijos tyrimas” chemijos inžinerijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti. Mokslinis vadovas – dr. Vytautas Petrauskas, mokslinis konsultantas – prof. dr. Daumantas Matulis.

Disertacijos anotacija: Baltymų-ligandų sąveikos supratimas yra būtinas racionaliajam vaistų kūrimui. Tačiau nepaisant svarbos, dėl baltymų-ligandų sistemų sudėtingumo, kai kurios šios srities temos, tokios kaip, tūrio pokytis dėl atsirandantis dėl sąveikos tarp baltymo ir ligando (Vb) ir joninė sąveika, lieka neišnagrinėtos.Šioje disertacijoje, tūriniai baltymų-ligandų sąveikos parametrai tirti karboanhidrazių (CA) ir sulfonamidų modelinėse sistemose. Pirmą kartą nustatytas CA XIII denatūracijos su guanidino hidrochloridu (GdmHCl) kelias. Buvo ištirtas ryšys tarp GmdHCl koncentracijos ir CA I, CA II ir CA XII izoformomų lydymosi slėgio (Pm). Buvo sukurtas slėginio poslinkio fluorimetrijos metodas stipriai besjunginačių ligandų Vb nustatymui naudojant skirtingas GmdHCl ir ligando koncentracijas. Pirminių sulfonamidų ir CA I bei CA II Vb vertėms nustatyti buvo panaudotas BMR aukštame slėgyje metodas. Pirmą kartą aprašytas metodas Vb verčių nustatymui iš vienos BMR spektrų serijos.Cheminių modifikacijų ir joninės sąveikos įtaka baltymų-ligandų jungimuisi buvo ištirta naudojant modelinę sistemą sudarytą iš krūvį turinčių aminorūgščių homopolimerų ir priešingo krūvio paviršiaus aktyviųjų medžiagų (PAM). Pirmą kartą išsamiai ištirtas alifatinės grandinės ir krūvį turinčios grupės įnašas į sąveiką naudojantis priešingo krūvio poli(aminorūgščių) ir PAM sistemose.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

 

2022-08-31:

13 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) JOANA SMIRNOVIENĖ gins disertaciją „Slopiklių atpažinimo perjungimas, panaudojant chimerinių karboanhidrazių izofermentų inžineriją” chemijos inžinerijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti. Mokslinis vadovas – prof. dr. Daumantas Matulis.

Disertacijos anotacija: Doktorantūros studijų metu tyrinėjau žmogaus karboanhidrazių (CA, angl. carbonic cnhydrase) šeimą, kurią sudaro 12 kataliziškai aktyvių izoformų. CA atlieka svarbų vaidmenį įvairių ligų vystymesi, įskaitant vėžį, glaukomą, epilepsiją ir aukštumų ligą. Deja, kaip vaistai naudojami CA slopikliai nepasižymi atrankumu tikslinei CA izoformai ir sukelia rimtus šalutinius poveikius. Be to, CA izoformoms būdinga didelė aminorūgščių sekos homologija, todėl yra ypač sudėtinga sukurti atrankius tikslinių izoformų slopiklius.
Norėdami išsiaiškinti slopiklių atpažinimo ir atrankumo profilių mechanizmus, sukūrėme chimerines karboanhidrazes, kurios imituoja CA VI arba CA XII. Kaip šerdį naudojome netikslinę izoformą – CA II, o jos aktyviajame centre mutavome 5–6 aminorūgštis į tas, kurios yra specifinės CA VI arba CA XII. Tuomet, taikydami izoterminio titravimo kalorimetrijos, fermentinio aktyvumo slopinimo ir fluorescencinius terminio poslinkio metodus, nustatėme benzensulfonamidų jungimosi su tikslinėmis ir chimerinėmis CA giminingumo konstantas. Tokiu būdu pabrėžiau kiekvieno metodo privalumus ir trūkmus, ypatingai matuojant pikomolines sąveikas.
Chimerinės karboanhidrazės perjungė slopiklių atpažinimą. Slopikliai jungėsi chimerinių fermentų aktyviuose centruose su tokiu pačiu gimingumu ir išsidėstymu, kaip CA VI ir CA XII, be ne kaip CA II. Taigi, mes patvirtinome chimerines karboanhidrazes, kaip vertingus modelius izoformai atrankių slopiklių kūrime. Ši izofermentų inžinerijos strategija bendrai galėtų būti pritaikoma ir kituose vaistų kūrimo projektuose.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

 

2022-09-02:

15 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) VYKINTA PARČIAUSKAITĖ gins disertaciją „Gama diapazono klausos nuostovieji atsakai kaip individualių pažintinių gebėjimų koreliatai” biofizikos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.  Mokslinė vadovė –dr. Inga Griškova-Bulanova.

Disertacijos anotacija: Elektroencefalogramos (EEG) gama diapazono (30-80 Hz) savybes galima tirti analizuojant periodinės garsinės stimuliacijos sukeliamus klausos nuostoviuosius atsakus (kNA). Esant kognityviniams sutrikimams arba jų rizikai, pastebimi kNA pakitimai. Tačiau siekiant nustatyti, ar kNA gali būti naudojamas kaip kognityvinių funkcijų sutrikimų biomarkeris, būtina išsamiai ištirti jų tarpusavio sąveikas. Siekiant tai nustatyti, atlikome sisteminę literatūros apžvalgą. Taip pat, atlikome tyrimą, kuriame detaliai išanalizavome sąsajas tarp 40 Hz kNA ir skirtingų kognityvinių gebėjimų, apimančių paprastos ir sudėtingos informacijos apdorojimą homogeniškoje sveikų tiriamųjų imtyje. Kadangi individualaus gama dažnio (IGD) kNA gali tiksliau atspindėti individo neuroninių tinklų savybes, taip pat atlikome sąsajų tarp kognityvinių gebėjimų ir IGD-kNA tyrimą sveikų tiriamųjų imtyje. Sisteminė literatūros apžvalga atskleidė, kad gama diapazono kNA skirtumai gali atspindėti gebėjimus valdyti dėmesį ir laikinai saugoti bei apdoroti informaciją. Atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad 40 Hz kNA teigiamai koreliuoja su vidutiniu ėjimų skaičiumi atliekant Londono bokšto užduotį, taip pat, kad 40 Hz ir IGD kNA teigiamai koreliuoja su Londono bokšto užduoties vidutiniu ėjimo laiku. Šie rezultatai rodo, kad gama diapazono kNA koreliuoja su individualiais kognityviniais gebėjimais ir gali atspindėti planavimo bei darbinės atminties funkcionavimo aspektus.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

 

2022-07-01:

14 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) ASTA LUČIŪNAITĖ gins daktaro disertaciją „Makrofagų aktyvacijos molekulinių mechanizmų tyrimai”. Mokslinė konsultantė – prof. dr. Aurelija Žvirblienė

Disertacijos anotacija: Makrofagai – imuninės ląstelės, atliekančios apsauginę ir homeostatinę funkciją. Vienas iš įgimtojo imuniteto apsaugos mechanizmų, vykstančių makrofaguose, yra inflamasomos aktyvinimas, kuris taip pat siejamas su daugeliu uždegiminių ligų. NLRP3 inflamasoma gali būti sužadinama įvairiais veiksniais. Mažai žinoma apie inflamasomos aktyvinimo baltymų oligomerais mechanizmus. Mūsų tikslas buvo ištirti makrofagų aktyvinimą skirtingos struktūros oligomeriniais baltymais.
Šiame tyrime makrofagus veikėme skirtingais baltymais: amiloidų beta (Aβ) mažais oligomerais ir protofibrilėmis; paramiksovirusų filamentinės struktūros N baltymais; sferinėmis poliomos virusų į virusus panašiomi dalelėmis (VLP). Vertinome uždegiminių citokinų sekreciją bei NLRP3 inflamosomos aktyvinimą pagal IL-1β sekreciją, aktyvios kaspazės-1 bei ASC dalelių susidarymą.
Nustatėme, kad abiejų struktūrų Aβ oligomerai sukėlė inflamasomos aktyvinimą. Tai rodo, kad imuninis atsakas gali būti sukeliamas dar prieš atsirandant Aβ fibrilių sankaupoms Alzheimerio ligos metu, tad pirminės amiloidų struktūros galėtų būti neurouždegiminio atsako šaltinis. Iš tirtų virusinių baltymų tik VLP sukėlė uždegiminį atsaką ir aktyvino inflamasomą. VLP sukėlė lizosomų pažaidas bei K+ išėjimą iš ląstelės ir tokiu būdu aktyvino inflamasomą.
Šis tyrimas rodo, kad oligomerinių baltymų struktūros ypatumai gali lemti uždegiminį atsaką. Taip pat patvirtina NLRP3 inflamasomos vaidmenį makrofagams reaguojant į skirtingos struktūros antigenus.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

 

2022-06-29:

12 val. vyks Gedmantės Radžiuvienės parengtos disertacijos „HER2 onkogeno amplifikacijos ir raiškos technologinių ir biologinių variacijos šaltinių nustatymas” svarstymas Biologijos mosklo krypties komitete, kurį stebėti galite naudojantis šia nuoroda

14 val. vyks Karolinos Žilionytės parengtos disertacijos „Chemoimunoterapijos efektyvumo vertinimas pelių navikų modeliuose, pasižyminčiuose skirtingu antigeno apdorojimo ir pateikimo mechanizmo funkcionalumu” svarstymas Biologijos mosklo krypties komitete, kurį stebėti galite naudojantis šia nuoroda

 

2022-06-28:

birželio 28 d. 11 val. R-401 auditorijoje vyks Biochemijos mokslo krypties doktoranto Mindaugo Lesanavičiaus parengtos disertacijos „Prooksidantinių ksenobiotikų redukcijos flavininėmis dehidrogenazėmis - elektrontransferazėmis mechanizmų tyrimai”, kurį stebėti galite naudojantis šia nuoroda

 

2022-06-23:

14 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) GRETA BIGELYTĖ anglų kalba gins daktaro disertaciją „Mažosios CRISPR-Cas nukleazės: nuo charakterizavimo iki pritaikymo”. Moksliniai vadovai: Dr. Giedrius Gasiūnas, nuo 2017 10 01 iki 2021 05 21. Dr. Tautvydas Karvelis. Mokslinis konsultantas – prof. dr. Virginijus Šikšnys.

Disertacijos anotacija: Prokariotinės CRISPR-Cas – angl. clustered regularly interspaced short palindromic repeats and CRISPR associated, sistemos suteikia adaptyvią apsaugą prieš svetimas nukleorūgštis. RNR molekulėmis programuojamos CRISPR-Cas nukleazės gali būti nukreiptos perkirpti bet kurį dvigrandinį (dg) DNR taikinį, todėl šios nukleazės yra plačiai pritaikomos genomo redagavimo srityje. Vis dėl to, dažniausiai naudojamų Cas9 ir Cas12a baltymų dydis (1300 – 1500 aminorūgštys) išlieka viena didžiausių kliūčių, ribojančių jų pristatymą į tikslines ląsteles. Neseniai atrastos, perpus mažesnės nei Cas9 ir Cas12a, Cas12f nukleazės tapo patrauklia alternatyva šiai problemai išspręsti. Šioje disertacijoje pristatoma 10 išskirtinai kompaktiškų (422–603 aminorūgščių) CRISPR–Cas12f nukleazių. Taip pat pirmą kartą parodėme, kad Cas12f baltymai kerpa dgDNR nuo PAM (angl. protospacer adjacent motif) priklausomu būdu. Dvi, Syntrophomonas palmitatica (Sp) ir Acidibacillus sulfuroxidans (As), Cas12f1 nukleazės sėkmingai riboja plazmidžių transformaciją į heterologines Escherichia coli ląsteles. Todėl būtent šios, SpCas12f1 ir AsCas12f1, nukleazės buvo atrinktos tolimesniam biocheminiam charakterizavimui, kuris leido pademonstruoti sėkmingą genominių DNR taikinių kirpimą žmogaus ir augalų ląstelėse su SpCas12f1. Apibendrinant, šios savybės atveria kelią miniatiūrinių Cas12f pagrindu veikiančių genomo redagavimo įrankių kūrimui.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

 

2022-06-22:

12 val. vyks Biochemijos mokslų krypties doktorantės Eglės Žalytės parengtos disertacijos "Atsparumo feroptozei molekuliniai mechanizmai kasos vėžio ląstelėse" svarstymas padalinyje, kurį stebėti galite R-401 auditorijoje arba naudojantis šia nuoroda

 

2022-06-17:

14 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) LAURYNAS VILYS gins daktaro disertaciją „Pre-iRNR splaisingo ir jį reguliuojančių veiksnių hipoksinėje ląstelių mikroaplinkoje tyrimai”. Mokslinis konsultantas – dr. Arvydas Kanopka.

Disertacijos anotacija: Hipoksija – terminas, apibūdinantis sumažėjusį deguonies kiekį ląstelės mikroaplinkoje, kuomet jo nebepakanka normalioms ląstelės funkcijoms palaikyti. Hipoksija dažniausiai yra patologinė būsena, pasireiškianti sergant išeminėmis ligomis bei vėžiu ir turi įtakos neurodegeneracinių ligų progresavimui. Vienas iš atsako į hipoksiją kelių yra pakitusi baltymų izoformų, susidarančių alternatyvaus pre-iRNR splaisingo būdu, raiška. Pre-iRNR splaisingas yra vienas iš iRNR brendimo etapų, kuriame iš pre-iRNR pašalinami intronai ir sujungiami egzonai. Alternatyvusis splaisingas – tai procesas, kuomet iš vienos pre-iRNR gali susidaryti skirtingas ar net priešingas funkcijas atliekantys baltymai. Alternatyvusis splaisingas sukuria baltymų įvairovę, tačiau pokyčiai splaisinge taip pat gali nulemti ir ligų atsiradimą.
Šiame darbe ištirtas su neurodegeneracinėmis ligomis siejamų genų APP ir TAU alternatyvusis pre-iRNR splaisingas bei jo priklausomybė nuo hipoksinės ląstelės mikroaplinkos. Taip pat parodoma, kad ne tik splaisingo veiksnių raiškos pokyčiai reguliuoja nuo hipoksijos priklausomą FAS geno 6 egzono įtraukimą ar praleidimą į bręstančią iRNR. Labai svarbų vaidmenį alternatyvaus splaisingo reguliacijoje turi ir splaisingo veiksnių modifikacijos lygis. Šiame darbe aptariamas atrastas nuo hipoksijos priklausomo pre-iRNR splaisingo reguliavimo mechanizmas, kuris gali būti vienas iš pagrindinių, reguliuojančių šį procesą.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda. 

 

2022-06-16:

11 val. vyks Biologijos mokslo krypties disertantės Karolinos Žilionytės parengtos disertacijos „Chemoimunoterapijos efektyvumo vertinimas pelių navikų modeliuose, pasižyminčiuose skirtingu antigeno apdorojimo ir pateikimo mechanizmo funkcionalumu” svarstymas padalinyje, kurį stebėti galite naudojantis šia nuoroda

 

13 val. vyks Evelinos Polmickaitės-Smirnovos parengtos disertacijos „Redoks ir fotoaktyvių junginių antibakteriniai tyrimai” svarstymas Biochemijos mosklo krypties komitete, kurį stebėti galite naudojantis šia nuoroda

 

2022-06-08:

10 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) INDRĖ ALEKNAVIČIENĖ gins daktaro disertaciją „Adsorbuotų biomolekulių tyrimas naudojant naujus Raman sklaidą stiprinančius paviršius”. Mokslinis vadovas – dr. Gintaras Valinčius.

Disertacijos anotacija: Šio disertacinio darbo tikslas buvo sukurti biomolekulių analizei tinkamus sidabrinius SERS substratus ir juos panaudoti tiriant mišrių inkarinių monosluoksnių pritaikomumą funkcionaliems paviršiuje imobilizuotų dvisluoksnių lipidinių membranų (tBLM) modeliams ant sidabro konstruoti. Darbe pristatėme naują SERS substratų paruošimo būdą, naudojant plačiai paplitusią pigią žaliavą – natrio-kalcio silikatinį stiklą. Šiuo metodu galima greitai pagaminti didelius kiekius tolygios, atsikartojančios nanostruktūros paviršių, kuriuos padengus sidabro dangą, gaunami substratai tinkami SERS matavimams. Pasiektas optimalus SERS signalo stiprinimo faktorius, kuris vidutiniškai siekia ~ 3 ´ 105 visame aktyviajame substrato plote. Naudojant šiuos SERS substratus sukūrėme ir charakterizavome naujus pasirinktus skirtingus mišrius savitvarkius monosluoksnius, kurie galėtų būti taikomi tBLM modelių konstravimui ant sidabro dangos, nesukeliant jos korozijos bei užtikrinant stabilumą laike. Pasitelkę elektrocheminio impedanso spektroskopijos (EIS) metodą, įrodėme, kad taikant mūsų pasirinktus mišrius savitvarkius monosluoknius, galime suformuoti funkcionalius ir biologiškai tikroviškus biologinių membranų modelius ant sidabro, kurie galėtų būti taikomi analitiniams biocheminiams tyrimams.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

 

2022-05-16:

10 val. vyks Biologijos mokslo krypties doktoranto J. Danilov disertacijos „Eulachnini Baker, 1920 (Hemiptera: Aphididae, Lachninae) biosistematiniai tyrimai Lietuvoje” svarstyme padalinyje (vadovas – prof. habil. dr. R. Rakauskas, konsultantė - dr. J. Havelka), kurį stebėti galite R-401 auditorijoje arba naudojantis šia nuoroda

 

2022-05-12:

14 val. vyks Astos Lučiūnaitės eksternu parengtos disertacijos „Makrofagų aktyvacijos molekulinių mechanizmų tyrimai” svarstyme Biochemijos komitete (konsultantė – prof. dr. A. Žvirblienė), kurį stebėti naudojantis šia nuoroda

 

2022-04-29:

12 val. vyks Joanos Smirnovienės parengtos disertacijos „Slopiklių atpažinimo perjungimas, panaudojant chimerinių karboanhidrazių izofermentų inžineriją” svarstymas padalinyje (vadovas – prof. dr. D. Matulis), kurį stebėti galite R-401 auditorijoje arba naudojantis šia nuoroda

 

2022-04-27:

13 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) NERINGA DAUGELAVIČIENĖ gins daktaro disertaciją „Pirminių keratinocitų ir epidermoidinės karcinomos ląstelių atsako į fotodinaminį poveikį tyrimas”. Mokslinė vadovė – doc. dr. Aušra Sasnauskienė.

Disertacijos anotacija: Fotodinaminė (FD) terapija – veiksmingas ląstelių naikinimo būdas, taikomas gydyti ikivėžinius odos susirgimus ir odos vėžį. FD poveikis vėžinėms ląstelėms yra išsamiai ištirtas, tačiau taikant FD terapiją dažnai paveikiamos ir sveikos, naviką supančios, ląstelės.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.  

 

2022-04-20:

13 val. vyks Lauryno Vilio eksternu parengtos disertacijos „Nuo deguonies kiekio ląstelės mikroaplinkoje priklausomo pre-iRNR splaisingo reguliacinių veiksnių nustatymas ir jų tyrimas” svarstymas išplėstiniame komiteto posėdyje (vadovas – dr. A. Kanopka), kurį stebėti galite naudojantis šia nuoroda

 

2022-04-14:

10 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) SIGITA MĖLYNYTĖ gins daktaro disertaciją „ Klausos stimulų sukelto elektrinio smegenų aktyvumo lytinių skirtumų įvertinimas – N2 ir P3 bangų tyrimas”. Mokslinė vadovė – dr. Inga Griškova-Bulanova.

Disertacijos anotacija: Klausos stimulų sukelti su įvykiu susiję potencialai (SĮSP) – tai elektroencefalografijos pagalba užregistruoti smegenų elektriniai atsakai į klausos stimulą tam tikros užduoties metu. SĮSP bangos P3 ir N2 leidžia įvertinti kognityviuosius gebėjimus kaip dėmesys, darbinė atmintis ir atsako slopinimas. Jos yra randamos pakitę psichikos sutrikimu metu, ir nors šių sutrikimų paplitimas, taip pat ir klausos sistemos struktūros ir funkcijos skiriasi tarp vyrų ir moterų, lyties įtaka moksliniuose tyrimuose vis dar dažnai ignoruojama. Disertacijoje norėta įvertinti, kaip lytis įtakoja sveikų tiriamųjų klausos N2 ir P3 bangas, iššauktas paprastomis užduotimis (kurios gali būti potencialiai panaudojamos psichiatrijoje). Buvo atliktas eksperimentinis tyrimas ir sisteminė straipsnių apžvalga. Eksperimento, kuriame naudota lygių tikimybių Go-NoGo užduotis, rezultatai parodė, kad moterų P3 amplitudės Go sąlygoje (kai reikėjo inicijuoti motorinį atsaką) buvo didesnės už vyrų, o NoGo (kai reikėjo slopinti norimą atlikti veiksmą) – nesiskyrė tarp lyčių; N2 amplitudėse lytinių skirtumų nerasta, o moterų N2 ir P3 latencijos buvo ilgesnės už vyrų. Taip pat buvo atlikta sisteminė mokslinių straipsnių apžvalga apie P3 bangos lytinius skirtumus. Ji atskleidė galimą lyties įtaką P3 amplitudei; visgi rezultatai nėra pilnai aiškūs, nes pusėje straipsnių amplitudės buvo didesnės moterims nei vyrams, o kitoje pusėje – vienodos. P3 latencijos tarp lyčių nesiskyrė.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

 

2022-04-13:

13 val. vyks Indrės Aleknavičienės eksternu parengtos disertacijos „Adsorbuotų biomolekulių tyrimas, naudojant naujus Raman sklaidą stiprinančius paviršius” svarstymas išplėstiniame komiteto posėdyje (vadovas – dr. G. Valinčius), kurį stebėti galite naudojantis šia nuoroda.

 

2022-03-30:

16 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) TADAS PENKAUSKAS gins daktaro disertaciją „ Poras formuojančių toksinų fosfolipidinei membranai sukeltos pažaidos tyrimai”. Mokslinis konsultantas – dr. Gintaras Valinčius.

Disertacijos anotacija: Ląstelei ir visam organizmui gyvybiškai svarbi plazminė membrana tampa daugelio kenksmingų išorės veiksnių ar ligų sukėlėjų veikimo taikiniu. Ligas, pasižyminčias dideliu sergamumu ir mirtingumu, sukelia bakterijos, sekretuojančios poras formuojančius toksinus (PFTs), kurie pažeidžia atakuojamos ląstelės membraną. Biologinių membranų kompleksiškumas yra kliūtis jų tiesioginiam panaudojimui tyrimams, todėl dirbtiniai membranų modeliai tapo patrauklia alternatyva. Modelinių sistemų įvairovėje išsiskiria prie aukso paviršiaus prikabintos fosfolipidinės membranos (tBLMs).
Šiame darbe optimizuotos sąlygos biologiškai tikroviškų tBLM sukonstravimui ir įvertintas jų tinkamumas membraninių baltymų tyrimams elektrocheminio impedanso spektroskopijos (EIS) metodu bei praktiniam pritaikymui biojutiklių kūrime. Darbe pademonstruota galimybė nesudėtingai manipuliuoti suformuotos tBLM sudėtimi ir funkcinėmis savybėmis. Tai leido padidinti tBLM sistemos jautrumą ir gauti elektrocheminį signalą, naudojant itin mažas (pmol/L) toksinų koncentracijas. Nustatyta, kad įvairūs lipidiniai ir nelipidiniai membranos komponentai nulemia esminius struktūriškai labai panašių toksinų poveikio skirtumus. Tarpdisciplininių tyrimu metu, panaudojant matematinį modeliavimą, darbe parodyta, jog EIS metodu galima įvertinti ne tik toksinų pažaidos mastą, defektų dydį ir tankį, bet ir gauti struktūrinę informaciją apie jų pasiskirstymą membranoje. tBLM ir EIS naudojimo toksinų nustatymui paprastumas, sąlyginis pigumas ir greitumas turėtų praktinį pritaikymą ligų diagnostikoje.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

 

2022-03-04:

13 val. vyks Neringos Daugelavičienės eksternu parengtos disertacijos „Pirminių keratinocitų ir epidermoidinės karcinomos ląstelių atsako į fotodinaminį poveikį tyrimas” svarstymas išplėstiniame komiteto posėdyje (vadovė – dr. A. Sasnauskienė), kurį stebėti galite naudojantis šia nuoroda

 

2022-03-02:

13 val. vyks Gretos Bigelytės parengtos disertacijos “Mažosios CRISPR-CAS nukleazės: nuo charakterizavimo iki pritaikymo" svarstymas padalinyje (vadovas – dr. T. Karvelis), kurį stebėti galite naudojantis šia nuoroda

 

2022-02-25:

14 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) AISTĖ ZENTELYTĖ gins daktaro disertaciją „Vaisiaus vandenų kamieninių ląstelių diferenciacijos molekuliniai tyrimai sveikų nėštumų ir nėštumų su vaisiaus patologija atvejais”. Mokslinė vadovė – dr. Veronika Viktorija Borutinskaitė, konsultantė – prof. dr. Rūta Navakauskienė.

Disertacijos anotacija: Didėjant nėščiųjų ir gimdyvių amžiui, didėja ir chromosominių ar genetinių susirgimų bei persileidimų rizika. Kamieninės ląstelės, tarp kurių ir vaisiaus vandenų kamieninės ląstelės (VVKL), galėtų būti panaudojamos terapiniais tikslais prenataliu ar neonataliniu laikotarpiu. Disertacijoje pristatomų darbų metu vykdyti tyrimai, kurių metu tirtos ir palygintos sveikų nėštumų ir nėštumų su vaisiaus patologija VVKL, jų charakteristikos, diferenciacijos riebaline, kauline, raumenine bei nervine kryptimis potencialas. Parodėme, jog sveiko nėštumo (2-asis trimestras) bei ankstyvojo nėštumo su vaisiaus patologija (2-asis trimestras) VVKL yra panašios savo kamieniškumo savybėmis bei potencialu visomis tirtomis diferenciacijos kryptimis. Tuo tarpu ištyrus sveiko (2-asis trimestras) ir polihidramniono (vaisiaus patologija, 3-asis trimestras) nėštumų VVKL, nustatėme kamieniškumo genų ir baltymų raiškos, metabolinio ir energetinio ląstelių fenotipo bei diferenciacijos nervine kryptimi potencialo skirtumus tarp abiejų šaltinių VVKL. Taip pat parodėme, kad mažosios molekulės ir jų kombinacijos galėtų būti naudojamos VVKL nervinės diferenciacijos efektyvumui pagerinti. Atlikti tyrimai itin aktualūs, kadangi vaisiaus vandenys yra labai perspektyvus kamieninių ląstelių šaltinis, o apie nėštumų su vaisiaus patologija VVKL ir jų pritaikomumo, kaip autogeninio kamieninių ląstelių šaltinio, potencialą regeneracinėje medicinoje žinoma dar nedaug.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

 

2022-02-09:

15 val. vyks Tado Penkausko eksternu parengtos disertacijos „Poras formuojančių toksinų fosfolipidinei membranai sukeltos pažaidos tyrimai” svarstymas išplėstiniame komiteto posėdyje (vadovas – dr. G. Valinčius).

Nuotolinis prisijungimas

 

2022-02-04:

14 val. VU Gyvybės mokslų centro disertantas POVILAS GIBAS gins daktaro disertaciją „Statistiniai ir kompiuteriniai metodai didelės našos epigenominių duomenų analizei” (anglų kalba). Mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Saulius Klimašauskas.

Disertacijos anotacija: Epigenetiniai mechanizmai, tokie kaip DNR modifikacijos, atlieka svarbų vaidmenį praktiškai visuose gyvuose organizmuose. Nepaisant DNR modifikacijų svarbos, daugybė sunkumų, susijusių su epigenetinių profilių nustatymu ir apibūdinimu, atgraso tyrėjus nuo šio tyrimų kelio.
TOP-seq yra pirmasis DNR sekoskaitos metodas, naudojantis kovalentį nemodifikuotų individualių CG vietų žymėjimą, po kurio DNR polimerazė pradeda sintezę. Šis DNR sekoskaitos metodas apjungia nemodifikuotos DNR frakcijos praturtinimą, vienos bazės skiriamąją gebą ir grandinės specifiškumą. Šiuo metu yra išvystyta ir keletas kitų TOP-seq paremtų sekoskaitos metodų, kurie geba identifikuoti ir kitas DNR modifikacijas.

Tačiau norint pilnai išnaudoti visas šių metodų galimybes, reikalingas tinkamų statistinių ir kompiuterinių metodų rinkinys. Šiame darbe yra pateikiamos strategijos, kaip išspręsti naujus iššūkius, kylančius dėl labai specifinio TOP-seq duomenų tipo. Šis tyrimas paremtas trimis pagrindinėmis dalimis: projektavimas, tobulinimas, taikymas. Projektavimo dalyje pristatome duomenų apdorojimo strategiją, kuri paverčia pirminius TOP-seq epigenominius duomenis į CG pozicijų padengimo signalą. Tobulinimo dalyje pasiūlome ir integruojame tris signalo transformacijas, kurios pagerina praturtinimu paremtų epigenomikos metodų signalą. Galiausiai taikymo dalyje pateikiame kelis tyrimų atvejus, kuriuose TOP-seq signalas gali būti naudojamas biologinei informacijai gauti.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

 

2022-02-02:

10 val. vyks Manto Žiaunio parengtos disertacijos “Amiloidofilinių molekulių sąveika su baltymų amiloidinėmis fibrilėmis" svarstymas padalinyje anglų kalba (vadovas – dr. V. Smirnovas), kurį stebėti galite naudojantis šia nuoroda

 

2022-01-28:

11 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) ALIONA AVIŽINIENĖ gins daktaro disertaciją „Bakteriofago vB_EcoS_NBD2 kilmės nanovamzdelių pritaikymas baltyminių fragmentų eksponavimui”. Mokslinis vadovas – dr. Rasa Petraitytė-Burneikienė.

Disertacijos anotacija: Savaime susirenkančios virusinės nanostruktūros gali būti naudojamos kaip nešikliai baltyminių fragmentų eksponavimui kuriant saugias ir efektyvias vakcinas. Disertacijoje aprašomi bakteriofago vB_EcoS_NBD2 ataugos vamzdelio baltymo gp39 formuojamų nanovamzdelių charakterizavimo ir jų pritaikymo baltyminių fragmentų eksponavimui galimybių tyrimai. Saccharomyces cerevisiae mielėse susintetintas baltymas gp39 formavo nanovamzdelius, buvo nustatytos jų savaiminiam susirinkimui svarbios gp39 dalys, įvertintas nanovamzdelių stabilumas ir imunogeniškumas. Šio tyrimo metu buvo nustatyta, kad baltymas gp39 gali formuoti nanovamzdelius kai baltyminiai fragmentai yra prijungiami prie jo C galo, tačiau chimerinių baltymų savaiminis susirinkimas į nanostruktūras priklauso nuo prijungiamo baltyminio fragmento fizikinių ir cheminių savybių visumos. Apibūdintos gp39 toleruojamų baltyminių fragmentų savybės yra svarbios pritaikant nanovamzdelius chimerinių baltymų, sėkmingai eksponuojančių prie jų prijungtas baltymų dalis, kūrimui. Baltymo gp39 nanovamzdeliai buvo pritaikyti oportunistinio patogeno Acinetobacter baumannii baltymo OmpA fragmentų eksponavimui. Atlikti tyrimai yra ypač aktualūs, nes šie chimeriniai nanovamzdeliai yra potencialus įrankis imuninio atsako sužadinimui prieš ant jų eksponuojamą OmpA fragmentą ir gali būti tinkamas vakcinos kandidatas prieš gydymo įstaigose sparčiai plintančią ir daugeliui antibiotikų atsparią A. baumannii bakteriją.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

 

2021-12-22:

14 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) RAIMONDA KUBILIŪTĖ gins daktaro disertaciją „Šviesių ląstelių inkstų karcinomos diagnostiniai ir prognostiniai DNR metilinimo žymenys”. Mokslinis vadovas – prof. dr. Sonata Jarmalaitė.

Disertacijos anotacija: Lietuvoje sergamumas inkstų vėžiu yra didžiausias pasaulyje ir sudaro 5 proc. visų vėžio atvejų. Šviesių ląstelių inkstų karcinoma yra labiausiai papilitęs inkstų vėžio potipis, pasižymintis didžiausiu mirtingumu tarp visų urogenitalinės kilmės navikų. Šio tyrimo tikslas buvo identifikuoti ir validuoti naujus šlapime aptinkamus inkstų vėžiui specifinius DNR metilinimo biožymenis, pagerinančių ankstyvą ligos diagnostiką ir eigos prognozavimą.
Visą genomą apimanti DNR metilinimo profilio analizė mikrogardelių metodu inkstų audiniuose leido identifikuoti naujus potencialius inkstų vėžiui specifinius DNR metilinimo biožymenis, turinčius vidutinį ir aukštą diagnostinį ir prognostinį potencialą. Nustatyti DNR metilinimo pokyčiai reguliacinėse baltymus koduojančių genų srityse buvo aptikti ir ligonių šlapimo mėginiuose kur jų diagnostinė ir prognostinė vertė pranoko anksčiau aprašytus potencialius inkstų vėžio biožymenis ir net kai kuriuos šiuo metu praktikoje taikomus rodiklius. Taigi, gauti rezultatai atskleidė atrinktų genų kaip neinvazinių ligos biožymenų potencialą, kurie gali būti panaudoti tolimesniam šlapimu pagrįsto inkstų vėžio testo kūrimui.
Nors papildomi validavimo etapai yra būtini, siekiant patvirtinti tirtų biožymenų klinikinę reikšmę, gauti rezultatai yra daug žadantys ir tikėtina, paskatins tolimesnius tyrimus, priartinančius šiuos žymenis prie panaudojimo klinikinėje praktikoje.

 Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

 

2021-12-10:

10 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) MILDA MICKUTĖ gins daktaro disertaciją „Viengrandines mažąsias RNR modifikuojančių gyvūnų Hen1 metiltransferazių taikymas RNR žymėjimui ir sekoskaitai”. Mokslinis konsultantas – prof. dr. Giedrius Vilkaitis.

Disertacijos anotacija: Gyvūnų Hen1 metiltransferazės – tai iš N-galinio metiltransferazinio domeno ir nežinomos funkcijos C-galinės srities sudaryti fermentai, katalizuojantys nuo S-adenozil-L-metionino (AdoMet) priklausomą mažųjų nekoduojančių RNR 3'-galinio nukleotido 2'-O-ribozės metilinimą. Pastaroji modifikacija apsaugo mažąsias RNR nuo degradacijos, o Hen1 baltymo trūkumas jo nesintetinančiuose organizmuose sukelia nepageidaujamus fenotipinius pokyčius. Šio darbo metu pirmą kartą išsamiai aprašėme gyvūnų Hen1 metiltransferazių vykdomas fermentines reakcijas: atradome, jog Drosophila melanogaster DmHen1 ir Homo sapiens HsHen1 pasižymi nuo Co2+ ir Co3+ jonų priklausomu fermentiniu aktyvumu; nustatėme, jog in vitro sąlygomis tiriami baltymai gali pernešti už metilo grupę didesnes šonines grandines nuo sintetinių kofaktoriaus analogų ant ne tik gamtinių 22-28 nt, bet ir ilgesnių RNR substratų; parodėme, jog DmHen1 C-galinė sritis nėra būtina ir net slopina fermentinį baltymo aktyvumą. Atliktų tyrimų metu DmHen1 ir C-galinės srities neturintį baltymo variantą, DmHen1ΔC, pritaikėme viengrandinės RNR 3'-galo žymėjimui vieno ir dviejų žingsnių metodu ir po jo sekančiam RNR vizualizavimui, praturtinimui ir kopijinės DNR (kDNR) sintezei. Remdamiesi pastarąja reakcija, sukūrėme mDOT-seq (angl. methyltransferase-Directed Orthogonal Tagging and RNA sequencing) – viengrandinės RNR sekoskaitai skirtą kDNR bibliotekos paruošimo metodą. Pritaikę mDOT-seq ne tik parodėme, jog šis metodas gali būti pasitelktas mažųjų eukariotinių RNR sekoskaitai (pvz., mikroRNR ar siRNR), bet ir pirmą kartą charakterizavome 50-500 nt probiotinės Lactobacillus casei BL23 bakterijos mažąsias reguliacines RNR.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

 

2021-11-25:

14 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) ERNA DENKOVSKIENĖ gins daktaro disertaciją „Indukuojamų raiškos sistemų, skirtų griežtam Agrobacterium tumefaciens T-DNR pernašos reguliavimui augalų laikinos raiškos sistemose, konstravimas”. Mokslinė konsultantė – dr. Aušra Ražanskienė.

Disertacijos anotacija: Augalai yra pripažinti rekombinantinių baltymų raiškos šeimininkai. Vienas iš baltymų gamybos augaluose būdų yra Agrobacterium tumefaciens bakterijų tarpininkaujama laikina transgenų raiška augalų audiniuose. Nors augalų transfekcija agrobakterijomis plačiai taikoma uždarose patalpose, jos naudojimas transfekcijai atviruose laukuose būtų ekonomiškai efektyvesnis. Tačiau susiduriama su biosaugumo problemomis, nes naudojamos genetiškai modifikuotos A. tumefaciens bakterijos, galinčios paplisti gamtoje, transfekuoti netikslinius augalus. Transfekcijos biosaugumą galima padidinti kontroliuojant DNR fragmentų pernašą iš agrobakterijų į augalus. Disertacijos tyrimų tikslas buvo sukonstruoti ir įvertinti indukuojamos raiškos sistemas, skirtas T-DNR pernašos kontrolei. Sukonstravome chemiškai indukuojamas agrobakterijų virulentiškumo veiksnio virE2 ir toksino pemK ir antitoksino pemI, priklausančių toksino-antitoksino (TA) moduliui pemIK, raiškos sistemas agrobakterijose. Šiose sistemose reguliuodami genų raišką, pasiekėme griežtą T-DNR pernašos kontrolę iš A. tumefaciens į modelinius Nicotiana benthamiana augalus. Indukuojamai genų raiškai įvertinome kelių IPTG ir kumine rūgštimi indukuojamų promotorių aktyvumą ir kontrolę agrobakterijose, sukonstravome naujus aktyvius ir mažai pralaidžius kumine rūgštimi indukuojamus promotorius. Taip pat A. tumefaciens genome nustatėme naujus TA modulius, patvirtinome jiems priklausančių toksinų Dead, PIN, VapC ir PemK aktyvumą prieš agrobakterijas.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

 

2021-11-22:

15 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) ŽANA KAPUSTINA gins daktaro disertaciją „Modifikuotų nukleotidų taikymas plataus masto nukleorūgščių analizei”. Mokslinis vadovas – prof. dr. Arvydas Lubys.

Disertacijos anotacija: Sintetiniai modifikuoti nukleotidai plačiai taikomi įvairiose srityse. Šioje disertacijoje buvo tiriamos oligonukleotidais modifikuotų 2′,3′-dideoksiribonukleozidų 5′-trifosfatų savybės ir pritaikomumo nukleorūgščių analizei galimybės, ypatingą dėmesį skiriant DNR ir kDNR molekulių žymėjimui NKS paremtiems taikymams. Parodyta, kad oligonukleotidines modifikacijas turintys ddNTP yra tinkami substratai A, B ir X šeimų DNR polimerazėms, taip pat atvirkštinėms transkriptazėms. In vitro evoliucijos būdu atrinktas T7 RNR polimerazės mutantas, pasižymintis mažesniu selektyvumu substratams, gebėjo sintetinti chimerines nukleorūgštis, žymėtas modifikuotais terminatoriais. Taip pat identifikuotos DNR polimerazės, gebančios vykdyti sintezę per nenatūralią jungtį tarp modifikacijos ir ddNTP nukleobazės. Chemofermentinius metodus jau anksčiau buvo bandoma pritaikyti nukleorūgščių paruošimui NKS, tačiau prastos išeigos ir komplikuotos procedūros trukdo jų platesniam pripažinimui. Šiame darbe modifikuoti terminatoriai atliko iškart dvi NKS bibliotekų paruošimui svarbias funkcijas – generavo atsitiktinėse vietose terminuotus DNR ir kDNR fragmentus ir žymėjo visus fragmentus sekoskaitos adapteriais. Tai leido sukurti naujus DNR ir RNR sekoskaitos metodus, kurių protokolai yra greiti ir paprasti, o gaunami duomenys yra aukštos kokybės. Darbe pristatomi du pagrindiniai modifikuotų terminatorių pagrindu sukurti metodai: naujas mikrobiomo analizės metodas st16S-seq ir naujas genų raiškos analizės metodas MTAS-seq. Taigi, šis darbas siūlo oligonukleotidais modifikuotus ddNTP kaip patrauklų įrankį plataus masto nukleorūgščių analizei.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

 

2021-11-19:

lapkričio nuo 11 val. vyks Aistės Zentelytės disertacijos "Vaisiaus vandenų kamieninių ląstelių diferenciacijos molekuliniai tyrimai sveikų nėštumų ir nėštumų su vaisiaus patologija atvejais" svarstymas.

Disertacijos svarstymą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

 

2021-11-15:

10 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) INGA SONGAILIENĖ gins daktaro disertaciją „Bakterijų gynybinės salos: CRISPR-Cas ir toksino-antitoksino sistemos”. Mokslinis konsultantas – prof. dr. Virginijus Šikšnys.

Disertacijos anotacija: Dėl pastovaus evoliucinio spaudimo bakterijos įgijo gynybos sistemas prieš jas atakuojančių virusų (bakteriofagų) DNR ir RNR molekules. Fundamentaliųjų šių gynybos sistemų tyrimų metu buvo atrasti tokie genomų inžinerijos įrankiai kaip restrikcijos endonukleazės, bakterijų argonautai ir CRISPR-Cas sistemos. CRISPR-Cas sistemos yra aptinkamos genomų regionuose, vadinamuose „gynybinėmis salomis“, kur aptinkama dauguma priešvirusinių sistemų. Disertacijoje pristatomų tyrimų tikslas yra suprasti I tipo CRISPR-Cas ir su CRISPR-Cas asocijuotų toksino-antitoksino sistemų veikimą. Pirmoje disertacijos dalyje aprašomi fundamentalūs 1 klasės, I-E ir I-F tipo sistemų tyrimai siekiant atskleisti jų dgDNR taikinio atpažinimo ir skaidymo etapus. Panaudojant biocheminius ir pavienių molekulių tyrimų metodus parodyta, jog I-E ir I-F tipo sistemos atpažįsta savo dgDNR taikinius vienkrypčiu DNR išvyniojimo mechanizmu pradedant nuo PAM sekos motyvo. Be to, I-E ir I-F tipo sistemų Cas baltymai geba formuoti efektorinius kompleksus ant skirtingo ilgio crRNR molekulių ir tuomet šie atpažįsta dgDNR taikinius panaudodami mechanizmą, būdingą ir laukinio tipo kompleksams. Antroji šios disertacijos dalis yra skirta su I-D CRISPR-Cas sistema susijusios toksino-antitoksino sistemos HEPN-MNT tyrimams. Parodoma, jog toksiška HEPN ribonukleazė yra neutralizuojama, kuomet MNT antitoksinas prie jos kovalentiškai prijungia di-AMP grandinę. Tiriant nemodifikuotos aktyvios HEPN ribonukleazės veikimą, atskleidžiama, jog HEPN nuo įvairių tRNR nukerpa 4 nt nuo 3′-tRNR akceptorinio stiebo, nustatant naują mechanizmą kaip gali būti karpomos tRNR molekulės.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

 

2021-11-08:

lapkričio 8 d. nuo 13 val. išplėstiniame biologijos mokslo krypties komiteto posėdyje bus svarstoma Raimondos Kubiliūtės disertacija “Šviesių ląstelių inkstų karcinomos diagnostiniai ir prognostiniai DNR metilinimo žymenys” (vadovė - prof. dr. Sonata Jarmalaitė).

Prie posėdžio galima prisijungti naudojantis šia nuoroda.

 

2021-09-30:

10 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) DOMINYKA DAPKUTĖ gins daktaro disertaciją “Mezenchiminių kamieninių ir vėžinių ląstelių atsakas į teranostinių nanodalelių poveikį – ląstelių terapijos link”. Mokslinis vadovas – prof. Ričardas Rotomskis.

Disertacijos anotacija: Ankstyvosios diagnostikos trūkumas ir prastas chemoterapinių vaistų selektyvumas yra vieni pagrindinių onkologijos iššūkių. Fotosensibilizatorių ir nanodalelių kompleksai gali tapti teranostine platforma, sprendžiančia dabartines vėžio diagnostikos ir gydymo problemas, kombinuodami diagNOSTINES ir TERApines savybes. Vis dėlto, pačios nanodalelės ir jų kompleksai neužtikrina pakankamo specifiškumo navikams, todėl įgimtą onkotropizmą turinčios mezenchiminės kamieninės ląstelės (MKL) gali atlikti teranostinių nanodalelių transportavimo funkciją. Šio darbo tikslas – ištirti odos MKL gebėjimą selektyviai nugabenti į navikus teranostines nanodaleles, užtikrinant terapinį poveikį ir diagnostinį potencialą. Teranostinis nanokompleksas suformuotas iš unikalias optines savybes turinčių fotoliuminescuojančių nanodalelių kvantinių taškų (KT), sujungtų su fotosensibilizatoriumi chlorinu e6 (Ce6). Vykdant disertacinį darbą buvo nustatyta, kad pasyvus nanodalelių pristatymas į navikus yra nespecifiškas ir neefektyvus, taip pagrindžiant MKL naudojimo būtinybę. Taip pat buvo įvertinta, kad tinkamiausi komplekso su Ce6 formavimui yra amfifiliniu polimeru dengti ir karboksilo grupėmis funkcionalizuoti KT. Mūsų tyrimai parodė, kad toks kompleksas efektyviai generuoja singuletinį deguonį sužadinus kompleksui specifiška 470 nm bangos ilgio šviesa, tačiau pirmieji parodėme, kad serumo baltymai greitai destabilizuoja kompleksą ir ženkliai sumažina jo efektyvumą. Atlikdami in vitro tyrimus gavome, kad nanodalelės yra biosuderinamos ir kaupiasi odos MKL viduje endocitinėse pūslelėse, kuriose KT-Ce6 kompleksas yra apsaugomas nuo neigiamo serumo baltymų poveikio bei išlieka stabilus. In vitro ir in vivo tyrimais parodėme, kad MKL geba transportuoti teranostines nanodaleles selektyviai iki vėžinių ląstelių, pažymi navikus akimi matoma fotoliuminescencija ir dvigubo švitinimo procedūros metu sukelia vėžinių ląstelių žūtį. Kombinuota MKL, KT-Ce6 komplekso ir netoksiškos šviesos terapija reikšmingai didina išgyvenamumą, lėtina navikų augimą, mažina metastazių atsiradimą ir vėžio progresavimą. Mūsų rezultatai patvirtina, kad MKL, žymėtos KT-Ce6 kompleksu, gali būti pritaikomos vėžio teranostikoje.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

 

2021-09-28:

11 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) EGIDIJUS ŠIMOLIŪNAS gins daktaro disertaciją “Molekulinių mechanizmų tyrimai ląstelėse, sąveikaujančiose su dirbtiniais karkasais”. Vadovė – dr. Daiva Baltriukienė.

Disertacijos anotacija: Skirtingų audinių ląstelėms būdinga labai savita augimo aplinka, kuri vaidina svarbų vaidmenį palaikant audinio homeostazę. Net nedideli nukrypimai gali sukelti negrįžtamus pokyčius, nulemti įvairių ligų vystymąsi. Dėl to, šiame darbe buvo ištirta, kaip mechaninė aplinka veikia sveikas bei vėžinio audinio ląsteles. Sveiko audinio modeliu pasirinktos mezenchiminės kamieninės ląstelės (MKL) išskirtos iš žmogaus dantenų audinio. Šios ląstelės pasižymi plačiu diferenciacijos potencialu, imunomoduliacinėmis ir oksidacinio streso (OS) slopinimo funkcijomis, kas leidžia jas taikyti regeneracinės medicinos srityje. Todėl įvertinome, kaip mechaninė aplinka veikia šių ląstelių atsparumą OS. Nustatėme, kad mechaninės aplinkos savybės turi įtakos įvairiems MKL procesams, bei netgi lėmė jų jautrumą OS, kuo kietesnė aplinka buvo, tuo ląstelės buvo atsparesnės jo poveikiui. Vėžinių ląstelių modelis buvo krūties vėžio ląstelių linija – MCF-7. Krūties vėžys yra dažniausiai diagnozuojama vėžio forma, o MCF-7 ląstelių linija atitinka net 70 % atvejų vėžinio susirgimo fenotipą. Vėžio vystymosi metu stebimas audinio kietėjimas. Dėl to ištyrėme, ar mechaninė aplinka daro įtaką šių ląstelių jautrumui priešvėžiniam chemoterapiniam vaistui doksorubicinui. Vėžinių ląstelių atveju, mechaninės aplinkos savybės beveik neturėjo įtakos MCF-7 linijos jautrumui chemoterapiniam vaistui doksorubicinui, tačiau lėmė morfologijos, adhezijos, proliferacijos ir netgi signalinių molekulių raiškos ir aktyvinimo pokyčius. Taip pat, šių tyrimų metu buvo sukurtas metodas, leidžiantis įvertinti ląstelių skaičių tiek 2D, tiek 2,5D ir net 3D aplinkose.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

 

2021-08-31:

12 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) ROBERTAS GALINIS eksternu gins daktaro disertaciją “Mikrodalelių, susidedančių iš DNR ir magnio pirofosfato, sintezė ir jų panaudojimas in vitro baltymų ekspresijai”. Mokslinis konsultantas – dr. Linas Mažutis.

Disertacijos anotacija: Šiame darbe aprašytas naujas metodas, kurio tikslas yra pritaikyti magnio pirofosfato ir DNR daleles baltymų sintezei mikrolašeliuose. Pavienės DNR molekulės buvo inkapsuliuojamos ir padauginamos 4 µl tūrio lašeliuose. DNR padauginimo sąlygos buvo optimizuotos taip, kad iš vienos molekulės buvo susintetinama ~1 µm dydžio dalelė, sudaryta iš magnio pirofosfato ir DNR. Taip pat parinktos tokios sąlygos, kuriose yra sumažinamas DNR molekulių praradimas dėl nespecifinės adsorbcijos ant paviršių. Gautos dalelės buvo atskirtos nuo viso reakcijos mišinio. Tuomet šios dalelės buvo panaudotos žaliai fluorescuojančio baltymo ir β galaktozidazės sintezei mikroplokštelėje ir mikroskysčių lašeliuose.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

 

2021-07-15: 

12 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) Agnė Janonienė gins disertaciją Karboanhidrazės IX slopiklio įtakos ląstelių migracijai ir priešvėžinio poveikio nanosistemų tiksliniam pristatymui įvertinimas. Mokslinė vadovė – dr. Vilma Petrikaitė.

Disertacijos anotacija: Vėžiniai susirgimai išlieka viena didžiausių pasaulinio lygio sveikatos problemų, kasmet nusinešančių milijonus žmonių gyvybių, ir jos gydymui reikia naujų strategijų. Baltymas karboanhidrazė IX (CA IX) yra patrauklus taikinys naujų priešvėžinių vaistų kūrime, randamas daugelyje rūšių kietųjų navikų.
Be savo pagrindinės funkcijos, katalizuojant grįžtamą anglies dioksido hidratacijos reakciją, CA IX taip pat dalyvauja ir vėžinių ląstelių metastazavime. Todėl disertacijoje tiriamas slopiklio VD11-4-2, pasižyminčio itin dideliu afiniškumu CA IX, poveikis krūties vėžio ląstelių migracijai. Tyrimai buvo atliekami sekant pavienių ląstelių judėjimą, vertinant jų greitį ir judėjimo kryptingumą. Toks tyrimo modelis buvo pirmą kartą taikomas CA IX slopiklių antimigraciniam poveikiui tirti.
Taip pat disertacijoje pirmą kartą tirtas slopiklio VD11-4-2, kaip CA IX ląstelėse atpažįstančios dalies, taikymas nanosistemose. CA IX yra patrauklus taikinys tikslinėms vaistus pristatančioms sistemoms, nes yra transmembraninis baltymas su aktyviuoju centru, nukreiptu į išorinę ląstelės pusę. VD11-4-2 buvo prijungtas prie porėto silicio ir cinko-vario oksido pagrindu pagamintų nanodalelių paviršiaus, įvertintas nanosistemų jungimais su CA IX bei priešvėžinis poveikis krūties vėžio ląstelėms. Kadangi VD11-4-2 pasižymi fluorescencinėmis savybėmis, taip pat tirtas porėto silicio nanodalelių pagrindu pagamintų nanosistemų patekimas į krūties vėžio ląsteles ir priešvėžinio vaisto atsipalaidavimas jose.
Apibendrinant, disertacijoje aprašomas darbas atskleidžia CA IX, kaip priešvėžinio taikinio, privalumus bei praplečia slopiklio VD11-4-2 pritaikymo galimybes.

Disertacijos gynimą stebėti galite naudodamiesi šia nuoroda.

 

2021-07-01: 

11 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) Lina Aitmanaitė gins disertaciją Virusų suderinamumo tyrimai Saccharomyces cerevisiae LA ir M virusinėse sistemose. Mokslinis vadovas – prof. dr. Saulius Serva.

Disertacijos anotacija: Saccharomyces cerevisiae ir kitose Saccharomyces genties mielėse aptinkama keletas įvairių RNR virusų. Itin didelio susidomėjimo sulaukę Totiviridae šeimai priskiriami dgRNR LA ir nuo jų priklausomi satelitiniai M virusai. Šių virusų sistema suteikia mielėms šeimininkėms žudymo fenotipą. Įprastai gamtoje tam tikro tipo M virusas palaikomas jam savito LA viruso. Tiek LA virusų tarpusavio sąveikos, tiek ir sąveikos su M virusais nėra suprastos, o jų determinantės nežinomos. Šių sąveikų atskleidimas yra svarbus ne tik biocidinio mielių fenotipo supratimui, bet ir bendriems virusų ontogenezės mechanizmams išaiškinti. Disertacijoje aprašomi skirtingų LA virusų rekombinantinių baltymų sudaromų kapsidžių sąveikos su natyviomis LA ir M virusinėmis sistemomis tyrimai. Pristatomas universalus LA ir M virusų eliminacijos iš ląstelių-šeimininkių metodas. Šiame darbe sistematikai įvertintos skirtingų LA virusų kapsidinių baltymų sąveikos su visoms iki šiol žinomomis S. cerevisiae aptinkamomis LA ir M virusų sistemomis, bei viena S. paradoxus LA ir M virusų sistema. Nustatyta, jog LA virusų koduojamų baltymų sąveikos su endogeniniais LA ir M virusais specifiškumas gali būti susietas su rekombinantinių baltymų gebėjimu atpažinti konkrečius M virusus ir taip užtikrinti jų genomo replikaciją. Įvertinta LA virusų baltymų variabilių sekų reikšmė baltymų funkcijų palaikymui bei specifinių sąveikų su satelitiniais virusais susidarymui.

Disertacijos gynimą stebėti nuotoliniu būdu naudojantis šia nuoroda https://tinyurl.com/3knmyxpw

 

2021-07-01:

13 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) Aušrinė Nestarenkaitė gins disertaciją Imuninio atsako storosios žarnos vėžio mikroaplikoje vertinimas skaitmeninės patologijos analitikos metodais. Mokslinė vadovė – dr. Aida Laurinavičienė. Mokslinė konsultantė – prof. dr. Sonata Jarmalaitė.

Disertacijos anotacija: Naviką infiltruojantys limfocitai (NIL) siejami su pacientų klinikine ligos eiga ir išgyvenamumu, sergant skirtingo tipo vėžiais. Automatizuotam kiekybiniam NIL pasiskirstymo audinyje vertinimui taikomi skaitmeninės imunohistochemijos (IHC) metodai. Šiame darbe pristatoma nauja skaitmeninės vaizdo analizės duomenų apdorojimu erdvinės šešiakampių gardelės analitikos principais pagrįsta metodika, kuria nustatoma naviko ir stromos sąveikos zona ir joje matuojami NIL tankio profiliai. Sukurti naujo tipo imuninio atsako rodikliai, išreiškiantys absoliutų NIL tankį ir jų tankio gradientą (imunogradientą) kryptimi iš stromos į naviką sąveikos zonoje. Rodiklių prognozinė vertė tirta dviejose nepriklausomose storosios žarnos vėžiu sirgusių pacientų, gydytų Vilniaus ir Notingamo (Jungtinė Karalystė) sveikatos priežiūros institucijose, imtyse. Citotoksinių T ląstelių (CD8) imunogradientas (abiejose imtyse), B ląstelių (CD20) imunogradientas ir histologinis naviko augimo pobūdis (Notingamo imtyje) buvo nepriklausomi prognoziniai pacientų bendrojo išgyvenamumo veiksniai, informatyvesni negu absoliutaus NIL tankio naviko mikroaplinkoje rodikliai ir standartiniai klinikiniai, patologiniai ir molekuliniai rodikliai. Pasiūlyti keli kombinuoti prognoziniai įverčiai: 1) CD8–CD20 imunogradiento įvertis, pagrįstas tik CD8 ir CD20 IHC žymenimis, 2) imuninės sąveikos įvertis, kuris integruoja CD8, CD20 IHC žymenis ir histologinį naviko augimo pobūdžio kriterijų. Šie įverčiai buvo nepriklausomi nuo storosios žarnos vėžio mikrosatelitų nestabilumo požymių.

Disertacijos gynimą stebėti nuotoliniu būdu galite naudodamiesi šia nuoroda.

 

2021-06-30:

10 val. VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) Arūnas Krikštaponis gins disertaciją 7-Hidroksikumarino katabolizmo Pseudomonas mandelii 7HK4 bakterijose tyrimas. Mokslinis vadovas prof. dr. Rolandas Meškys.

Disertacijos anotacija: Kumarinai yra gerai žinomi antriniai metabolitai, kurių yra gausu įvairiuose augaluose. Tačiau šių junginių skaidymo keliai dirvožemio mikroorganizmuose nėra detaliai ištirti. Iš dirvožemio išskirta Pseudomonas mandelii 7HK4 padermė geba skaidyti 7-hidroksikumariną (umbeliferoną), tačiau jo transformacijas katalizuojantys fermentai nėra žinomi. Norėdami išaiškinti 7-hidroksikumarino katabolizmo kelią, RT-PGR ir baltymų MS-MS analizių metodais buvo nustatyti 7-hidroksikumarinu indukuojami genai hcdA, hcdB, hcdC, hcdD, hcdE, hcdF ir hcdG. Genominės DNR fragmentas, koduojantis tariamą alkoholio dehidrogenazę HcdE, buvo klonuotas ir nustatyta, jog rekombinantinis baltymas katalizuoja nuo NADPH priklausomą 7-hidroksikumarino redukciją tiek in vivo, tiek in vitro. Reakcijos produktas buvo išskirtas ir apibūdintas kaip 7-hidroksi-3,4-dihidrokumarinas. Tačiau pastarasis junginys toliau hidrolizuojasi vandeniniame tirpale, susidarant 3-(2,4-dihidroksifenil) propano rūgščiai, remiantis HPLC-MS ir BMR analizėmis. Taip pat, bioinformatinė analizė parodė, kad hcdABC genai koduoja flaviną rišančią hidroksilazę (HcdA), ekstradiolio dioksigenazę (HcdB) ir tariamą hidroksimukoninę semialdehido hidrolazę (HcdC). Rekombinantinio HcdA aktyvumo in vitro analizė patvirtino, kad šis fermentas priklauso ipso-hidroksilazių grupei. Baltymų HcdB ir HcdC aktyvumas buvo analizuojamas naudojant rekombinantines E. coli ląsteles. Nustatyti tarpiniai metabolitai leido patvirtinti numatomas fermentų funkcijas ir apibūdinti 7-hidroksikumarino skaidymo kelią Pseudomonas mandelii 7HK4 bakterijose per tarpinį 3-(2,4-dihidroksifenil) propano rūgšties junginį. HcdA katalizuoja 3-(2,4-dihidroksifenil) propano rūgšties konversiją į 3-(2,3,5-trihidroksifenil) propano rūgštį, atliekant hidroksilinimą ipso pozicijoje, po kurio vyksta vidinis alkilo fragmento (1,2-C,C) poslinkis. Tada, dalyvaujant HcdB fermentui, įvyksta paskesnis oksidacinis aromatinio žiedo meta skėlimas, susidarant atitinkamam linijiniam produktui (2E,4E) -2,4-dihidroksi-6-oksonona-2,4-dieno dirūgščiai. Šiame darbe aprašytas Pseudomonas mandelii 7HK4 bakterijos, galinčios skaidyti 7-hidroksikumariną per 3-(2,4-dihidroksifenil) propano rūgšties tarpinį produktą.

Disertacijos gynimą stebėti nuotoliniu būdu galite naudodamiesi šia nuoroda.

 

2021-06-04: 

11 val.VU Gyvybės mokslų centro R-401 auditorijoje (Saulėtekio al. 7, LT-10257 Vilnius) Martynas Simanavičius gins disertaciją Hepatito E viruso diagnostika ir paplitimo tyrimai. Mokslinė vadovė dr. Indrė Kučinskaitė-Kodzė.

Disertacijos anotacija: Hepatitas E yra infekcinė liga, kurią sukelia hepatito E virusas (HEV). HEV genotipas 1 (HEV-1) ir HEV-2 infekuoja tik žmones, o HEV-3 ir HEV-4 – žmones ir kitus žinduolius, pavyzdžiui, kiaules, šernus, elnius, triušius. Ekonomiškai silpnai išsivysčiusioms šalims būdingos HEV-1 ir HEV-2 infekcijos, kurios plinta per užterštą vandenį. HEV-3 yra zoonotinis virusas, jis būdingas ekonomiškai išsivysčiusioms šalims. Šio viruso infekcijos pagrindinis šaltinis yra blogai termiškai apdoroti mėsos produktai. Neseniai buvo nustatytas žiurkių HEV kaip naujas hepatito E sukėlėjas žmonėms. Todėl šio viruso tyrimams reikalingų specifinių įrankių poreikis turėtų išaugti. Disertacijoje aprašytas monokloninių antikūnų (MAk) kūrimas panaudojant mielėse susintetintus HEV-3 ir žiurkių HEV kapsidės baltymus, kurie formuoja virusą primenančias daleles. MAk detaliai apibūdinti ištiriant jų savybes. Tokia MAk prieš HEV kolekcija aprašyta pirmą kartą. Tai suteikia galimybę modeliuoti ir išbandyti potencialiai našesnes ir plačiau pritaikomas HEV tyrimo metodikas. MAk ir rekombinantiniais HEV kapsidės baltymai pritaikyti HEV paplitimo tyrimams laukinių žiurkių, kiaulių ir žmonių mėginiuose. Disertacijos metu pirmą kartą buvo ištirtas HEV paplitimas žmonėse bei laukinėse žiurkėse Lietuvoje.

Disertacijos gynimą stebėti nuotoliniu būdu galite naudodamiesi šia nuoroda.

 

2021-03-16:

15 val., Gediminas Drabavičius gins disertaciją “CRISPR-Cas sistemų tyrimai ir taikymai”, moksliniai vadovai – dr. Giedrius Gasiūnas ir prof. dr. Dirk Daelemans. Disertacija rengta jungtinėje Vilniaus universiteto ir Leveno katalikiškajo universiteto doktorantūroje įgyvendinant individualų doktoranto darbo planą.

Disertacijos gynimą stebėti nuotoliniu būdu naudodamiesi šia nuoroda: https://tinyurl.com/y7a5srzl