Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre vykdomi projektai, finansuojami iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų pagal priemonę Nr. 01.2.2-CPVA-K-703 „Kompetencijos centrų ir inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimas“:
Vykdomi projektai
Nr. 01.2.2-CPVA-K-703-03-0006 „Kandidatinių vaistinių junginių vėžio ir neurodegeneracinių ligų gydymui, sukūrimas“
Nr. 01.2.2-CPVA-K-703-03-0032 „Genetinio gyvūnų modeliavimo centras“
Projekto Nr.: 01.2.2-CPVA-K-703-03-0032
Projekto pavadinimas: Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biochemijos institute vykdomas projektas “Genetinio gyvūnų modeliavimo centras“, projekto Nr. 01.2.2-CPVA-K-703-03-0032, finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų pagal priemonę Nr. 01.2.2-CPVA-K-703 „Kompetencijos centrų ir inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimas“.
Projekto vykdymo laikotarpis: 2020-04-24 – 2023-04-30
Projekto vadovas: Mokslinio tyrimo vadovė dr. Daiva Baltriukienė
Santrauka: Smulkieji graužikai daug metų naudojami biomedicinos studijose, nes jie gerai modeliuoja įvairias žmogaus patologijas. Šiandieniniuose tyrimuose dažnai pasitelkiamos genetiškai modifikuotos pelės, kurios suteikia galimybę suprasti daugelio ligų vystymosi mechanizmus bei kurti naujas inovatyvias gydymo strategijas. Tačiau jos nepakankamai tiksliai, o kartais ir iš viso neatspindi situacijos žmogaus organizme. Vis dažniau akcentuojami žiurkių modeliai, nors šių gyvūnų rinka dar tik kuriasi. Biomedicinos mokslo sritys, kur ypatingai juntamas genetiškai pakeistų žiurkių poreikis, siejamos su širdies ligomis, neurodegeneratyviniais susirgimais, onkologija.
Projekto tikslas - sukonstruoti genetiškai modifikuotus graužikų (žiurkių) modelius kardiomiopatijos, neurouždegimo bei onkogenezės mechanizmų tyrimams.
Siekiamas rezultatas: Siūloma sukurti tris graužikų modelius. Vienas būtų skirtas širdies veiklos nepakankamumo tyrimui, orientuojantis į Fhl1 geno vaidmens reikšmę. Antrasis - nukreiptas antro tipo kanabinoidų receptoriaus CB2 vaidmens analizei vykstant neurouždegimui, kuris yra svarbus daugelio smegenų veiklos ligų požymis ir lemia progresuojantį neuronų sunykimą. Trečiasis modelis skirtas onkologiniams tyrimams, aktualiems analizuojant TP53 baltymo funkciją. Projekto įgyvendinimui suburta specialistų komanda, kurią sudaro molekuliniai biologai, eukariotinių ląstelių ir darbo su bandomaisiais gyvūnais specialistai bei gydytojai, užsiimantys dirbtiniu apvaisinimu. Tyrėjų kolektyve yra ir mokslininkai, suinteresuoti kuriamais modeliais. Planuojamas graužikų, ypač žiurkių, modelių kūrimas turės pridėtinę metodologinę vertę Lietuvos mokslui, nes jis sujungs pasaulyje ypač gerai vertinamus genų redagavimo specialistus ir gydytojus-praktikus, dirbančius dirbtinio apvaisinimo srityje. Atlikus rinkos analizę matyti, kad projektas prisidės ir prie Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos tikslo – didinti regiono klestėjimą.
Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų.
Nr. 01.2.2-CPVA-K-703 „Biojutiklių tyrimų ir inžinerijos kompetencijų ir technologijų perdavimo centro kūrimas (BIOSENSE)“
Projekto Nr.:01.2.2-CPVA-K-703
Projekto pavadinimas: Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biochemijos institute vykdomas projektas “Biojutiklių tyrimų ir inžinerijos kompetencijų ir technologijų perdavimo centro kūrimas (BIOSENSE)“, projekto Nr. 01.2.2-CPVA-K-703-03-0010, finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų pagal priemonę Nr. 01.2.2-CPVA-K-703 „Kompetencijos centrų ir inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimas“.
Projekto vykdymo laikotarpis:2020-05-18 – 2023-04-30
Projekto vadovas: Mokslinio tyrimo vadovas dr. M. Dagys.
Projekto tikslas - mokslinių tyrimų ir inžinerijos kompetencijos centro, kur būtų kuriamos ir vystomos biojutiklių technologijos (amperometriniai fermentiniai ir membraniniai biojutikliai), pritaikomos biožymenų detekcijai, aktualios ankstyvai specifinių ligų diagnostikai, monitoringui ir naujų antibakterinių preparatų gamybai, sukūrimas.
Siekiamas rezultatas: Projekte numatyta sukurti medicininių diagnostinių biojutiklių principų veikiančių analizatorių prototipus ir maketus, skirtus matuoti ir detektuoti šlapalą, gliutamatą ir antibakterinius peptidus, kurie gali būti naudojami kaip jaunos kartos antibiotikai. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad reikšminga dalis psichologinių ir psichofiziologinių sutrikimų (chroninė šizofrenija, depresija, centrinės nervų sistemos disfunkcija, ataksija ir kt.) gali būti stebimi, vertinami ir diagnozuojami matuojant gliutamatą arba šlapalą. Taip pat bus kuriama: i) pilnai fermentinė nuolatinio gliukozės monitoringo sistema, skirta implantuoti į žmogaus organizmą ir nuolat matuoti gliukozės koncentracijos pokyčius; ii) fosfolipidų dvisluoksnių pažaidos impedansimetrinių biojutiklių platforma, kuri leis nustatyti antibakterinių peptidų galimybes žudyti nepageidaujamas bakterijas.
Projektas tiesiogiai susijęs su ES Baltijos jūros regiono strategijos koordinuojamu prioritetiniu projektu - sukurti Baltijos jūros regiono programą, skirtą inovacijų, klasterių, smulkaus ir vidutinio verslo tinklaveikai. Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų.
Nr. 01.2.2-CPVA-K-703-03-0023 „Naujos kartos industrinių fermentų inžinerijos centras (TVIRTAS)“
Projekto Nr.: 01.2.2-CPVA-K-703-03-0023
Projekto pavadinimas: Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biochemijos institute vykdomas projektas “Naujos kartos industrinių fermentų inžinerijos centras (TVIRTAS)“, projekto Nr. 01.2.2-CPVA-K-703-03-0023, finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų pagal priemonę Nr. 01.2.2-CPVA-K-703 „Kompetencijos centrų ir inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimas“.
Projekto vykdymo laikotarpis: 2020-05-04 – 2023-04-30.
Projekto vadovas: Mokslinio tyrimo vadovas vyriausiasis mokslo darbuotojas (su išskirtinio profesoriaus kategorija) R. Meškys.
Santrauka: Pagrindinis projekto tikslas yra integruoti didelio našumo sistemos, skirtos stabilių baltymų atrankai, sukūrimas. Šią integruotą sistemą sudarys trys viena kitą papildančios dalys – tikslingai sukonstruotais mikroorganizmais paremta stabilių baltymų selekcija, emulsinės polimerazinės grandininės reakcijos metodai termostabilių baltymų selekcija ir mikroskysčių technologija paremta stabilių baltymų atranka. Baltymų sekos ryšį su jų stabilumu aprašantys duomenys, gauti iš sukurtų selekcijos metodų, bus naudojami kuriant tris unikalius dirbtinio intelekto pagrindo algoritmus: neuroninių tinklų klasifikatorių, galintį iš sekos nustatyti unikalią baltymo veikimo temperatūrą, neuroninį tinklą, iš sekos galintį nustatyti, ar baltymas bus stabilus pasirinktame tirpiklyje ir generatyvinį neuroninį tinklą, skirtą generuoti stabilias sintetines baltymų sekas pagal pasirinktas sąlygas. Projektas prisidės prie bio-ekonomikos įgyvendinimo, vieni jos varomųjų variklių yra efektyvūs ir tvarūs biokatalizės procesai, kurie neįmanomi be kokybiškų biokatalizatorių – stabilių fermentų.
Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų.
Įgyvendinti projektai
„Dvigrandžių DNR trūkių sekoskaitos centras“
Projekto Nr.:
Projekto pavadinimas: Įgyvendinant 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas 01.2.2-CPVA-K-703 priemonę „Kompetencijos centrų ir inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimas“ VU Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos institute vykdomas projektas „Dvigrandžių DNR trūkių sekoskaitos centras“.
Projekto vykdymo laikotarpis: 2018-06-01–2023-05-31.
Projekto finansavimo suma: 890 929,97 EUR.
Projekto vadovas: VU GMC Biotechnologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Mindaugas Zaremba.
Santrauka: CRISPR-Cas9 technologija leidžia įvesti dvigrandį DNR trūkį norimoje genomo vietoje, kas sukėlė revoliuciją genomų redagavime bei atskleidė šios technologijos potencialą žmogaus genų terapijai. Tačiau siekiant užtikrinti terapijos saugumą, būtina nustatyti, ar Cas9 nukleazė neįveda dvigrandžio DNR trūkio kitoje negu norima genomo vietoje. Todėl projekto metu atliekant MTEP veiklas bus kuriamas ir tobulinimas dvigrandžių DNR trūkių nustatymo metodas, kuris leistų saugiau taikyti CRISPR-Cas9 technologiją genų terapijai. Pasibaigus projektui bus pateiktos trys patentinės paraiškos.
Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo.