APIE
Biochemijos ir molekulinės biologijos katedra gyvuoja nuo 2012 m., Biochemijos ir biofizikos katedrai skilus į dvi: Biochemijos ir molekulinės biologijos bei Neurobiologijos ir biofizikos.
Daugybė katedros absolventų darbuojasi Gyvybės mokslų centro institutuose, kitose Lietuvos bei užsienio mokslo ir verslo įstaigose, garsina Lietuvą savo pasiekimais mokslo ir verslo srityse.
Dalyvaujame vykdant I–III pakopų biochemijos ir I–II pakopų molekulinės biologijos studijas Vilniaus universitete, atliekame mokslinius tyrimus biochemijos, molekulinės biologijos ir ląstelės biologijos srityse.
TYRIMAI
Bakterijų atsparumo antibiotikams molekuliniai mechanizmai, streso atsakai ir patogenezė
Grupės vadovai
Prof. Edita Sužiedėlienė
Dr. Julija Armalytė
Grupės nariai
Dr. Danutė Labeikytė
Dr. Arvydas Markuckas
Dr. Kęstutis Sužiedėlis
Ramutė Pagalytė
Doktorantai
Laurita Klimkaitė
Tomas Liveikis
Tyrimų kryptys
Pasaulio ir Lietuvos ligoninėse plinta antibiotikams atsparios bakterijos, kurių sukeltų infekcijų gydymas tampa sudėtingas dėl vis didėjančio atsparumo beveik visų klasių antibiotikams. Mūsų laboratorijoje tiriami oportunistinių patogeninių bakterijų atsparumo naujų kartų antibiotikams molekuliniai mechanizmai, jų įvairovė ir paplitimas tiek ligoninėse, tiek aplinkoje. Be atsparumo antibiotikams, patogeninėms bakterijoms išgyventi ir kolonizuoti žmogaus organizmą svarbūs virulentiškumo veiksniai, kurie oportunistiniuose mikroorganizmuose dar mažai suprasti. Šiuo metu laboratorijoje tiriami oportunistinių patogenų Acinetobacter baumannii ir Stenotrophomonas maltophilia atsparumo antibiotikams ir virulentiškumo molekuliniai mechanizmai. A. baumannii jau seniai įsitvirtinęs kaip vienas iš kritinių hospitalines infekcijas sukeliančių patogenų, ypač greitai įgyjančiu atsparumą naujų kartų antibiotikams, bei sugebančiu išlikti ligoninės aplinkoje. S. maltophilia – aplinkos bakterija, ne taip seniai pastebėta kaip oportunistinis patogenas dėl įgimto atsparumo antibiotikams ir gebėjimo sukelti sunkiai gydomas infekcijas. Sėkmingiausi oportunistiniai patogenai dažnai pasižymi ir gebėjimas dalintis genetine medžiaga, tokiu būdu greitai įgydami atsparumo antibiotikams ir kitus virulentiškumo genus. Ligoninėse ir aplinkoje paplitusių patogeninių mikroorganizmų ir jiems būdingų atsparumo ir virulentiškumo bei genetinės informacijos perdavimo molekulinių mechanizmų supratimas svarbus norint surasti naujas efektyvias antibakterines terapijas.
Projektai
Vilniaus universiteto mokslo skatinimo fondo projektas “Sinergistinės antibiotikų-fotodinaminės terapijos pritaikymas oportunistinio patogeno Stenotrophomonas maltophilia inaktyvacijai”, Nr. MSF-JM-3/2021. Vykdytoja – L. Klimkaitė (2021-2022).
ES fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto ,,Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas “ 01.2.2-LMT-K-718 priemonės ,,Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje” projektas „Individualizuoti viršutinių kvėpavimo takų mikrobiomo tyrimai - naujas diagnostinis ir sveikatos priežiūros įrankis (YourAirwayMicrobiome)“, Nr. 01.2.2-LMT-K-718-03-0079. VU ats. vykdytoja dr. J. Armalytė (2020-2023).
Nacionalinė mokslo programos “Sveikas senėjimas” projektas „Vakcinos prieš hospitalinį patogeną Acinetobacter baumannii kūrimas“, Nr. S-SEN20-1. Projekto vadovė dr. J. Armalytė (2020–2021).
Nacionalinės mokslo programos „Agro, miško ir vandens ekosistemų tvarumas“ projektas „Intensyvios žuvininkystės poveikis vandens telkinių mikrobiomui ir rezistomui“, Nr. S-SIT-20-6. Projekto vykdytoja dr. J. Armalytė (2020–2021).
Nacionalinės mokslo programos „Agro, miško ir vandens ekosistemų tvarumas“ projektas „Intensyvaus ūkininkavimo įtaka antibiotikams ir biocidams atsparių bakterijų atsiradimui, išsilaikymui ir plitimui dirvožemyje bei vandenyje“, (LSMU), VU ats. vykdytoja dr. J. Armalytė (2015–2018).
Nukleorūgščių biochemijos laboratorija
Grupės vadovas
Prof. Saulius Serva
Grupės nariai
Dr. Aleksandras Konovalovas
Dr. Algirdas Mikalkėnas
Dr. Lina Aitmanaitė
Doktorantai
Enrika Celitan
Gerda Skinderytė
Tyrimų kryptys
Laboratorijoje vykdomi dviejų principinių krypčių tyrimai:
• Natyvių Saccharomyces mielių virusų molekuliniai mechanizmai;
• Universalių priešvirusinių junginių dizainas ir tyrimas.
Natyvių Saccharomyces mielių virusų tyrimai vykdomi siekiant apibūdinti šių virusų reikšmę šeimininkui bei atskleisti jų evoliucijos mechanizmus. Laboratorijoje išvystytos manipuliacijų su virusų dvigrandininės RNR genomu technikos leido identifikuoti ir atvirkštinės inžinerijos pagalba perkelti į kitus kamienus natyvius Saccharomyces mielių virusus jų tolimesniam tyrimui. Transkriptominė, proteominė ir fenominė analizės padeda atlikti šeimininko ląstelės baltymų reikšmės virusų palaikyme tyrimus ir apčiuopti viruso ir jo šeimininko koevoliucijos principus bei varomąsias jėgas. Laboratorijoje gryninamos virusų kapsidės tiriamos aukštos raiškos mikroskopijos metodais ir vystomos bioaktyvių medžiagų pernašai.
Nukleozidiniai ir nukleotidiniai retrovirusinių polimerazių slopikliai yra esminis šiuolaikinės aukšto efektyvumo retrovirusinės terapijos komponentas. Laboratorijoje, remiantis fundamentaliais fermentinės katalizės principais, projektuojami ir tiriami potencialūs priešvirusiniai preparatais. Tyrimų tikslas – sukurti junginius, kurie funkcionuotų fermentų veikimo mechanizmų pagrindu ir būtų išskirtinai specifiški taikiniui. Greta taikomojo aspekto, tiriami ir molekuliniai atvirkštinių transkriptazių slopinimo mechanizmai.
Metodai
Laboratorijoje įsisavintas platus klasikinių ir šiuolaikinių molekulinių technikų spektras. Tyrimai atliekami naudojant mikrobiologiniais, genų ir genomų inžinerijos, aukšto našumo DNR ir RNR sekoskaitos, bioinformatiniais, enzimologiniais, eukariotinių ląstelių kultūrų ir kitus metodus. Gauti duomenys siekiami integruoti Sistemų Biologijos mastu, taip kuriant platformą visuminių viruso ir jo šeimininko tarpusavio sąveikų supratimui.
Projektai (nuo 2017)
Valstybės užsakomųjų Trumpalaikių (reikminių) tyrimų sveikatos bei švietimo ir ugdymo srityse projektas “Sistema virusų sklaidos kontrolei ir ekstremalių situacijų valdymui COVID-19 epidemijos sąlygomis”, registr. Nr. S-DNR-20-2 (2021).
European Cooperation in Science and Technology (COST) projektas, CA17103 veikla “Priešprasmių RNR vaistų pernaša (DARTER)”, registr. Nr. P-COST-20-3 (2020-2022).
Vilniaus Universiteto Mokslo skatinimo fondo projektas „Totiviridae šeimos viruso ScV-LA biogenezės natyvioje aplinkoje tyrimas“, registr. Nr. MSF-JM-7 (2019-2020).
Europos Sąjungos Horizon 2020 Tyrimų ir inovacijų programos projektas “Sonic Drilling coupled with Automated Mineralogy and chemistry On-Line-On-Mine-Real-Time” (SOLSA) (2016-2020).
Baltisch-Deutsches Hochschulkontor projektas "Life cycle of yeast dsRNA viruses uncovered by advanced fluorescent microscopy". 2019.
Lietuvos mokslo tarybos Nacionalinės mokslo programos „Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas“ projektas "Agroekosistemų mikrobiota klimato kaitos sąlygomis: struktūra ir dermės mechanizmai“, registr. Nr. SIT-7/2015 (2015-2018).
Atsparumo priešvėžiniam poveikiui molekulinių mechanizmų tyrimai
Grupės vadovė
Dr. Aušra Sasnauskienė
Grupės nariai
Dr. Violeta Jonušienė
Dr. Daiva Dabkevičienė
Vilmantė Žitkutė
Eglė Žalytė
Tyrimų kryptys
Mūsų grupėje vykdomi dviejų krypčių tyrimai:
• Atsparumo priešvėžiniam poveikiui molekulinių mechanizmų tyrimai;
• Žmogaus pirminių ląstelių funkciniai tyrimai.
Atsparumo priešvėžiniam poveikiui molekulinių mechanizmų tyrimai
Įgytas vėžinių ląstelių atsparumas vaistams riboja priešvėžinės terapijos efektyvumą. Ląstelių atsparumą gali sukelti įvairios priežastys: vaistų pernašos ir metabolizmo pokyčiai, vaistų taikinių modifikacijos, suaktyvėjusi DNR reparacija ar ląstelių žūties iniciacijos pokyčiai.
Atsparių ląstelių funkcinė analizė leidžia identifikuoti naujus taikinius atsparumui sumažinti. Mes tiriame vėžinių ląstelių molekulinius pokyčius, reguliuojančius ląstelių žūties ir išgyvenimo signalus ir sukeliančius atsparumą priešvėžinei terapijai. Analizuojame molekulinius mechanizmus, lemiančius atsparumą chemoterapiniams vaistams, taikinių terapijos agentams bei imuninės patikros slopikliams. Siekiame nustatyti galimus priešvėžinės terapijos taikinius kolorektalinio ir endometriumo vėžio ląstelėse.
Bendradarbiaudami su VU GMC Biochemijos instituto mokslininkais, tiriame bakteriofagų kilmės nanovamzdelių, kaip galimų vaistų nešiklių, panaudojimą; vertiname jų patekimo ir pernašos vėžinėse ląstelėse mechanizmus.
Žmogaus pirminių ląstelių funkciniai tyrimai
Bendradarbiaudami su VU Medicinos fakulteto Biomedicinos mokslų instituto mokslininkais, atliekame retomis genetinėmis ligomis sergančių žmonių pirminių ląstelių tyrimus. Siekiame įvertinti pirminių ląstelių funkcines ypatybes, susiejant jas su genomo ir transkriptomo pokyčiais.
Metodai
Ląstelių kultūrų ir pirminių ląstelių kultivavimas 2D ir 3D sistemose; baltymų imunofermentinės analizės metodai: Western blot analizė, ELISA; kiekybinė PGR; viduląstelinės lokalizacijos vertinimas naudojant konfokalinę mikroskopiją; tėkmės citometrija; genų raiškos funkcinė analizė, naudojant siRNR ir CRISPR-Cas metodus.
Projektai (nuo 2017 m.)
Vilniaus universiteto mokslo skatinimo fondo projektas „CRISPR-Cas13 technologijos taikymas tiriant atsparumą chemoterapiniams vaistams“, Nr. MSF-JM-2/2021. Projekto vadovė V. Žitkutė (2021-2022).
Lietuvos mokslo tarybos Nacionalinės mokslo programos „Sveikas senėjimas“ projektas „Savaime susirenkantys fagų baltymai tikslinei nanomedicinai“, Nr. S-SEN 20-4. Projekto dalyviai: A. Sasnauskienė, V. Žitkutė (2020-2021).
Vilniaus universiteto mokslo skatinimo fondo projektas „Genomo ir transkriptomo analizė retų paveldimų ligų patogenezės tyrimuose“, Nr. MSF-JM-2/2020. Projekto dalyvė A. Sasnauskienė (2020).
Lietuvos mokslo tarybos projektas „Aromatinių nitrojunginių ir n-oksidų redokso chemija, biochemija ir citotoksiškumas: nauji požiūriai“, Nr. DOTSUT-34/09.33-LMT-K712-01-0058. Projekto dalyvė V. Jonušienė (2018–2021).
Lietuvos mokslo tarybos Nacionalinės mokslo programos „Sveikas senėjimas“ projektas „Nauji žymenys storosios žarnos vėžio individualizuotai terapijai: proteomika, mikroRNRomika, klinika“, Nr. SEN-17/2015. Projekto dalyviai: V. Jonušienė, A. Sasnauskienė (2015-2018).
Molekuliniai viduląstelinės pernašos mechanizmai
Grupės vadovė
Prof. Vytautė Starkuvienė Erfle
Tyrimai
Viduląstelinės pernašos mechanizmai perskirsto naujai susintetintas arba į ląstelę patekusias medžiagas ir yra vieni iš svarbiausių veiksnių, nulemiančių ląstelės homeostazę. Netiksli pernaša sukelia visą eilę plačiai paplitusių ligų: pradedant nuo vėžinių susirgimų baigiant širdies-kraujagyslių ligomis. Baltymų pernaša taip pat prisideda prie ląstelių differenciacijos ir senėjimo procesų. Viduląstelinės pernašos mechanizmus galima suskirstyti į keletą etapų: sekreciniai mechanizmai, kurių metu baltymai yra pernešami iš viduląstelinio tinklo į Goldžio kompleksą, o iš jo plazminę membraną, lizosomas arba ląstelės išorę. Įvairūs ligandai, augimo faktoriai, virusai patenka į ląstelę endocitozės būdu. Tiek sekreciniai, tiek endocitozės keliai yra glaudžiai susiję su degradacija, autofagija, žūtimi, mitoze, streso atsaku, o taip pat ir transkripcijos bei transliacijos reguliacija. Mūsų darbo tikslas yra išsiaiškinti, kaip baltymų pernaša endocitozės metu reaguoja į pakitimus ląstelės išorėje ir atitinkamai adaptuojasi. Tyrimai yra vykdomi Vilniaus ir Heidelberg (Vokietija) Universitetuose.
Metodai
Tyrimai atliekami naudojantis ląstelės biologijos, molekulinės genetikos ir biochemijos metodais. Ypatingai svarbūs yra didelės raiškos ir didelio našumo fluorescencinės mikroskopijos metodai. Didžiąja dalimi mes dirbame su vėžinėmis ir sveikomis pirminėmis ląstelėmis 2D ir 3D aplinkose; ir keičiame jų savybes naudojantis „gene editing“ metodais, RNRi, vaistais ir antikūniais. Dalis projektų yra skirta naujų metodų sukūrimui, kurie padėtų modifikuoti ir analizuoti viduląstelinius pernašos mechanizmus nesukeliant pašalinių efektų.
Endocitozės kompleksiškumas nulemia ląstelių sąvybių keitimo efektyvumą
Cargo patekimas į ląstelę yra tiesiogiai priklausomas nuo endocitozės, kurios efektyvumas skiriasi individualiose ląstelėse. GFP baltymas į kai kurias ląsteles patenka efektyviai ir lokalizuojasi citoplazmoje. Tuo tarpu, dalis ląstelių šio baltymo visai neinternalizuoja. Dalis ląstelių sugeba GFP pasiimti, tačiau jis lieka endosomose.
Eksperimentas: Dr S. Liechocki, Heidelberg Universitetas.
PAGRINDINĖS PUBLIKACIJOS
Bakterijų atsparumo antibiotikams molekuliniai mechanizmai, streso atsakai ir patogenezė:
Danne, C., Skerniskyte, J., Marteyn, B., and Sokol, H. (2024). Neutrophils: from IBD to the gut microbiota. Nat Rev Gastroenterol Hepatol 21, 184–197. 10.1038/s41575-023-00871-3.
Armalytė, J., Čepauskas, A., Šakalytė, G., Martinkus, J., Skerniškytė, J., Martens, C., Sužiedėlienė, E., Garcia-Pino, A., and Jurėnas, D. (2023). A polyamine acetyltransferase regulates the motility and biofilm formation of Acinetobacter baumannii. Nat Commun 14, 3531. 10.1038/s41467-023-39316-5.
Klimkaite, L., Liveikis, T., Kaspute, G., Armalyte, J., and Aldonyte, R. (2023). Air pollution-associated shifts in the human airway microbiome and exposure-associated molecular events. Future Microbiol 18, 607–623. 10.2217/fmb-2022-0258.
Klimkaitė, L., Ragaišis, I., Krasauskas, R., Ružauskas, M., Sužiedėlienė, E., and Armalytė, J. (2023). Novel Antibiotic Resistance Genes Identified by Functional Gene Library Screening in Stenotrophomonas maltophilia and Chryseobacterium spp. Bacteria of Soil Origin. Int J Mol Sci 24, 6037. 10.3390/ijms24076037.
Buchovec, I., Klimkaitė, L., Sužiedėlienė, E., and Bagdonas, S. (2022). Inactivation of Opportunistic Pathogens Acinetobacter baumannii and Stenotrophomonas maltophilia by Antimicrobial Photodynamic Therapy. Microorganisms 10, 506. 10.3390/microorganisms10030506.
Buchovec, I., Vyčaitė, E., Badokas, K., Sužiedelienė, E., and Bagdonas, S. (2022). Application of Antimicrobial Photodynamic Therapy for Inactivation of Acinetobacter baumannii Biofilms. Int J Mol Sci 24, 722. 10.3390/ijms24010722.
Polmickaitė-Smirnova, E., Buchovec, I., Bagdonas, S., Sužiedėlienė, E., Ramanavičius, A., and Anusevičius, Ž. (2022). Photoinactivation of Salmonella enterica exposed to 5-aminolevulinic acid: Impact of sensitization conditions and irradiation time. Journal of Photochemistry and Photobiology B: Biology 231, 112446. 10.1016/j.jphotobiol.2022.112446.
Lastauskienė, E., Valskys, V., Stankevičiūtė, J., Kalcienė, V., Gėgžna, V., Kavoliūnas, J., Ružauskas, M., and Armalyte, J. (2021). The Impact of Intensive Fish Farming on Microbiome and Resistome of Pond Sediments. Front. Vet. Sci. 8. 10.3389/fvets.2021.673756.
Skerniškytė, J., Karazijaitė, E., Lučiūnaitė, A., and Sužiedėlienė, E. (2021). OmpA Protein-Deficient Acinetobacter baumannii Outer Membrane Vesicles Trigger Reduced Inflammatory Response. Pathogens 10, 407. 10.3390/pathogens10040407.
Klimkaitė, L., Armalytė, J., Skerniškytė, J., and Sužiedėlienė, E. (2020). The Toxin-Antitoxin Systems of the Opportunistic Pathogen Stenotrophomonas maltophilia of Environmental and Clinical Origin. Toxins (Basel) 12. 10.3390/toxins12100635.
Krasauskas, R., Skerniškytė, J., Martinkus, J., Armalytė, J., and Sužiedėlienė, E. (2020). Capsule Protects Acinetobacter baumannii From Inter-Bacterial Competition Mediated by CdiA Toxin. Front Microbiol 11, 1493. 10.3389/fmicb.2020.01493.
Armalytė, J., Skerniškytė, J., Bakienė, E., Krasauskas, R., Šiugždinienė, R., Kareivienė, V., Kerzienė, S., Klimienė, I., Sužiedėlienė, E., and Ružauskas, M. (2019). Microbial Diversity and Antimicrobial Resistance Profile in Microbiota From Soils of Conventional and Organic Farming Systems. Front Microbiol 10, 892. 10.3389/fmicb.2019.00892.
Krasauskas, R., Skerniškytė, J., Armalytė, J., and Sužiedėlienė, E. (2019). The role of Acinetobacter baumannii response regulator BfmR in pellicle formation and competitiveness via contact-dependent inhibition system. BMC Microbiol. 19, 241. 10.1186/s12866-019-1621-5.
Miškinytė, M., Juškaitė, R., Skerniškytė, J., Voldemarienė, V., Valuckas, K.P., Kučinskienė, Z.A., Sužiedėlis, K., and Sužiedėlienė, E. (2019). High incidence of plasmid-mediated quinolone resistance (PMQR) genes among antibiotic-resistant Gram-negative bacteria from patients of the Lithuanian National Cancer Center. Infect Dis (Lond) 51, 471–474. 10.1080/23744235.2019.1591637.
Skerniškytė, J., Krasauskas, R., Péchoux, C., Kulakauskas, S., Armalytė, J., and Sužiedėlienė, E. (2018). Surface-Related Features and Virulence Among Acinetobacter baumannii Clinical Isolates Belonging to International Clones I and II. Front Microbiol 9, 3116. 10.3389/fmicb.2018.03116.
Skerniškytė, J., Karazijaitė, E., Deschamps, J., Krasauskas, R., Armalytė, J., Briandet, R., and Sužiedėlienė, E. (2019). Blp1 protein shows virulence-associated features and elicits protective immunity to Acinetobacter baumannii infection. BMC Microbiol. 19, 259. 10.1186/s12866-019-1615-3.
Skerniškytė, J., Karazijaitė, E., Deschamps, J., Krasauskas, R., Briandet, R., and Sužiedėlienė, E. (2019). The Mutation of Conservative Asp268 Residue in the Peptidoglycan-Associated Domain of the OmpA Protein Affects Multiple Acinetobacter baumannii Virulence Characteristics. Molecules 24, 1972. 10.3390/molecules24101972.
Nukleorūgščių biochemijos laboratorija:
Aitmanaitė L, Konovalovas A, Medvedevas P, Servienė E, Serva S. Specificity Determination in Saccharomyces cerevisiae Killer Virus Systems. Microorganisms. 2021 Jan 23;9(2):236.
Ravoitytė B, Lukša J, Yurchenko V, Serva S, Servienė E. Saccharomyces paradoxus Transcriptional Alterations in Cells of Distinct Phenotype and Viral dsRNA Content. Microorganisms. 2020 Nov 30;8(12):E1902.
Vepštaitė-Monstavičė I, Lukša J, Konovalovas A, Ežerskytė D, Stanevičienė R, Strazdaitė-Žielienė Ž, Serva S, Servienė E. Saccharomyces paradoxus K66 Killer System Evidences Expanded Assortment of Helper and Satellite Viruses. Viruses. 2018 Oct 16;10(10). pii: E564.
Lukša J, Vepštaitė-Monstavičė I, Yurchenko V, Serva S, Servienė E. High content analysis of sea buckthorn, black chokeberry, red and white currants microbiota - A pilot study. Food Res Int. 2018 Sep;111:597-606.
Algirdas Mikalkėnas, Bazilė Ravoitytė, Daiva Tauraitė, Elena Servienė, Rolandas Meškys & Saulius Serva (2018) Conjugation of phosphonoacetic acid to nucleobase promotes a mechanism-based inhibition, Journal of Enzyme Inhibition and Medicinal Chemistry, 33:1, 384-389.
Iglė Vepštaitė-Monstavičė, Juliana Lukša, Ramunė Stanevičienė, Živilė Strazdaitė-Žielienė, Vyacheslav Yurchenko, Saulius Serva, Elena Servienė, Distribution of apple and blackcurrant microbiota in Lithuania and the Czech Republic, Microbiological Research, Volume 206, 2018, Pages 1-8.
Grybchuk D, Akopyants NS, Kostygov AY, Konovalovas A, Lye LF, Dobson DE, Zangger H, Fasel N, Butenko A, Frolov AO, Votýpka J, d'Avila-Levy CM, Kulich P, Moravcová J, Plevka P, Rogozin IB, Serva S, Lukeš J, Beverley SM, Yurchenko V. Viral discovery and diversity in trypanosomatid protozoa with a focus on relatives of the human parasite Leishmania. Proc Natl Acad Sci U S A. 2018 Jan 16; 115(3):E506-E515.
Lukša J, Ravoitytė B, Konovalovas A, Aitmanaitė L, Butenko A, Yurchenko V, Serva S, Servienė E. Different Metabolic Pathways Are Involved in Response of Saccharomyces cerevisiae to L-A and M Viruses. Toxins (Basel). 2017 Jul 25;9(8).
Mikalkėnas A, Ravoitytė B, Tauraitė D, Serva S. 2017. Pyridone-based nucleotide analogues accepted for DNA biosynthesis. Biologija. 2017, v. 1, 42-48.
Atsparumo priešvėžiniam poveikiui molekulinių mechanizmų tyrimai:
Lysosome-targeted photodynamic treatment induces primary keratinocyte differentiation. Daugelaviciene N, Grigaitis P, Gasiule L, Dabkeviciene D, Neniskyte U, Sasnauskiene A. J Photochem Photobiol B. 2021 May;218:112183. doi: 10.1016/j.jphotobiol.2021.112183. Epub 2021 Mar 29. PMID: 33831753
Notch and Endometrial Cancer. Jonusiene V, Sasnauskiene A. Adv Exp Med Biol. 2021;1287:47-57. doi: 10.1007/978-3-030-55031-8_4. PMID: 33034025 Review.
Exogenous interleukin-1α signaling negatively impacts acquired chemoresistance and alters cell adhesion molecule expression pattern in colorectal carcinoma cells HCT116. Grigaitis P, Jonusiene V, Zitkute V, Dapkunas J, Dabkeviciene D, Sasnauskiene A. Cytokine. 2019 Feb; 114:38-46. doi: 10.1016/j.cyto.2018.11.031. Epub 2018 Dec 22. PMID: 30583087
Significance of Notch and Wnt signaling for chemoresistance of colorectal cancer cells HCT116. Kukcinaviciute E, Jonusiene V, Sasnauskiene A, Dabkeviciene D, Eidenaite E, Laurinavicius A. J Cell Biochem. 2018 Jul;119(7):5913-5920. doi: 10.1002/jcb.26783. Epub 2018 Apr 10. PMID: 29637602
Effect of mTHPC-mediated photodynamic therapy on 5-fluorouracil resistant human colorectal cancer cells. Kukcinaviciute E, Sasnauskiene A, Dabkeviciene D, Kirveliene V, Jonusiene V. Photochem Photobiol Sci. 2017 Jul 1;16(7):1063-1070. doi: 10.1039/c7pp00014f. Epub 2017 May 16. PMID: 28509917
Molekuliniai viduląstelinės pernašos mechanizmai:
Kaipa JM, Starkuviene V, Erfle H, Eils R, Gladilin E. Transcriptome profiling reveals Silibinin dose-dependent response network in non-small lung cancer cells. PeerJ. 2020 Dec 16;8:e10373. doi: 10.7717/peerj.10373.
Liu, SJ; Majeed, W; Grigaitis, P; Betts, MJ; Climer, LK; Starkuviene, V; Storrie, B. Epistatic Analysis of the Contribution of Rabs and Kifs to CATCHR Family Dependent Golgi Organization. Front Cell Dev Bio, 2019, Aug 2;7:126. doi: 10.3389/fcell.2019.00126.
Starkuviene, V., Kallenberger, SM., Beil, N., Lisauskas, T., Schumacher, BS., Bulkescher, R., Wajda, P., Gunkel, M., Beneke, J., Erfle, H. (2019) High-Density Cell Arrays for Genome-Scale Phenotypic Screening. SLAS Discov. 2019 Mar;24(3):274-283. doi: 10.1177/2472555218818757.
Bulkescher, R., Starkuviene, V., & Erfle, H. (2017) Solid-phase reverse transfection for intracellular delivery of functionally active proteins. Genome Res. 2017 Oct;27(10):1752-1758. doi: 10.1101/gr.215103.
Gunkel, M., Erfle, H., & Starkuviene, V. (2016). High-Content Analysis of the Golgi Complex by Correlative Screening Microscopy. Methods Mol Biol, 111-121.
DARBUOTOJAI
|
Darbuotojas |
Pareigos |
Kontaktai |
Skaitomi kursai |
Mokslinės publikacijos ir konferencijos |
|
Katedros vedėja, docentė, mokslo darbuotoja |
(+370) 5 239 8225 Saulėtekio al. 7, V235 kab.. |
 |
|
|
| Dr. Lina Aitmanaitė | jaunesnioji asistentė, jaunesnioji mokslo darbuotoja, doktorantė |
(+370) 5 239 8242 Saulėtekio al. 7, C369 kab. |
|
 |
| Dr. Julija Armalytė | docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja |
(+370) 5 239 8230 Saulėtekio al. 7, C355 kab. |
|
|
| Jolanta Bagvilė | jaunesnioji administratorė |
(+370) 5 223 4449 (+370) 5 239 8231 Saulėtekio al. 7, C143, C363 kab. |
||
| Habil.dr. Eugenijus Butkus | profesorius, vyriausiasis mokslo darbuotojas |
Saulėtekio al. 7, C155 kab. |
|
|
| Dr. Daiva Dabkevičienė | mokslo darbuotoja |
(+370) 5 239 8224 Saulėtekio al. 7, V239 kab. |
|
|
| Dr. Violeta Jonušienė | docentė, mokslo darbuotoja |
(+370) 5 239 8229 Saulėtekio al. 7, V241 kab. |
|
|
| Dr. Aleksandras Konovalovas | asistentas, mokslo darbuotojas |
(+370) 5 239 8242 Saulėtekio al. 7, C369 kab. |
|
|
| Dr. Renatas Krasauskas | mokslo darbuotojas |
(+370) 5 239 8230 |
|
|
| Dr. Danutė Labeikytė | docentė, mokslo darbuotoja |
(+370) 5 239 8228 Saulėtekio al. 7, V243 kab. |
|
|
| Dr. Arvydas Markuckas | docentas |
(+370) 5 239 8243 Saulėtekio al. 7, C353 kab. |
|
|
| Dr. Algirdas Mikalkėnas | asistentas, jaunesnysis mokslo darbuotojas, biologas tyrėjas |
(+370) 5 239 8241 Saulėtekio al. 7, C369 kab. |
|
|
| Ramutė Pagalytė | vyresnioji laborantė, projekto administratorė |
(+370) 5 239 8231 Saulėtekio al. 7, R312 kab. |
||
| Vida Piskarskienė | laborantė |
(+370) 5 239 8224 Saulėtekio al. 7, V239 kab. |
||
| Dr. Saulius Serva | profesorius, vyriausiasis mokslo darbuotojas |
(+370) 5 239 8244 Saulėtekio al. 7, C371 kab. |
|
|
| Prof. Vytautė Starkuvienė-Erfle | profesorė |
(+370) 5 239 8225 Saulėtekio al. 7, V235 kab.. |
|
|
| Dr. (HP) Kęstutis Sužiedėlis | profesorius |
(+370) 5 239 8231 Saulėtekio al. 7, C363 kab. |
|
|
| Dr. Aurelijus Zimkus | docentas, mokslo darbuotojas |
(+370) 5 238 8241 Saulėtekio al. 7, C351 kab. |
|
|
| Zigmantas Žitkus | lektorius |
(+370) 5 238 8241 Saulėtekio al. 7, C351 kab. |
|
|
| Kviestiniai dėstytojai | ||||
| Dr. Jūratė Skerniškytė | asistentė (Strasbūro universitetas, Molekulinės ir ląstelių biologijos institutas, Prancūzija) |
(+370) 5 239 8230 |
|
|
| Dr. Martina Rudgalvytė | asistentė (Friburgo universitetas, Šveicarija) | |
||
| Dr. Gražvydas Lukinavičius |
(Makso Planko biofizikinės chemijos institutas, Vokietija) |
|||
PARTNERIAI
Bakterijų atsparumo antibiotikams molekuliniai mechanizmai, streso atsakai ir patogenezė:
Prof. Modestas Ružauskas (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Veterinarijos fakultetas, Mikrobiologijos ir virusologijos institutas (Antibiotikams atsparių bakterijų paplitimas aplinkoje)).
Dr. Irina Buchovec (Vilniaus Universitetas, Fizikos fakultetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas (Šviesos technologijų taikymas biomedicinoje ir maisto saugoje, patogeninių mikroorganizmų inaktyvacija antimikrobine fotodinamine terapija)).
Nukleorūgščių biochemijos laboratorija:
Dr. Elena Servienė (Genetikos laboratorija, Gamtos tyrimų centras, Vilnius)
Dr. Dainius Martuzevičius (Aplinkosaugos technologijų katedra, Kauno technologijos universitetas)
Dr. Vytautė Starkuvienė-Erfle (BioQuant, Heidelberg University, Heidelberg, Germany)
Dr. Vyacheslav Yurchenko (Life Science Research Centre, University of Ostrava, Czech Republic)
Dr. Martins Katkevics (Latvian Institute of Organic Synthesis, Riga, Latvia)
Dr. Pavel Plevka (CEITEC, Masaryk University, Brno, Czech Republic)
Atsparumo priešvėžiniam poveikiui molekulinių mechanizmų tyrimai:
Dr. Vida Časaitė (VU GMC Biochemijos institutas)
Dr. Eglė Preikšaitienė (VU Medicinos fakultetas Biomedicinos mokslų institutas)
Dr. Vytautė Starkuvienė (BioQuant, Heidelberg University, Heidelberg, Germany)
Molekuliniai viduląstelinės pernašos mechanizmai:
Dr. R. Valiokas, FTMC
Prof. Dr. Med. M. Keese, Universitetinė Mannheim Klinika, Heidelberg Universitetas
Prof. S. Serva, Vilniaus Universitetas
Dr. A. Sasnauskienė, Vilniaus Universitetas