APIE
Katedros istorija siekia 1922 metus, kuomet katedra glaudėsi dviejuose kabinetuose Kaune. Oficiali katedros įkūrimo data – 1939 m. Pirmuoju katedros vedėju tapo prof. J. Dagys.
Bėgant metams, keitėsi katedros pavadinimai, studijų ir mokslo kryptys. 1972 m. tuometė Augalų anatomijos ir fiziologijos katedra tapo Augalų fiziologijos ir mikrobiologijos katedra, kuri nuo 2009 m. sausio 1 d. buvo pervadinta į Mikrobiologijos ir biotechnologijos katedrą.
Mikrobiologijos ir biotechnologijos katedroje vykdomi fundamentiniai ir taikomieji įvairių mikrobiologijos mokslo sričių tyrimai. Katedra kuruoja pirmos (Mikrobiologija) ir antros (Mikrobiologija ) pakopos Mikrobiologijos studijų krypties programas „Mikrobiologija“.
Apdovanojimai
Rektoriaus premija jaunajai mokslininkei 2021 m. apdovanota doc. dr. Renata Gudiukaitė.
Geriausia 2021 m. VU GMC dėstytoja išrinkta Mikrobiologijos studijų programų dėstytoja doc. dr. Renata Gudiukaitė.
Geriausia 2020 m. VU GMC dėstytoja išrinkta Mikrobiologijos studijų programos dėstytoja prof. Nomeda Kuisienė.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medalis 2020 m. įteiktas prof. Eglei Lastauskienei už vadovavimą laikinajai SARS-CoV-2 mėginių diagnostinio testavimo PGR metodu laboratorijai, įkurtai VU GMC.
2020 m. prof. Eglė Lastauskienė apdovanota specialiu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos medaliu “Už reikšmingą indėlį Lietuvos žmonių sveikatai”.
Geriausiu tarptautinės konferencijos The COINS 2020 žodiniu pranešimu pripažintas dokt. Viliaus Malūnavičiaus pranešimas.
Geriausiu tarptautinės konferencijos The COINS 2020 stendiniu pranešimu pripažintas studentės Agnės Savickaitės (Mikrobiologijos ir biotechnologijos studijų programa, I pakopa) pranešimas.
Geriausiu tarptautinės konferencijos Vita Scientia 2020 stendiniu pranešimu pripažintas dokt. Viliaus Malūnavičiaus pranešimas.
Vardinės stipendijos Mikrobiologijos studijų programų studentams
Prof. Karolio Jankevičiaus stipendija
Indrė Čepaitė (2024)
Modestas Katauskis (2024)
Jekaterina Orlovskaja (2023)
Skaistė Jančauskytė (2023)
Mašonis Domas (2022 m.)
Rickevičiūtė Ugnė (2022 m.)
Lietuvos mokslų akademijos vardinė prezidento K. Griniaus stipendija
Savickaitė Agnė (2021 m.)
Druteika Gytis (2020 m.)
VU GMC vardinė stipendija
Ramojus Balevičius (2024)
Gintarė Laskevičiūtė (2023)
Jurgelaitis Edvinas (2022)
Savickaitė Agnė (2021)
Statkevičiūtė Roberta (2021)
Druteika Gytis (2020)
Savickaitė Agnė (2020)
TYRIMAI
Eukariotų molekulinės mikrobiologijos laboratorija
Grupės vadovės
Prof. Eglė Lastauskienė
Doc. Renata Gudiukaitė
Grupės nariai
Doc. dr. Audrius Gegeckas
Asist. dr. Vilius Malūnavičius
Asist. dr. Kotryna Čekuolytė
Dr. Greta Gyraitė
Justina Versockienė
Doktorantai
Raimonda Mažylytė
Gintarė Jansonaitė
Veronika Mažrimaitė
Ieva Lenkaitė
Gvidas Katauskas
Justinas Kavoliūnas
Klaudijus Melys
Neda Jonutytė-Trembo
Lina Gegeckienė
Tyrimų kryptys
Mūsų laboratorijoje vykdomi šių krypčių moksliniai tyrimai:
- Priešmikrobinių junginių ir priemonių paieška ir jų potencialo įvertinimas
- Mikrogravitacijos poveikio mikroorganizmų fiziologijai tyrimai
- Mikroorganizmų populiacijų skirtingose aplinkose tyrimai
- Mielių prionų tyrimai
- Mikrobinių fermentų inžinerija: fenotipo-genotipo tyrimai, naujų biokatalizatorių kūrimas ir pritaikymas
- Naujų poliesterius hidrolizuojančių biokatalizatorių paieška;
- Mikroorganizmų ir/ar jų sintetinamų fermentų pritaikymas biogeotechnologijų sektoriuje
- Archėjinių mikroorganizmų kultivavimas ir pritaikymas
- Dirvožemio mikroorganizmų populiacijos, dirvožemio-augalų-mikroorganizmų santykis ir funkcijos.
- Priešmikrobinių junginių ir priemonių paieška ir jų potencialo įvertinimas; Mikrogravitacijos poveikio mikroorganizmų fiziologijai tyrimai
Nuo 2015 metų yra dirbama impulsinio elektrinio lauko (PEF) pritaikymo mikroorganizmų biokontrolėje tematika. PEF yra sėkmingai taikomas tokiose srityse kaip: elektrotransformacija, elektrochemoterapija, skysčių ir aplinkos sterilinimas. Mūsų laboratorijoje sėkmingai optimizuoti elektroporacijos parametrai, kurie įgalina efektyvią G+, G- bakterijų, bei eukariotinių mikroorganizmų biokontrolę. Siekiant kuo efektyvesnio rezultato elektroporacija derinama su skirtingais cheminiais junginiais ir tai leidžia sukurti ilgalaikį mikroorganizmų eliminavimo efektą. Tiriant mikrogravitacijos poveikį mikroorganizmams buvo izoliuotas super-atsparumu priešgrybeliniams junginiams pasižymintis Candida albicans kamienas. Tai paskatino mikrogravitacijos poveikio mikroorganizmų fiziologijai tyrimus.
Mikroorganizmų populiacijų skirtingose aplinkose tyrimai
Tiriant mikroorganizmų populiacijas įvairiose aplinkose, siekiama suprasti, kaip šios populiacijos prisitaiko prie aplinkos ir sąveikauja su ja. Šioje srityje mes analizuojame mikroorganizmų įvairovę, ekologinius vaidmenis ir veiksnius, turinčius įtakos mikrobų bendruomenių sudėčiai ir dinamikai tiek natūraliose, tiek antropogeninėse ekosistemose. Laboratorijoje analizuojamos mikroorganizmų bendrijos tokiose aplinkose kaip dirvožemis, vanduo, sedimentai, nuotekos po biologinio valymo bei savartynai. Ššie tyrimai suteikia informacijos apie mikroorganizmų vaidmenį globaliuose procesuose, o žinios gali būti panaudotos siekiant ekologinio tvarumo.
Be aplinkos tyrimų, metagenominiai tyrimai sulaukia didelio dėmesio medicinos tyrimų srityje. Metagenomika apima tiesioginę genetinės medžiagos iš aplinkos mėginių analizę, suteikiančią gilių įžvalgų apie žmogaus mikrobiomą ir jo poveikį sveikatai bei ligoms. Tiriant mikrobų populiacijas su žmonėmis susijusioje aplinkoje, metagenominiai tyrimai atskleidžia sudėtingą mikrobų ir jų šeimininkų sąveiką, atverdami naujus kelius personalizuotai medicinai ir novatoriškiems gydymo metodams.
Mielių prionų tyrimai
Prionai - tai pakitusios konformacijos baltymai, kurie formuoja baltyminius agregatus – amiloidus ir aukštesniuosiuose žinduoliuose gali būti neurodegeneracinių ligų priežastimis. Mielių prionai yra puiki modelinė sistema amiloidų formavimo, dezintegravimo ir plitimo tyrimams. Mūsų tyrimo grupė aktyviai dirba analizuodama PEF ir skirtingų cheminių junginių poveikį prionų eliminavimui bei prioninių amoloidų struktūrai.
Mikrobinių fermentų inžinerija
Kitas svarbus laboratorijos tyrimų objektas – bakterijų sintetinami fermentai, kurie yra ekologiškesnė alternatyva chemijos pramonei. Mokslinės grupės vykdomų tyrimų metu siekiama atrasti, pagerinti ar sukurti naujus bakterinius fermentus (lipazės, esterazės, kutinazės, keratinazės, ureazės ir kt.), kurie būtų pritaikomi įvairiuose aktualiuose pramonės sektoriuose. Šių biokatalizatorių tobulinimui bei fundamentiniams fenotipo-genotipo tyrimams taikoma atsitiktinė ir specifinė mutagenezės, homologinei ir nehomologinei rekombinacijai skirti baltymų inžinerijos metodai (DNR maišymas, SHIPREC ir kt.), kuriami sulieti fermentai. Laboratorijoje tiriamas natyvių bei rekombinantinių mikrobinių lipolizinių fermentų taikymas biokuro, kvapiųjų esterių gamybai, peptidazių pritaikymas plunksnų degradacijai, peptidų produkcijai.
Publikacijos iliustruojančios mūsų darbus šia tema:
https://doi.org/10.1016/j.ijbiomac.2023.127656
https://doi.org/10.1016/j.ijbiomac.2018.03.046
https://doi.org/10.1007/s10295-017-1905-4
Naujų poliesterius hidrolizuojančių biokatalizatorių paieška
Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama tyrimams, skirtiems kovoti su pasauline plastiko tarša. Mikrobinių lipazių, kutinazių, karboksilesterazių, polietileno tereftalazių pagrindu siekiame sukurti fermentinius įrankius poliesterinių plastikų (polikaprolaktonai, pulibutilsukcinatas, polilaktinė rūgštis, polietileno tereftalatas) hidrolizei. Dirbame tiek su natyviais, tiek su rekombinantiniais mikroorganizmų fermentais.
Publikacijos iliustruojančios mūsų darbus šia tema:
https://doi.org/10.1016/j.ijbiomac.2023.127656
Mikroorganizmų ir/ar jų sintetinamų fermentų pritaikymas biogeotechnologijų sektoriuje
Mūsų darbo grupė taip pat tiria mikroorganizmų pritaikymą biogeoteochnologijose. Šiame sektoriuje mikroorganizmai yra svarbūs biocementacijose (dar kitaip vadinama mikroorganizmų indukuota kalcio karbonato precipitacija), kuri siejama su tvirtesnių konstrukcijų kūrimu, dirvos erozijos mažinimu. Mūsų laboratorijoje ieškoma mikroorganizmų, kuriuos būtų galima taikyti biocementacijos procesuose, bendradarbiaujant su VU GMC BChI mokslininkais analizuojama biokristalizacijos dinamika, taip pat atliekami mažos skalės biokonsolidacijos (smėlio sutvirtinimo) eksperimentai.
Publikacijos iliustruojančios mūsų darbus šia tema:
https://doi.org/10.1016/j.envres.2023.116588
Archėjinių mikroorganizmų kultivavimas ir pritaikymas
Viena naujausių mūsų vykdomų tyrimų krypčių – archėjinių mikroorganizmų kultivavimo optimizavimas. Siekiame surasti ekonomiškai patraukliausias sąlygas archėjų Halobacterium salinarum kultivavimui. Vystome tyrimus, susijusius su šių mikroorganizmų sintetinamų pigmentų gamyba bei pramoninio pritaikymo galimybėmis.
Dirvožemio mikroorganizmų populiacijos, dirvožemio-augalų-mikroorganizmų santykis ir funkcijos
Pastaraisiais metais visame pasaulyje fiksuojamas dirvožemio derlingumo mažėjimas. Dirvožemio degradacija visų pirma vyksta dėl tiesioginio žmonių įsikišimo: žemės dirbimo, cheminių trąšų ir pesticidų naudojimo, kitos socialinės ir ūkinės veiklos. Pagrindiniai dirvožemio derlingumą mažinantys veiksniai - globalinė klimato kaita, temperatūros kilimas, besikeičiantis dirvos drėgnis, spartus augalo vystymuisi prieinamų organinių ir mineralinių medžiagų mažėjimas. Visi šie abiotiniai veiksniai daro didžiulę įtaką grūdinių augalų augimui ir derėjimui. Pati svarbiausia sveiko, derlingo ir našaus dirvožemio grandis – mikroorganizmai, kurie yra būtini maistinių medžiagų ciklui ir derlingumui palaikyti. Dirvožemyje esantys įvairūs mikroorganizmai bendradarbiauja su augalais ir sudaro asociatyvius ryšius. Esantys augalų šaknų zonoje mikroorganizmai kaupia atmosferos azotą, skatina augalų šaknis pasisavinti kuo daugiau makro bei mikroelementų, išskiria biologiškai aktyvias medžiagas, tačiau nualintuose dirvožemiuose dėl sumažėjusio mikroorganizmų gyvybingumo asociatyvūs ryšiai su augalais nutrūksta. Vykdomi tyrimai siekiant įvertinti dirvožemio mikroorganizmų populiacijas ir jų funkcionalumo įtaką augalų vegetaciniams procesams.
Projektai
Lietuvos mokslo tarybos finansuojamas konkursinės doktorantūros projektas “Vibrio Baltijos jūros ir tranziciniuose vandenyse bei sedimentuose: virulentiškumas, antimikrobinis atsparumas, paplitimas mikroorganizmų bendrijose”, S-PD-22-80, projekto vadovė prof. E. Lastauskienė, vykdytoja dr. Greta Gyraitė (2012-2024).
Priemonės Nr. 01.2.2-MITA-K-702 „MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo skatinimas“ (EUREKA) projektas „Nanosidabro ir grafeno oksido rašalai“, Nr. 01.2.2-MITA-K-702-12-0002. Projekto vadovė prof. E. Lastauskienė (2021-2022).
ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamos priemonės Nr. 01.2.2-CPVA-K-703 „Kompetencijos centrų ir inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimas“ projektas „Naujos kartos industrinių fermentų inžinerijos centras (TVIRTAS)“, Nr. 01.2.2-CPVA-K-703-03-0023. Projekto vykdytojai prof. E. Lastauskienė, doc. dr. R. Gudiukaitė, dokt. V. Malūnavičius (2020-2023).
Nacionalinės mokslo programos ,,Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas“ projektas „Intensyvios žuvininkystės poveikis vandens telkinių mikrobiomui ir rezistomui“ Nr. P-SIT-20-6. Projekto vadovas: prof. M. Ružauskas. VU projekto dalies vadovė: prof. E. Lastauskienė (2020-2021).
Lietuvos mokslo tarybos finansuojamas konkursinės doktorantūros projektas „Geobacillus sp. bakterijų sintetinamų sidabro nanodalelių veikimo mechanizmo tyrimas ir jų panaudojimas žmogaus patogeninės odos mikrobiotos biokontrolei“, Nr. KD-19142. Projekto vadovė prof. E. Lastauskienė, vykdytoja dokt. K. Čekuolytė (2019-2023).
Vilniaus universiteto Mokslo skatinimo fondo projektas “Naujų pramonei patrauklių biokatalizatorių kūrimas ir efektyvesnių baltymų inžinerijos metodų vystymas”, Nr. MSF-JM-1. Projekto vadovė dr. R. Gudiukaitė, vykdytojai dr. R. Gudiukaitė, dokt. V. Malūnavičius (2019-2020).
Lietuvos mokslo tarybos, Link ateities technologijų programos projektas „Mikrogravitacijos sąlygose suaktyvėjančių ir odos infekcijas sukeliančių mikroorganizmų biokontrolė naudojant elektro-magnetoporaciją“ projektas, Nr. LAT-02/2016. Projekto vadovas: Prof. J. Novickij. VU projekto dalies vadovė prof. E. Lastauskienė (2016-2018).
Prokariotų molekulinės mikrobiologijos ir taksonomijos laboratorija
Grupės vadovė
Prof. Nomeda Kuisienė
Grupės nariai
Dr. Raimonda Baranauskienė
Dr. Rūta Kananavičiūtė
Dr. Tatjana Kirtiklienė
Doktorantė
Kristina Tamošiūnienė
Tyrimų kryptys
Mūsų laboratorijoje vykdomi trijų principinių krypčių tyrimai:
- Patogeninių bakterijų molekulinė epidemiologija;
- Biotechnologiniu požiūriu svarbių prokariotų baltymų paieška ir tyrimai;
- Prokariotų bioįvairovės ir taksonominiai tyrimai.
Patogeninių bakterijų molekulinė epidemiologija
Pagrindinis dėmesys šioje tyrimų kryptyje yra skiriamas Neisseria meningitidis ir Listeria monocytogenes epidemiologijai. Molekulinių genotipavimo metodų bei genomo analizės pagalba vertinama šių bakterijų skirtingų kamienų plitimo visuomenėje ir sveikatos priežiūros įstaigose dinamika, keliai bei išplitimą skatinantys veiksniai. Siekiant prisidėti prie kliniškai ir epidemiologiškai svarbių mikroorganizmų atsparumo antimikrobiniams vaistams stebėsenos, vertinamas invazinių kamienų atsparumo antibiotikams paplitimas ir atsparumą lemiantys molekuliniai veiksniai.
Biotechnologiniu požiūriu svarbių prokariotų baltymų paieška ir tyrimai
Daugiausia dėmesio šioje tyrimų kryptyje skiriama bioaktyvias medžiagas sintetinančių fermentų (poliketidų sintazių ir neribosominių peptidų sintetazių), polisacharidus (daugiausia – ksilaną ir pektiną) skaidančių fermentų bei bakterijų koduojamų kolageno tipo baltymų tyrimams. Tyrimams naudojami genomo analizės ir molekuliniai metodai, leidžiantys identifikuoti prokariotų genomuose unikalius nežinomus baltymus, nustatyti jų charakteristikas bei įvertinti praktinio pritaikymo potencialą.
Prokariotų taksonominiai tyrimai
Mūsų laboratorija yra vienintelė laboratorija Lietuvoje, profesionaliai užsiimanti prokariotų taksonominiais tyrimais. Laboratorija turi patirties aprašant naujas prokariotų rūšis (Geobacillus lituanicus, Peribacillus butanolivorans, „Paenibacillus tylopili“), taksonominės žinios yra panaudojamos tiriant mikroorganizmų įvairovę skirtingose gyvenamosiose aplinkose. Didelis dėmesys taip pat yra skiriamas taikomajam taksonomijos aspektui – kuriami nauji molekuliniai identifikavimo ir genotipavimo metodai.
Projektai
Europos Regioninės plėtros fondo lėšomis finansuojamos priemonės Nr. 01.2.2-LMT-K-718 veiklos „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai, skirti kurti ūkio sektoriams aktualias MTEP veiklų tematikas atitinkančius rezultatus, kurie vėliau galėtų būti komercinami“ projektas „Alzheimerio ligos gydymui skirtų vaistinių kandidatinių junginių, slopinančių BACE1 fermentinį aktyvumą ir Aβ peptido agregaciją, kūrimas“, Nr. 01.2.2-LMT-K-718-03-0003. Projekto vykdytoja dr. R. Kananavičiūtė (2020-2023).
ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamos priemonės Nr. 01.2.2-CPVA-K-703 „Kompetencijos centrų ir inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimas“ projektas „Naujos kartos industrinių fermentų inžinerijos centras (TVIRTAS)“, Nr. 01.2.2-CPVA-K-703-03-0023. Projekto vykdytoja dr. R. Kananavičiūtė (2020-2023).
ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Stažuočių podoktorantūros studijų skatinimas“ projektas „Ekstremaliose aplinkose aptinkamų bakteriofagų tyrimai“, Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0102. Stažuotės vadovė prof. N. Kuisienė (2020-2023).
ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamo projekto „Doktorantūros studijų plėtra“ konkursinės doktorantūros projektas „Patogeninių mikroorganizmų virulentiškų kamienų charakteristikų ir plitimo dinamikos tyrimai molekulinės epidemiologijos aspektu“, Nr. KD-17072. Projekto vadovė prof. N. Kuisienė, vykdytoja T. Kirtiklienė (2017-2021).
Lietuvos mokslo tarybos Mokslininkų grupių projektas „Naujų bioaktyvių mikroorganizmų sintetinamų medžiagų paieška unikalioje gamtinėje aplinkoje: įvairovės, paplitimo ir raiškos tyrimai (Bioaktibiomas)“, Nr. S-MIP-17-21. Projekto vadovė prof. N. Kuisienė (2017-2020).
Taikomosios mikrobiologijos laboratorija
Grupės vadovė
Doc. Dr. Alisa Gricajeva
Grupės nariai
Dr. Arnoldas Kaunietis
Ruslan Bikmurzin
Magistrantai
Ugnė Rickevičiūtė
Jūratė Udraitė
Gabija Smulkaitė
Goda Deveikaitė
Angelina Kropa
Julija Sitiajeva
Tyrimų kryptys
Mūsų laboratorijoje vykdomi šių krypčių tyrimai:
- Plačiu aktyvumo spektru pasižyminčių naujų mikrobinių karboksilesterazių ir bioaktyvių metabolitų paieška ir tyrimai
- Biologinis atliekų skaidymas, bioremediacija
- Bakterinių bioplėvelių inaktyvavimo tyrimai, termofilinių bakterijų kvorumo pojūčio tyrimai
- Naujų bakteriocinų paieška ir tyrimai
Plačiu aktyvumo spektru pasižyminčių naujų mikrobinių karboksilesterazių ir bioaktyvių metabolitų paieška ir tyrimai
Šioje tyrimų kryptyje didžiausias dėmesys skiriamas bakterinių karboksiesterių hidrolazių ir kitų mikrobinių biologiškai aktyvių junginių, kurie yra patrauklūs tiek biotechnologiniu požiūriu, tiek fundamentiniuose tyrimuose, identifikavimui, charakterizavimui ir analizei. Vystant šią tyrimų kryptį, ieškoma fermentų, tinkamų ne tik įvairių esterinį ryšį turinčių organinių junginių skaidymui, bet ir naujų biotechnologijai patrauklių junginių sintezei (biodyzelino, kvapiųjų esterių ir kt.). Taip pat vykdomas fermentų modifikavimas ir tobulinimas, taikant įvairių tipų imobilizacijos metodus, vertinamas fermentų pritaikymo potencialas.
Iš bioaktyvių metabolitų, šiuo metu tiriami eukariotinių mikroorganizmų β-gliukanai - polisacharidų grupė, pasižyminti imunostimuliuojančiu poveikiu.
Bakterinių bioplėvelių inaktyvavimo tyrimai
Pastaruoju metu dėmesys šioje tyrimų kryptyje yra skiriamas biotechnologijoms skirtoms kovai su mikrobiniais patogenais. Taikant antimikrobinę fotoinaktivaciją ir kitus metodus, siekiama aplinkai draugiškais metodais inaktyvuoti mikroorganizmus, keliančius grėsmę žmonėms ir bendrai uždarų patalpų aplinkai, kurioje jie sėkmingai formuoja atsparias bioplėveles, bei panaudoti šią technologiją žemės ūkio produktams apsaugoti. Bioplėvelių susiformavimą bakterijos reguliuoja per kvorumo pojūčio (KP) sistemą, dėl to, norint užkirsti kelią bioplėvelių susidarymui, šios grupės yra tiriamos ir kuriamos bakterijų KP sistemos sutrikdymo strategijos.
Naujų bakteriocinų paieška ir tyrimai
Grupėje taip pat yra tyrinėjami bakteriocinai. Tai savo struktūra labai įvairūs bakterijų produkuojami antibakteriniai peptidai ir maži baltymai. Bakteriocinai yra taikomi maisto pramonėje, bei turi dideli potencialą veterinarijoje ir medicinoje. Ieškome naujų bakteriocinų, bei įvairių juos sintetinančių bakterijų, kurie galėtų veikti prieš fitopatogenus ir galėtų būti taikomi biokontrolei žemės ūkyje, kaip apsauga nuo įvairių mikroorganizmų sukeliamų ligų. Be klasikinių mikrobiologinių metodų bakterijų izoliavimui, naudojame ir baltymų chromatografijos, DNR klonavimo bei baltymų raiškos metodus heterologinei bakteriocinų biosintezei. Taip pat dirbame ir su termofilinėmis Geobacillus ir Parageobacillus spp. bakterijomis. Jos turi didelį potencialą pramoninėje biotechnologijoje, gali būti naudojamos biodegalų bei įvairių kitų cheminių junginių gamyboje. Kuriame heterologinių baltymų raiškos sistemą šioms bakterijoms bei ieškome jų sintetinamų naujų bakteriocinų.
Biologinis atliekų skaidymas, bioremediacija
Daugelis organinių teršalų natūraliomis aplinkos sąlygomis nesitransformuoja arba dažnai tik blogai transformuojasi, todėl organinių ir kitų atliekų apdorojimas bei perdirbimas (užterštos aplinkos bioremediacija) yra svarbi tyrimo grupės tema. Išnaudojant įprastų ir molekulinės biologijos metodų pažangą, atliekama ne tik mikroorganizmų, bet ir jų fermentų, gebančių hidrolizuoti naftos junginius, riebalines medžiagas, piretroidinius pesticidus ir kt. organinius junginius, paieška, identifikavimas ir aktyvumo apibūdinimas.
Projektai
Vilniaus universiteto Mokslo skatinimo fondo lėšomis finansuotas projektas “Termofilinių bakterijų formuojamų bioplėvelių naikinimo strategijos, taikant mėlynąją šviesą ir kvorumo jutimą sutrikdančias medžiagas, kūrimas”, projekto nr. MSF-JM-07/2023. Projekto vadovė doc. Dr. A. Gricajeva (2023-2024).
ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamos priemonės Nr. 01.2.2-CPVA-K-703 „Kompetencijos centrų ir inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimas“ projektas „Naujos kartos industrinių fermentų inžinerijos centras (TVIRTAS)“, Nr. 01.2.2-CPVA-K-703-03-0023. Projekto vykdytojas dr. A. Kaunietis (2020-2023).
MITA Technologinės plėtros projektas “Antimikrobinės fotoinaktyvacijos prototipas braškių apsaugai nuo pelėsinių fitopatogenų šiltnamiuose (AFIP), Nr. TPP-04-018. Projekto vyriausioji mokslo darbuotoja prof. dr. L. Kalėdienė, pagrindinė projekto vykdytoja dr. A. Gricajeva (2021-2022).
ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Stažuočių podoktorantūros studijų skatinimas“ projektas „Heterologinės genų raiškos sistemos kūrimas termofilinėms bakterijoms“, Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0054. Projekto vykdytojas dr. A. Kaunietis (2020-2022).
Tarptautinis Europos kosmoso agentūros (EKA) projektas. Programme for European Cooperating States. “Antimicrobial Photoinactivation Approach Based on Natural Agents for Control of Bacteria Biofilms in Spacecraft. Feasibility Study (LT5_1 ESA Contract No. 40000129495/19/NL/SSC). Projekto vyriausioji mokslo darbuotoja prof. dr. L. Kalėdienė; mokslo darbuotoja dr. A. Gricajeva (2020-2021).
Vilniaus universiteto Mokslo skatinimo fondo lėšomis finansuotas projektas „Naujo bakteriocino iš termofilinės bakterijos gryninimas ir identifikavimas“ projekto Nr. MSF-JM-17. Projekto vadovas ir vykdytojas dr. A. Kaunietis (2019-2020).
Studentų mokslinių tyrimų ir vasaros praktikų projektai
Studentų gebėjimų ugdymo vykdant tyrimus semestro metu projektai
„Geobacillus bakterijų lipolizinių fermentų, turinčių cisteino katalizinę aminorūgštį, kūrimas ir Analizė“, Nr. P-ST-23-21. Projekto vadovė doc. dr. R. Gudiukaitė (2023-2024).
„Streptomyces sp. SK-91 koduojamų keratinoliziniu aktyvumu pasižyminčių baltymų sintezės optimizavimas bei tikslinių baltymų gryninimas“, P-ST-23-339 projekto vadovas doc. Dr. Audrius Gegeckas; (2023-2024);
„Bakteriocinų veikiančių prieš fitopatogenus paieška“, Nr.P-ST-23-186. Projekto vadovė doc. dr. Alisa Gricajeva (2023-2024).
„Keratinoliziniu aktyvumu pasižyminčių fermentų heterologinės raiškos sistemos sukūrimas“, P-ST-22-25 projekto vadovas doc. Dr. Audrius Gegeckas; (2022-2023).
„Sulietų biokatalizatorių, turinčių GDEst-95, GD-95 ir Kut-SP domenus, tyrimai“, Nr. 09.3.3-LMT-K-712-25-0030. Projekto vadovė doc. dr. R. Gudiukaitė (2021-2022).
„Antimikrobinės riboflavinu paremtos fotoinaktyvacijos ir bakteriocinų sinergistinio poveikio bakterijų bioplėvelių kontrolės efektyvumui tyrimai“, Nr. 09.3.3-LMT-K-712-25-0059. Projekto vadovė dr. A. Gricajeva (2021-2022).
„Fibrilinių baltymų skaidymo sistemos sukūrimas, siekiant gauti biologiškai aktyvius peptidus“, Nr. 09.3.3-LMT-K-712-25-0130. Projekto vadovas dr. A. Gegeckas (2021-2022).
„Mikrogravitacijos poveikis mielių ląstelių fiziologijai ir atsparumui cheminiams ir fizikiniams veiksniams“, Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0173. Projekto vadovė prof. E. Lastauskienė (2021-2022).
„Mikrobinių kutinazių funkcionalumo tyrimai“, Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0074. Projekto vadovė dr. R. Gudiukaitė (2020-2021).
„Naujų termofilinių bakterijų bakteriocinų biosintezė“, Nr. 09.3.3.-LMT-K-712-22-0095. Projekto vadovas dr. A. Kaunietis (2020-2021).
„Eterinių aliejų ir impulsinio elektrinio lauko sinergistinis poveikis [PSI] prionui Saccharomyces cerevisiae ląstelėse“, Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-00172. Projekto vadovas dr. A. Gegeckas (2020-2021).
„Naujo azolo žiedus turinčio antibakterinio peptido heterologinė raiška ir analizė“, Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0215. Projekto vadovė dr. A. Gricajeva (2020-2021).
„Termostabilių lipolizinių fermentų pagrindu veikiančios nepertraukiamos riebalų rūgščių esterių sintezei ir/ar hidrolizei skirtos sistemos kūrimas“, Nr.09.3.3-LMT-K-712-16-0020. Projekto vadovė dr. R. Gudiukaitė (2019-2020).
„Poliketidų ir neribosominių peptidų sintezėje dalyvaujančių genų raiškos tyrimai Paenibacillus sp. kamienuose, išskirtuose iš požeminio urvo“, Nr. 09.3.3.-LMT-K-712-16-0023. Projekto vadovė prof. N. Kuisienė (2019-2020).
„[PSI+] priono variantų įtaka mielių ląstelių augimui ir viduląstelinių baltymų kaupimui“, Nr. 09.3.3-LMT-K-712-16-0231. Projekto vadovė prof. E. Lastauskienė (2019-2020).
Studentų gebėjimų ugdymo dalyvaujant mokslinėse vasaros praktikose projektai
“GDEst-95 esterazės funkcionalumo tyrimai”, Nr. P-SV-24-118. Projekto vadovė doc. dr. R. Gudiukaitė (2024).
„Archėjinių mikroorganizmų kultivavimo sąlygų optimizavimas ir natyvaus lipolizinio aktyvumo tyrimas“, Nr. P-SV-24-120. Projekto vadovas dr. V. Malūnavičius (2024).
“Metagenominio esterazių/lipazių šeimos fermento funkcijos tyrimai”, Nr. P-SV-24-119. Projekto vadovė dokt. I. Lenkaitė (2024).
“Geobacillus genties bakterijų sintetinamų esterazių tyrimai”, Nr…. Projekto vadovė dokt. V. Mažrimaitė (2024)
„Piretroidus skaidančių bakterijų lipolizinių fermentų paieška ir analizė”, Nr. P-SV-24-246. Projekto vadovė doc. dr. Alisa Gricajeva (2024).
„Piretroidinius pesticidus skaidančių bakterijų paieška, atranka ir identifikavimas“, Nr.P-SV-22-255. Projekto vadovė dr. Alisa Gricajeva (2022).
“Pieno permeato kaip alternatyvaus induktoriaus panaudojimas rekombinantinių biokatalizatorių sintezei”, Nr. P-SV-22-160. Projekto vadovė doc. dr. R. Gudiukaitė (2022).
„Rekombinantinių bakterinių kutinazių aktyvumo analizė ir taikymas poliesterių degradacijoje“, Nr. 09.3.3.-LMT-K-712-24-0002. Projekto vadovė doc. dr. R. Gudiukaitė (2021).
„EstAG1 karboksilesterazės iš Staphylococcus sp. katalizinių aminorūgščių tyrimai“, Nr. 09.3.3.-LMT-K-712-24-0054. Projekto vadovas dr. A. Kaunietis (2021).
„Sinergistinio antimikrobinės fotoinaktyvacijos ir bakteriocinų poveikio bakterinių bioplėvelių naikinimo efektyvumui tyrimai“, Nr. 09.3.3-LMT-K-712-24-0059. Projekto vadovė dr. A. Gricajeva (2021).
Verslo įmonių užsakymu vykdyti projektai
“Pelėsinio grybelio nustatymas ant faneros plokščių“; Mokslinio tyrimo užsakymas su UAB „Actona Lithuania“, Nr. (1.57) 15600-INS-34. Atsakinga vykdytoja doc. dr. R. Gudiukaitė (2024).
“Dezinfekcijai skirtų robotų efektyvumo tyrimas“; Mokslinio tyrimo sutartis su UAB „R and R Technology“, Nr. (1.57) 15600-INS-180. Atsakinga vykdytoja doc. dr. R. Gudiukaitė (2021-2022).
„Paštomatų mikrobinio švarumo įvertinimas“; Mokslinio tyrimo sutartis su UAB „Berta And“, Nr. (1.57) 15600-INS-152. Atsakinga vykdytoja doc. dr. R. Gudiukaitė (2021).
„Menstruacinių kempinėlių fungistatinio poveikio įvertinimas“; Mokslinio tyrimo sutartis su UAB „Avodės“, (1.57) 15600-INS-135. Atsakinga vykdytoja prof. E. Lastauskienė (2021)
„Paviršių mikrobiologinio švarumo tyrimas“; Mokslinio tyrimo sutartis su UAB Gravitas Partners, Nr. (1.57) 15600-INS-121. Atsakinga vykdytoja doc. dr. R. Gudiukaitė (2021).
„Bakteriocidinio poveikio įvertinimas“; Mokslinio tyrimo sutartis su UAB BOD GROUP, Nr. (1.57) 15600-INS-44. Atsakinga vykdytoja doc. dr. R. Gudiukaitė (2021).
„Kosmetikos priemonių ir jų sudedamųjų dalių priešmikrobinio potencialo įvertinimas“; Mokslinio tyrimo sutartis su UAB „ODA“, Nr. (1.57) 15600-INS-34. Atsakinga vykdytoja prof. E. Lastauskienė (2021).
„Priešgrybelinių priemonių efektyvumo įvertinimas“; Mokslinio tyrimo sutartis su UAB „Tegra“, Nr. (1.57) 15600-INS-14. Atsakinga vykdytoja prof. E. Lastauskienė (2021).
„Sidabro nanodalelių priešmikrobinio potencialo įvertinimas“; Mokslinio tyrimo sutartis su UAB „RhoNano“, Nr. (1.57) 15600-INS-67. Atsakinga vykdytoja prof. E. Lastauskienė (2020)
PAGRINDINĖS PUBLIKACIJOS
Eukariotų molekulinės mikrobiologijos laboratorija
Darbuotojų, doktorantų ir studentų publikacijų sąrašas
2025
Valciukiene, J., Lastauskiene, E., Laurinaviciene, A., Jakubauskas, M., Kryzauskas, M., Valkiuniene, R. B., Augulis, R., Garnelyte, A., Kavoliunas, J., Silinskaite, U., & Poskus, T. (2025). Interaction of human gut microbiota and local immune system in progression of colorectal adenoma (MIMICA-1): a protocol for a prospective, observational cohort study. Frontiers in Oncology, 14. https://doi.org/10.3389/fonc.2024.1495635
Urbelienė, N., Gasparavičiūtė, R., Vaitekūnas, J., Meškienė, R., Valantinaitė, U., Kruopis, P., Gudiukaitė, R., & Meškys, R. (2025). A screening method for polyester films-degrading microorganisms and enzymes. Journal of Hazardous Materials, 487, 137177. https://doi.org/10.1016/j.jhazmat.2025.137177
2024
Riedinger, D. J., Fernández-Juárez, V., Delgado, L. F., Sperlea, T., Hassenrück, C., Herlemann, D. P. R., Pansch, C., Kataržytė, M., Bruck, F., Ahrens, A., Rakowski, M., Piwosz, K., Stevenson, A., Reusch, T. B. H., Gyraitė, G., Schulz-Bull, D., Benterbusch-Brockmöller, H., Kube, S., Dupke, S., … Labrenz, M. (2024). Control of Vibrio vulnificus proliferation in the Baltic Sea through eutrophication and algal bloom management. Communications Earth & Environment, 5(1), 246. https://doi.org/10.1038/s43247-024-01410-x
Čekuolytė, K., Šapaitė, D., Žemgulytė, E., Gudiukaitė, R., & Lastauskienė, E. (2024). Induction of Apoptosis with Silver Nanoparticles Obtained Using Thermophilic Bacteria. Journal of Functional Biomaterials, 15(6), 142. https://doi.org/10.3390/jfb15060142
Daunoras, J., Kačergius, A., & Gudiukaitė, R. (2024). Role of Soil Microbiota Enzymes in Soil Health and Activity Changes Depending on Climate Change and the Type of Soil Ecosystem. Biology, 13(2), 85. https://doi.org/10.3390/biology13020085
Venslauskas, K., Navickas, K., Rubežius, M., Žalys, B., & Gegeckas, A. (2024). Processing of Agricultural Residues with a High Concentration of Structural Carbohydrates into Biogas Using Selective Biological Products. Sustainability, 16(4), 1553. https://doi.org/10.3390/su16041553
Kaziūnienė, J., Pini, F., Shamshitov, A., Razbadauskienė, K., Frercks, B., Gegeckas, A., Mažylytė, R., Lapinskienė, L., & Supronienė, S. (2024). Genetic Characterization of Rhizobium spp. Strains in an Organic Field Pea (Pisum sativum L.) Field in Lithuania. Plants, 13(14), 1888. https://doi.org/10.3390/plants13141888
Hauk, G., Hippelein, M., Lastauskienė, E., & Labrenz, M. (2024). Epidemiological and environmental investigation of the ‘big four’ Vibrio species, 1994 to 2021: a Baltic Sea retrospective study. Eurosurveillance, 29(32). https://doi.org/10.2807/1560-7917.ES.2024.29.32.2400075
Gyraitė, G., Kataržytė, M., Espinosa, R. P., Kalvaitienė, G., & Lastauskienė, E. (2024). Microbiome and Resistome Studies of the Lithuanian Baltic Sea Coast and the Curonian Lagoon Waters and Sediments. Antibiotics, 13(11), 1013. https://doi.org/10.3390/antibiotics13111013
Malunavicius, V., Vaskevicius, L., Gusaite, A., & Gudiukaite, R. (2024). Rational and random mutagenesis of GDEst-95 carboxylesterase: New functionality insights. International Journal of Biological Macromolecules, 256, 128331. https://doi.org/10.1016/j.ijbiomac.2023.128331
Mažylytė, R., Kailiuvienė, J., Mažonienė, E., Orola, L., Kaziūnienė, J., Mažylytė, K., Lastauskienė, E., & Gegeckas, A. (2024). The Co-Inoculation Effect on Triticum aestivum Growth with Synthetic Microbial Communities (SynComs) and Their Potential in Agrobiotechnology. Plants, 13(12), 1716. https://doi.org/10.3390/plants13121716
2023
Malunavicius, V., Padaiga, A., Stankeviciute, J., Pakalniskis, A., & Gudiukaite, R. (2023). Engineered Geobacillus lipolytic enzymes – Attractive polyesterases that degrade polycaprolactones and simultaneously produce esters. International Journal of Biological Macromolecules, 253, 127656. https://doi.org/10.1016/j.ijbiomac.2023.127656
Kačergius, A., Sivojienė, D., Gudiukaitė, R., Bakšienė, E., Masevičienė, A., & Žičkienė, L. (2023). Comparison of the Structure of Soil Microbial Communities of Different Ecosystems Using the Microbiome Sequencing Approach. Soil Systems, 7(3), 70. https://doi.org/10.3390/soilsystems7030070
Venckus, P., Endriukaitytė, I., Čekuolytė, K., Gudiukaitė, R., Pakalniškis, A., & Lastauskienė, E. (2023). Effect of Biosynthesized Silver Nanoparticles on the Growth of the Green Microalga Haematococcus pluvialis and Astaxanthin Synthesis. Nanomaterials, 13(10), 1618. https://doi.org/10.3390/nano13101618
Vaskevicius, L., Malunavicius, V., Jankunec, M., Lastauskiene, E., Talaikis, M., Mikoliunaite, L., Maneikis, A., & Gudiukaite, R. (2023). Insights in MICP dynamics in urease-positive Staphylococcus sp. H6 and Sporosarcina pasteurii bacterium. Environmental Research, 234, 116588. https://doi.org/10.1016/j.envres.2023.116588
Aučinaitė, R., Trumpaitė-Vavagienė, R., Versockienė, J., & Lastauskienė, E. (2023). Evaluation of the Antibacterial Activity Against Streptococcus mutans and Solubility of Different Dental Luting Cements In Vitro. Materials Science, 29(1), 111–118. https://doi.org/10.5755/j02.ms.31132
Cekuolyte, K., Gudiukaite, R., Klimkevicius, V., Mazrimaite, V., Maneikis, A., & Lastauskiene, E. (2023). Biosynthesis of Silver Nanoparticles Produced Using Geobacillus spp. Bacteria. Nanomaterials, 13(4), 702. https://doi.org/10.3390/nano13040702
2022
Gyraitė, G., Kataržytė, M., Bučas, M., Kalvaitienė, G., Kube, S., Herlemann, D. P., Pansch, C., Andersson, A. F., Pitkanen, T., Hokajärvi, A.-M., Annus-Urmet, A., Ianevski, A., Yao, R., Simonsen, R. M., Myhre, V., Ravlo, E., Kaynova, G. D., Zusinaite, E., White, J. M., Polyak, S. J., Oksenych, V., Windisch, M. P., Pan, Q., Lastauskienė, E., Vitkauskienė, A., Matukevičius, A., Tenson, T., Bjørås, M., & Kainov, D. E. (2022). Mono- and combinational drug therapies for global viral pandemic preparedness. IScience, 25(4), 104112. https://doi.org/10.1016/j.isci.2022.104112
Greicius, A., Baliutavicius, T., Lastauskiene, E., & Gudiukaite, R. (2022). Application of Milk Permeate as an Inducer for the Production of Microbial Recombinant Lipolytic Enzymes. Fermentation, 9(1), 27. https://doi.org/10.3390/fermentation9010027
Kaziūnienė, J., Mažylytė, R., Krasauskas, A., Toleikienė, M., & Gegeckas, A. (2022). Optimizing the Growth Conditions of the Selected Plant-Growth-Promoting Rhizobacteria Paenibacillus sp. MVY-024 for Industrial Scale Production. Biology, 11(5), 745. https://doi.org/10.3390/biology11050745
Mažylytė, R., Kaziūnienė, J., Orola, L., Valkovska, V., Lastauskienė, E., & Gegeckas, A. (2022). Phosphate Solubilizing Microorganism Bacillus sp. MVY-004 and Its Significance for Biomineral Fertilizers’ Development in Agrobiotechnology. Biology, 11(2), 254. https://doi.org/10.3390/biology11020254
Gricajeva, A., Nadda, A. K., & Gudiukaite, R. (2022). Insights into polyester plastic biodegradation by carboxyl ester hydrolases. Journal of Chemical Technology & Biotechnology, 97(2), 359–380. https://doi.org/10.1002/jctb.6745
2021
Gudiukaite, R., Nadda, A. K., Gricajeva, A., Shanmugam, S., Nguyen, D. D., & Lam, S. S. (2021). Bioprocesses for the recovery of bioenergy and value-added products from wastewater: A review. Journal of Environmental Management, 300, 113831. https://doi.org/10.1016/j.jenvman.2021.113831
Ianevski, A., Yao, R., Zusinaite, E., Lello, L. S., Wang, S., Jo, E., Yang, J., Ravlo, E., Wang, W., Lysvand, H., Løseth, K., Oksenych, V., Tenson, T., Windisch, M. P., Poranen, M. M., Nieminen, A. I., Nordbø, S. A., Fenstad, M. H., Grødeland, G., … Lastauskiene, E. … Kainov, D. E. (2021). Synergistic Interferon-Alpha-Based Combinations for Treatment of SARS-CoV-2 and Other Viral Infections. Viruses, 13(12), 2489. https://doi.org/10.3390/v13122489
Jurgelevičiūtė, J., Bičkovas, N., Sakalauskas, A., Novickij, V., Smirnovas, V., & Lastauskienė, E. (2021). Effects of Pulsed Electric Fields on Yeast with Prions and the Structure of Amyloid Fibrils. Applied Sciences, 11(6), 2684. https://doi.org/10.3390/app11062684
Lastauskienė, E., Valskys, V., Stankevičiūtė, J., Kalcienė, V., Gėgžna, V., Kavoliūnas, J., Ružauskas, M., & Armalytė, J. (2021). The Impact of Intensive Fish Farming on Pond Sediment Microbiome and Antibiotic Resistance Gene Composition. Frontiers in Veterinary Science, 8. https://doi.org/10.3389/fvets.2021.673756
Ruzauskas, M., Armalytė, J., Lastauskienė, E., Šiugždinienė, R., Klimienė, I., Mockeliūnas, R., & Bartkienė, E. (2021). Microbial and Antimicrobial Resistance Profiles of Microbiota in Common Carps (Cyprinus carpio) from Aquacultured and Wild Fish Populations. Animals, 11(4), 929. https://doi.org/10.3390/ani11040929
Savickaite, A., Druteika, G., Sadauskas, M., Malunavicius, V., Lastauskiene, E., & Gudiukaite, R. (2021). Study of individual domains’ functionality in fused lipolytic biocatalysts based on Geobacillus lipases and esterases. International Journal of Biological Macromolecules, 168, 261–271. https://doi.org/10.1016/j.ijbiomac.2020.12.026
Savickaite, A., Sadauskas, M., & Gudiukaite, R. (2021). Immobilized GDEst-95, GDEst-lip and GD-95RM lipolytic enzymes for continuous flow hydrolysis and transesterification reactions. International Journal of Biological Macromolecules, 173, 421–434. https://doi.org/10.1016/j.ijbiomac.2021.01.133
2020
Druteika, G., Sadauskas, M., Malunavicius, V., Lastauskiene, E., Statkeviciute, R., Savickaite, A., & Gudiukaite, R. (2020). New Engineered Geobacillus Lipase GD-95RM for Industry Focusing on the Cleaner Production of Fatty Esters and Household Washing Product Formulations. World Journal of Microbiology and Biotechnology, 36(3), 41. https://doi.org/10.1007/s11274-020-02816-3
Druteika, G., Sadauskas, M., Malunavicius, V., Lastauskiene, E., Taujenis, L., Gegeckas, A., & Gudiukaite, R. (2020). Development of a New Geobacillus Lipase Variant GDlip43 via Directed Evolution Leading to Identification of New Activity-Regulating Amino Acids. International Journal of Biological Macromolecules, 151, 1194–1204. https://doi.org/10.1016/j.ijbiomac.2019.10.163
Kumar, A., Gudiukaite, R., Gricajeva, A., Sadauskas, M., Malunavicius, V., Kamyab, H., … Pant, D. (2020). Microbial Lipolytic Enzymes – Promising Energy-Efficient Biocatalysts in Bioremediation. Energy, 192, 116674. https://doi.org/10.1016/j.energy.2019.116674
Prokariotų molekulinės mikrobiologijos ir taksonomijos laboratorija
Darbuotojų, doktorantų ir studentų publikacijų sąrašas
2024
Slavinska, A., Kowalczyk, M., Kirkliauskienė, A., Vizuje, G., Siedlecki, P., Bikulčienė, J., Tamošiūnienė, K., Petrutienė, A., & Kuisiene, N. (2024). Genetic characterization of Neisseria meningitidis isolates recovered from patients with invasive meningococcal disease in Lithuania. Frontiers in Cellular and Infection Microbiology, 14. https://doi.org/10.3389/fcimb.2024.1432197
2023
Šimoliūnas, E., Šimoliūnienė, M., Laskevičiūtė, G., Kvederavičiūtė, K., Skapas, M., Kaupinis, A., Valius, M., Meškys, R., & Kuisienė, N. (2023). Characterization of Parageobacillus Bacteriophage vB_PtoS_NIIg3.2—A Representative of a New Genus within Thermophilic Siphoviruses. International Journal of Molecular Sciences, 24(18), 13980. https://doi.org/10.3390/ijms241813980
Šimoliūnas, E., Šimoliūnienė, M., Laskevičiūtė, G., Kvederavičiūtė, K., Skapas, M., Kaupinis, A., Valius, M., Meškys, R., & Kuisienė, N. (2023). Geobacillus Bacteriophages from Compost Heaps: Representatives of Three New Genera within Thermophilic Siphoviruses. Viruses, 15(8), 1691. https://doi.org/10.3390/v15081691
Bagdonas, M., Čerepenkaitė, K., Mickevičiūtė, A., Kananavičiūtė, R., Grybaitė, B., Anusevičius, K., Rukšėnaitė, A., Kojis, T., Gedgaudas, M., Mickevičius, V., Matulis, D., Zubrienė, A., & Matulienė, J. (2023). Screening, Synthesis and Biochemical Characterization of SARS-CoV-2 Protease Inhibitors. International Journal of Molecular Sciences, 24(17), 13491. https://doi.org/10.3390/ijms241713491
2022
Kirtikliene, T., Mierauskaitė, A., Razmienė, I., & Kuisiene, N. (2022). Genetic Characterization of Multidrug-Resistant E. coli Isolates from Bloodstream Infections in Lithuania. Microorganisms, 10(2), 449. https://doi.org/10.3390/microorganisms10020449
2021
Kirtikliene, T., Mierauskaitė, A., Razmienė, I., & Kuisiene, N. (2021). Multidrug-Resistant Acinetobacter baumannii Genetic Characterization and Spread in Lithuania in 2014, 2016, and 2018. Life, 11(2), 151. https://doi.org/10.3390/life11020151
Lebedeva, J., Jukneviciute, G., Čepaitė, R., Vickackaite, V., Pranckutė, R., & Kuisiene, N. (2021). Genome Mining and Characterization of Biosynthetic Gene Clusters in Two Cave Strains of Paenibacillus sp. Frontiers in Microbiology, 11, 612483. https://doi.org/10.3389/fmicb.2020.612483
Lukoseviciute, L., Lebedeva, J., & Kuisiene, N. (2021). Diversity of Polyketide Synthases and Nonribosomal Peptide Synthetases Revealed Through Metagenomic Analysis of a Deep Oligotrophic Cave. Microbial Ecology, 81(1), 110–121. https://doi.org/10.1007/s00248-020-01554-1
Voitechovič, E., Stankevičiūtė, J., Vektarienė, A., Vektaris, G., Jančienė, R., Kuisienė, N., Razumienė, J., Meškys, R. (2021). Bioamperometric Systems with Fructose Dehydrogenase From Gluconobacter japonicus for D‐tagatose Monitoring. Electroanalysis, 33(6), 1393–1397. https://doi.org/10.1002/elan.202060573
2020
Kananavičiūtė, R., Kvederavičiūtė, K., Dabkevičienė, D., Mackevičius, G., & Kuisienė, N. (2020). Collagen-like Sequences Encoded by Extremophilic and Extremotolerant Bacteria. Genomics, 112(3), 2271–2281. https://doi.org/10.1016/j.ygeno.2019.12.023
Taikomosios mikrobiologijos laboratorija
Darbuotojų, doktorantų ir studentų publikacijų sąrašas
2024
Gricajeva, A., Buchovec, I., Kalėdienė, L., Badokas, K., & Vitta, P. (2024). Evaluation of visible light and natural photosensitizers against Staphylococcus epidermidis and Staphylococcus saprophyticus planktonic cells and biofilm. Heliyon, 10(7), e28811. https://doi.org/10.1016/j.heliyon.2024.e28811
2023
Bikmurzin, R., Maršalka, A., & Kalėdienė, L. (2023). Solid-State 13C Nuclear Magnetic Resonance Study of Soluble and Insoluble β-Glucans Extracted from Candida lusitaniae. Molecules, 28(24), 8066. https://doi.org/10.3390/molecules28248066
Gricajeva, A., & Kalėdienė, L. (2023). Investigation of amino acids related to Staphylococcus saprophyticus AG1 EstAG1 carboxylesterase catalytic function revealed a new family of bacterial lipolytic enzymes. International Journal of Biological Macromolecules, 235, 123791. https://doi.org/10.1016/j.ijbiomac.2023.123791
Koniuchovaitė, A., Petkevičiutė, A., Bernotaitė, E., Gricajeva, A., Gegeckas, A., Kalėdienė, L., & Kaunietis, A. (2023). Novel leaderless bacteriocin geobacillin 6 from thermophilic bacterium Parageobacillus thermoglucosidasius. Frontiers in microbiology. https://doi.org/10.3389/fmicb.2023.1207367.s002
2022
Bikmurzin, R., Bandzevičiūtė, R., Maršalka, A., Maneikis, A., & Kalėdienė, L. (2022). FT-IR Method Limitations for β-Glucan Analysis. Molecules, 27(14), 4616. https://doi.org/10.3390/molecules27144616
Gricajeva, A., Buchovec, I., Kalėdienė, L., Badokas, K., & Vitta, P. (2022). Riboflavin- and chlorophyllin-based antimicrobial photoinactivation of Brevundimonas sp. ESA1 biofilms. Frontiers in Cellular and Infection Microbiology, 12. https://doi.org/10.3389/fcimb.2022.1006723
Gricajeva, A., Nadda, A. K., & Gudiukaite, R. (2022). Insights into polyester plastic biodegradation by carboxyl ester hydrolases. Journal of Chemical Technology & Biotechnology, 97(2), 359–380. https://doi.org/10.1002/jctb.6745
2021
Gudiukaite, R., Nadda, A. K., Gricajeva, A., Shanmugam, S., Nguyen, D. D., & Lam, S. S. (2021). Bioprocesses for the Recovery of Bioenergy and Value-Added Products from Wastewater: A Review. Journal of Environmental Management, 300, 113831. https://doi.org/10.1016/j.jenvman.2021.113831
2020
Buchovec, I., Gricajeva, A., Kalėdienė, L., & Vitta, P. (2020). Antimicrobial Photoinactivation Approach Based on Natural Agents for Control of Bacteria Biofilms in Spacecraft. International Journal of Molecular Sciences, 21(18), 6932. https://doi.org/10.3390/ijms21186932
Kumar, A., Gudiukaite, R., Gricajeva, A., Sadauskas, M., Malunavicius, V., Kamyab, H., … Pant, D. (2020). Microbial Lipolytic Enzymes – Promising Energy-Efficient Biocatalysts in Bioremediation. Energy, 192, 116674. https://doi.org/10.1016/j.energy.2019.116674
.
DARBUOTOJAI
Darbuotojas |
Pareigos |
Kontaktai |
Skaitomi kursai |
Mokslinės publikacijos ir konferencijos |
Dr. Raimonda Baranauskienė | asistentė |
(+370) 5 239 8214 |
![]() |
![]() |
Ruslan Bikmurzin | doktorantas |
(+370) 5 239 8207 |
![]() |
![]() |
Dr. Kotryna Čekuolytė | asistentė |
(+370) 5 239 8208 |
![]() |
![]() |
Dr. Audrius Gegeckas | docentas |
(+370) 5 239 8209 |
![]() |
![]() |
Lina Gegeckienė | doktorantė |
(+370) 5 239 8206, Saulėtekio al. 7, C347 kab. |
||
Dr. Alisa Gricajeva | docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja |
(+370) 5 239 8214 |
![]() |
![]() |
Dr. Renata Gudiukaitė | docentė |
(+370) 5 239 8209 |
![]() |
![]() |
Dr. Greta Gyraitė | Vyresnioji mokslo darbuotoja |
(+370) 5 239 8207, Saulėtekio al. 7, C335 kab. |
![]() |
|
Gintarė Jansonaitė | jaunesnioji asistentė, doktorantė |
(+370) 5 239 8207 |
![]() |
|
Neda Jonutytė-Trembo | doktorantė |
(+370) 5 239 8206, Saulėtekio al. 7, C347 kab. |
||
Dr. Rūta Kananavičiūtė | asistentė, mokslo darbuotoja |
(+370) 5 239 8210 |
![]() |
![]() |
Gvidas Katauskas | jaunesnysis asistentas, doktorantas |
(+370) 5 239 8205, Saulėtekio al. 7, C349 kab. |
![]() |
|
Dr. Arnoldas Kaunietis | mokslo darbuotojas |
(+370) 5 239 8207 |
![]() |
|
Justinas Kavoliūnas | doktorantas |
(+370) 5 239 8205, Saulėtekio al. 7, C349 kab. |
![]() |
|
Dr.Tatjana Kirtiklienė | jaunesnioji asistentė |
(+370) 5 210 5496 |
![]() |
![]() |
Dr. Nomeda Kuisienė | profesorė |
(+370) 5 239 8213 |
![]() |
![]() |
Dr. Eglė Lastauskienė | Biomokslų instituto direktorė, profesorė |
(+370) 5 239 8210 |
![]() |
![]() |
Jolanta Lekavičiūtė | vyresnioji laborantė |
Saulėtekio al. 7, R324 kab. |
||
Ieva Lenkaitė | doktorantė |
(+370) 5 239 8205 |
![]() |
|
Dr. Vilius Malūnavičius | asistentas |
(+370) 5 239 8208 |
![]() |
![]() |
Veronika Mažrimaitė | doktorantė |
(+370) 5 239 8208 |
![]() |
|
Kristina Tamošiūnienė | doktorantė |
(+370) 5 239 8207, Saulėtekio al. 7, C335 kab. |
![]() |
|
Justina Versockienė | jaunesnioji asistentė |
(+370) 5 239 8209 |
![]() |
![]() |
Kviestiniai dėstytojai | ||||
Dr. Audrius Kačergius | docentas | ![]() |
||
Dr. Vytautas Kašėta | pofesorius | ![]() |
||
Dr. Karolina Kriaučiūnaitė | docentė | ![]() |
||
Dr. Eivina Radzevičiūtė-Valčiukė | asistentė |
PARTNERIAI
Gamtos tyrimų centras (Lietuva)
VMTI Inovatyvios medicinos centras (Lietuva)
Fizinių ir technologijos mokslų centras (Lietuva)
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (Lietuva)
Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (Lietuva)
Vilniaus miesto klinikinė ligoninė (Lietuva)
Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos (Lietuva)
Vilniaus Universitetas, Medicinos fakultetas, Biomedicinos mokslų institutas (Lietuva)
Vilniaus Universitetas, Fizikos fakultetas, Fotonikos ir nanotechnologijų institutas (Lietuva)
TalTech – Tallin University of Technology (Estija)
Medical University of Graz (Austrija)
Lancaster University (Jungtinė Karalystė)
University of Greifswald (Vokietija)
Imperial College London (Jungtinė Karalystė)
Institute of Biochemistry and Biophysics, Polish Academy of Sciences (Lenkija)
National Institute of Chemical Physics and Biophysics (Estija)
UAB Alresta (Lietuva)
UAB Avodės (Lietuva)
UAB Bioneurema (Lietuva)
UAB Biovala (Lietuva)
UAB Energesman (Lietuva)
UAB ODA (Lietuva)
UAB RhoNano (Lietuva)
UAB Tegra (Lietuva)
UAB Žemaitijos pienas (Lietuva)
ŽŪK Baltmilk (Lietuva)