Tyrinėjant bakterijų apsaugos nuo virusų sistemas, atsirado CRISPR-Cas genomų žirklės, kurios išgarsino Lietuvos mokslininkus visame pasaulyje. „Tai rodo, koks didelis yra šių tyrimų potencialas, kiek dar daug neatrastų veikimo mechanizmų, kurie ateityje gali turėti labai daug pritaikymo galimybių biotechnologijose, molekulinėje biologijoje, pramonėje ir taip toliau“, – sako Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto mokslininkas Mindaugas Zaremba.

Šiais metais dvi prof. Karolio Jankevičiaus stipendijos, įsteigtos UAB „GVT LT“ (anksčiau VšĮ „Grunto valymo technologijos“), buvo skirtos VU Gyvybės mokslų centro Mikrobiologijos bakalauro studijų programos III kurso studentei Jekaterinai Orlovskajai ir Mikrobiologijos magistro studijų programos I kurso studentei Skaistei Jančauskytei.

„Kai gyvenau bendrabutyje, turėjau tokią tradiciją – ryte, tekant saulei, su puodeliu kavos užlipti ant bendrabučio stogo ir skaičiuoti praskrendančius paukščius. Gyvenau Čiurlionio g. bendrabučiuose, nuo jų stogo atsiverdavo visa bundančio Vilniaus panorama. Tai buvo vieni iš gražiausių gyvenimo rytų“, – studijų laikus Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre prisimena gamtos fotografas, laidų vedėjas, buvęs aplinkos apsaugos ministro patarėjas Marius Čepulis.

"Dirbtiniai audiniai ir organai gali pakeisti natūralius, tačiau dar negalime pasakyti, kada tai bus. Teks palaukti ir intensyviai dirbti. Ypatingai, jei kalbame apie sudėtingus organus“, – teigia Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė.

VU Gyvybės mokslų centre 2023 m. gegužės 24–25 d, vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Molekulinių gyvybės mokslų pasiekimai“, skirta prof. Andriaus Sniadeckio atminimo įamžinimui. Konferencijos organizatoriai – VU GMC, Lietuvos ir Lenkijos biochemikų draugijos.

Šiandien ant Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sienos atidengta paminklinė atminimo lenta chemijos mokslo Lietuvoje pradininkui, gydytojui ir dėstytojui Andriui Sniadeckiui. Čia esančiame pastate jis įkūrė pirmąją Chemijos katedrą Vilniaus universitete (VU), nuo kurios prasidėjo chemijos kaip atskiros disciplinos dėstymas, ir jai vadovavo.

VU Gyvybės mokslų centre startuoja naujas MVG (Mokymosi visą gyvenimą) kursas - „Molekulinė medicina".

Personalizuota arba precizinė medicina iš esmės keičia ligų kontrolės sampratą ir į klinikinę praktiką atneša vis daugiau genetinių, genominių, molekulinės medicinos tyrimų. Šių kvalifikacijos kėlimo kursų tikslas - gydytojams ir kitiems specialistams suteikti praktinio darbo molekulinių tyrimų laboratorijoje pagrindus, supažindinti su naujausiais molekulinės diagnostikos metodais ir jų taikymu klinikinėje praktikoje.

VU Gyvybės mokslų centre vykusioje Europos molekulinės miologijos laboratorijos (EMBL) Informacinėje dienoje Lietuvos mokslininkams pristatyta ši tarptautinė mokslo įstaiga ir galimybės su ja bendradarbiauti.

VU GMC lankėsi Europos kosmoso agentūros (EKA) atstovai (nuotraukoje priekyje iš dešinės į kairę) Jennifer Ngo-Anh ir Michele Iapaolo.

Visi norintys Vilniaus ir Kauno miestų bei rajonų gyventojai iki gegužės 12 dienos gali išsitirti antikūnus prieš SARS-CoV-2. 

VU Gyvybės mokslų centre (VU GMC) lankėsi Armėnijos prezidentas Vahagnas Chačaturianas su delegacija.

GMC vardinės stipendijos atrankos komisija paskyrė GMC vardines stipendijas.

Labiausiai cituojamame ir viename įtakingiausių pasaulyje mokslo žurnalų „Nature“ buvo publikuotas Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) profesoriaus Virginijaus Šikšnio komandos ir Kopenhagos universiteto mokslininkų straipsnis „TnpB Structure Reveals Minimal Functional Core of Cas12 Nuclease Family“ („TnpB – minimali struktūrinė Cas12 nukleazių šeimos šerdis“).