Šiemet Vilniaus universitetas mini 445 metų sukaktį. Pažymėdamas šią progą VU Gyvybės mokslų centras (VU GMC) surengė dvi parodas, dvi paskaitas ir ekskursiją.
VU GMC fojė prie įėjimo į Zoologijos muziejų atidaryta ir veikia paroda „Kūrybingi mokslininkai: gyvūnų rūšių paslaptys“. Ją rengė VU Zoologijos muziejaus savanoriai ir darbuotojai. Pasak muziejaus vadovės ir VU GMC Biomokslų instituto mokslininkės dr. Gritos Skujienės, šioje parodoje galima susipažinti su įvairių mokslininkų fantazijomis rūšių pavadinimuose ir gyvenimo būdo aiškinimuose. Kokiomis – apie tai galima išgirsti G. Skujienės pasakojime, iš anksto užsiregistravus į parodą ir ekskursiją po muziejų (https://www.gmc.vu.lt/zoologijos-muziejus/zoologijos-muziejaus-kontaktai)
„Žmogus – turintis smegenis dvikojis“ – taip 1730 m. pasakė Carl von Linné, arba Karlas Linėjus, švedų gamtininkas, mokslinės sistematikos kūrėjas. Vėliau, 1758 m. savo veikale „Systema Natura“ jis sugrupavo žmogų kartu su beždžionėmis ir šikšnosparniais bei išskyrė 6 rases: Homo europeus, Homo asiaticus, Homo americanus, Homo afer, Homo monstruosus, Homo pygmaeus... Tai tik vienas iš šios parodos epizodų. Tuo parodos organizatoriai verčia susimąstyti, kas yra mokslas – mokslininkų fantazijos, kūrybiškumas ar klaidos, turėjusios didžiulę įtaką kartų kartoms.
Parodą „Nuo referato iki disertacijos“ surengė VU GMC Biomokslų instituto mokslininkai dr. Mindaugas Rasimavičius bei Rima Briškaitė. Joje eksponuojami įvairūs baigiamieji darbai: kursiniai, diplominiai, disertacijos, baigiamųjų darbų gynimo metu naudotos ranka pieštos, vizualinės priemonės.
Įdomioji statistika teigia, jog šiuo metu gyvenantys mokslininkai sudaro apie 90 % visų kada nors gyvenusių mokslininkų. Mokslininkus gerbiame, tačiau itin retai susimastome, koks sudėtingas buvo jų kelias nuo referato ar kursinio darbo rašymo iki disertacijos, kaip kito jų apipavidalinimas ir struktūra.
Kol VU GMC šia savaitę vyksta studentų konferencija, parodą rasite VU GMC fojė, vėliau ji grįš į I a. žaliąjį koridorių prie auditorijų.
Dr. M. Rasimavičius ir R. Briškaitė surengė ir ekskursiją poetiniu pavadinimu „Pasivaikščiojimas po mirties sodą“. Vaikštant ir dairantis po „mirties sodą“ galima sužinoti, kas yra herbariumas ir kam jis reikalingas, kodėl mokslininkai renka, etiketuoja ir džiovina augalus jau daugiau nei 500 metų. Ką slepia šis vienas didžiausių ir seniausių herbariumų Lietuvoje – neišsemiamas ir nuolat kintantis mokslo lobynas – galima atrasti iš anksto užsiregistravus į ekskursiją el. paštu: .
Studentų gamtininkų mokslinė draugija surengė parodomąją paskaitą „Pažink gyvąją gamtą“, kurioje supažindino su gamtininkais bei gyvaisiais gamtos turtais. Ir ne tik supažindino, bet ir parodė vabzdžių kolekcijas, gyvūnų kaukoles bei uždarąsias ekosistemas.
Bene didžiausio lankytojų srauto sulaukė VU GMC Biomokslų instituto gamtininko dr. Andriaus Pašukonio paskaita „Išmaniosios varlės ir kitos džiunglių paslaptys“. Šio susitikimo metu mokslininkas pasidalino įspūdžiais, užfiksuotais momentais ir atradimais iš ekspedicijų, tyrinėjant varliagyvius Pietų Amerikos atogrąžų miškuose, o taip pat supažindino su varliagyvių formų ir gyvenimo būdų įvairove, jų tyrinėjimo ypatumais ir jiems kylančiomis grėsmėmis.
„Išgirdus apie varliagyvius, daugumai nekyla minčių apie po žeme gyvenančias ir į sliekus panašias kirmrausas, arba apie spalvingas ir savo vaikais besirūpinančias varles medlaipes. Lietuvoje tėra 13, o visame pasaulyje virš 8000 varliagyvių rūšių ir jų didžiausia įvairovė slypi šiltuose ir drėgnuose atogrąžų miškuose“, - pastebėjo A. Pašukonis.
Kviečiame įteikti Alma Mater Vilnensis amžiną gimtadienio dovaną – simbolinę 4,45 Eur paramą VU neliečiamojo kapitalo fondui: https://vuf.lt/
Profesionaliai investuojant ir uždirbant grąžą dovanota parama auga ir amžinai neša naudą Universitetui. Investicijų grąža skiriama VU mokslo talentams finansuoti bei reinvestuojama.
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
Nuotraukos iš VU GMC archyvo