Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslo daktarų gretas papildė dr. Edvardas Golovinas. Apgynus disertaciją „Struktūriniai ir biocheminiai Argonaute ir su juo asocijuoto baltymo iš Archaeoglobus fulgidus tyrimai“ jam buvo suteiktas biochemijos mokslo krypties daktaro vardas. Sveikiname!

Sulaukus 30–35 m. smegenyse jau fiksuojami su senėjimu susiję procesai, tačiau kai kurios funkcijos gali ir pagerėti. „Pavyzdžiui, kalbiniai gebėjimai arba nemažėja, arba net ir stiprėja. Laikui bėgant, žmogus įgauna daugiau gyvenimiškos patirties, todėl plečiasi ir žodynas“, – sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neuromokslininkas prof. Osvaldas Rukšėnas. Jo teigimu, vis daugiau mokslinių duomenų rodo, kad fizinis ir intelektinis aktyvumas, subalansuota mityba ir socializacija gali padėti smegenų sveikatą išlaikyti ilgiau.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) lankėsi Maltos Respublikos prezidentas dr. George William Vella su oficialia delegacija. Prezidentas susitiko su VU vicerektore, mokslo prorektore prof. Edita Sužiedėliene, VU GMC mokslininkais prof. Virginijumi Šikšniu, dr. Urte Neniškyte bei VU Senato pirmininke ir GMC Biomokslų instituto direktore prof. Egle Lastauskiene, kuri pristatė centrą ir studijas jame, o taip pat atliekamų tyrimų sritis.

Dirbtinio intelekto programos „AlphaFold“ pasiekimai priverčia išsižioti, tačiau turi ir savų apribojimų. „Programa „AlphaFold“ išsprendė problemą, kuri atrodė neišsprendžiama – ji neeksperimentiniais būdais nustato baltymų ir baltymų kompleksų struktūras. Programa tai tikrai daro labai gerai ir tiksliai. [...] Laimei, „AlphaFold“ dar nėra visagalis, nes jeigu galėtų viską nustatyti, mes liktume be darbo“, – juokaudamas pasakoja Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) biochemikas dr. Giedrius Sasnauskas.

Viename labiausiai cituojamų ir įtakingiausių pasaulyje mokslo žurnalų „Nature“ buvo publikuotas Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Giedrės Tamulaitienės ir kolegų bei Izraelio mokslininkų iš Weizmanno mokslo instituto straipsnis „Activation of Thoeris antiviral system via SIR2 effector filament assembly“ („Thoeris antivirusinės sistemos aktyvavimas susidarant SIR2 efektoriaus filamentui“). Mokslininkai nustatė iki tol nežinomą bakterijų apsaugos sistemos Thoeris (pavadintos egiptiečių deivės, saugančios gimdymus ir vaisingumą, vardu) aktyvaus efektoriaus struktūrą ir pasiūlė aktyvavimo mechanizmą.

„Labai daug vėžio formų pagydomos, taikant jau turimą protokolinį gydymą, tačiau ne visos vėžio formos jam pasiduoda. Remiantis savo tyrimų duomenimis, manau, kad tiek gydymas, tiek diagnostika taps vis labiau individualizuota“ – sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkė dr. Rūta Navakauskienė. Jos mokslinės grupės tyrimai su kamieninėmis ląstelėmis ir jų pritaikymu gydymui – šios pažangos dalis. 

Lietuvos mokslų akademija (LMA) spalio mėn. dr. R. Navakauskienės (kartu su prof. Daliumi Navakausku, dr. Veronika Viktorija Borutinskaite ir prof. Daliumi Matuzevičiumi) darbų ciklą „Vėžinių ir kamieninių ląstelių vaidmens tyrimas ligų patogenezėje ir jų taikymas terapijai – eksperimentinės biologijos ir kompiuterinės informatikos sinergija (2008–2022)“ paskelbė pretendentu laimėti Lietuvos mokslo premijai. 

Vilniaus universitetas ir NATO įsteigtas Gynybos inovacijų akceleratorius Šiaurės Atlanto regionui (DIANA) pasirašė susitarimo memorandumą. VU GMC veiks kaip technologijų bandymo, vertinimo, tikrinimo ir tvirtinimo centras ir teiks paslaugas akceleratoriaus startuoliams gyvybės mokslų srityje.

Mediena reikalinga pramonei, todėl miškai tikrai bus kertami toliau. Tačiau daroma daug skaudžių klaidų. Naikinami medžiai, kurių nepuola tipografai, atsodinamos eglės, kurios dėl besikeičiančio klimato iš Lietuvos pasitrauks, o miškai išvalomi plynai. Tai žalinga ekosistemai, kurios dalis esame ir mes, žmonės. „Įvairovė yra amortizatorius, kuris mums gali padėti išvengti nepageidaujamų pokyčių, kurie, be abejo, vyks keičiantis klimatui. Saugodami aplinką, kartu, žinoma, ir vabzdžius, iš tikrųjų saugome save“, – sako profesorė Virginija Podėnienė.

EMBL Haidelbergo (Vokietija) padalinyje vykusiame seminare „Cryo-EM in academia and industry“ VU Gyvybės mokslų centro molekulinės biologijos studijų krypties magistrantas Viktoras Ragožius laimėjo prizą už geriausią stendinį pranešimą „Structural studies of type I CRIPR-Cas adaptation complex interaction with prespacers“ (darbo vadovė Dr. Lina Malinauskaitė, konsultantė Dr. Inga Songailienė).

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) darbą pradėjo naujos sudėties VU GMC Tarptautinė patarėjų taryba. Pirmojo posėdžio metu metu jos nariai kartu su VU GMC vadovybe aptarė GMC praėjusių metų tendencijas bei ateities perspektyvas. Tarptautinės patarėjų tarybos nariai taip pat pateikė vertingų įžvalgų, kaip pagerinti centro finansinį bei administracinį valdymą, didinti tarptautiškumą, stiprinti santykius su socialiniais partneriais.

Minint Vilniaus gimtadienį kasmet sostinės savivaldybė pagerbia Vilniaus miestą garsinančiius lyderius, įteikdama apdovanojimus. Už idėjas ir darbus Vilniui, miesto puoselėjimą ir garsinimą šiais metais Šv. Kristoforo statulėle apdovanota dešimt iškiliausių vilniečių, tarp jų ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro prof. Česlovas Venclovas.

Gyvybės mokslų srityje veikiantys tyrėjai, inovatoriai ir jų komandos yra kviečiamos dalyvauti unikalioje antreprenerystės programoje „StartBIO: from lab to business“, kurios metu atrinkti dalyviai per 7 savaites turės galimybę įsivertinti savo atliekamų mokslinių tyrimų arba idėjos komercinį potencialą bei įgyti verslo vystymui svarbių žinių ir gebėjimų, padėsiančių auginti sėkmingą gyvybės mokslų startuolį. Dalyvių registracija jau vyksta iniciatyvos interneto svetainėje www.startbio.eu, o programos veiklos, apimančios mokymus, individualizuotas konsultacijas, mentorystę bei idėjos vystymo nuo laboratorijos iki verslo modeliavimą, startuos jau kovo 6-tąją Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre vyksiančiame atidarymo renginyje.