Įgyvendinant 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Stažuočių podoktorantūros studijų skatinimas“ VU Gyvybės mokslų centro Biomokslų institute vykdomas projektas „Ekstremaliose aplinkose aptinkamų bakteriofagų tyrimai.“ (kodas 09.3.3-LMT-K-712-19-0102). Projektas bendrai finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3.-LMT-K-712-19-0054) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto trukmė – 2020-09-07 – 2022-09-06.
Stažuotojas – dr. Eugenijus Šimoliūnas.
Stažuotojo vadovas – GMC Biomokslų instituto profesorė dr. Nomeda Kuisienė.
Projekto tikslas – praplėsti mūsų žinias apie ekstremaliose aplinkose aptinkamus bakteriofagus ir įvertinti galimą jų įtaką tokių ekosistemų funkcionavimui.
Santrauka: Žemėje egzistuoja daugybė ekosistemų, kuriose mikroorganizmai aptinkami esant itin nepalankiai (ekstremaliai) aplinkai, pavyzdžiui, aukštai arba žemai temperatūrai, dideliam slėgiui, druskingumui, toksinių medžiagų kiekiui ir panašiai. Nepaisant to, informacijos apie tokiose unikaliose ekosistemose egzistuojančius virusus, įskaitant bakteriofagus, iki šiol žinoma itin nedaug. Šio tyrimo tikslas – praplėsti mūsų žinias apie ekstremaliose aplinkose aptinkamus bakteriofagus ir įvertinti jų galimą įtaką tokių ekosistemų funkcionavimui. Dėl šios priežasties šio darbo metu bus atliekami Lietuvos teritorijoje esančių ekstremalių aplinkų (geoterminių, mineralinių šaltinių, kompostavimo įrenginių) bakteriofagų bioįvairovės tyrimai. Darbo metu bus atliekamas bakteriofagų, infekuojančių ekstremofilines bakterijas, izoliavimas, identifikavimas ir detalus charakterizavimas taikant šiuolaikinius virusologijos, molekulinės biologijos ir mikrobiologijos metodus, taip pat nuo kultivavimo nepriklausomą ir sekoskaita paremtą metagenomiką. Tikimasi, kad darbo metu gauti rezultatai ne tik praplės dabartines žinias apie iki šiol itin mažai tirtų ekstremalių aplinkų bakteriofagų morfologiją, genetiką ir evoliucinį ryšį su kitais virusais, bet ir leis identifikuoti naujus bakteriofagus, kurie (arba jų genų produktai) ateityje galbūt galėtų būti pritaikyti įvairiose maisto pramonės, biomedicinos ar nanobiotechnologijų srityse.