Įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Mokslininkų kompetencijos ugdymas vystant protų pritraukimą ir reintegraciją“ Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos institute vykdomas projektas Nr. 09.3.3.-LMT-K-712-17-0008. Projektas bendrai finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMT).
Projekto trukmė – 2020-04-06 – 2023-08-31.
Mokslinio tyrimo vadovas – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. Artūras Petronis.
Projekto tikslas – atrasti kliniškai informatyvius šizofrenijos žymenis, naudojant epigenetinius metodus.
Santrauka. Šizofrenija (angl. schizophrenia, SCH) yra chroninė psichikos liga, pasireiškianti sunkiais mąstymo ir emociniais sutrikimais bei elgsenos pokyčiais, kuria suserga vienas iš ~100 žmonių. SCH molekulinių mechanizmų išaiškinimas ir žymenų suradimas būtų labai svarbus biomedicininiu, socialiniu ir ekonominiu požiūriu. Epigenetiniai tyrimai, registruojantys epigenetinius virsmus tame pačiame individe per trumpus laiko intervalus, gali atverti naujas galimybes SCH žymenų paieškoje. Mūsų ankstesni eksperimentai rodo, kad greitai besikeičiančios epigenomo dalys gali būti svarbūs epigenetinio sutrikimo šaltinis, ir tokios epigenetinės "klaidos" gali būti panaudojamos kaip ligos žymenys.
Šiame projekte mes tirsime epigenetinį variabilumą SCH ligonių ir kontrolinių asmenų leukocituose. Kiekviename individe mes ivertinsime epigenetinės modifikacijos lygius 100 tūkstančių nukleotidų ir sudarysime jų epigenetinio variabilumo profilį. Šie profiliai bus analizuojami naudojantis bioinformatikos metodais, siekiant identifikuoti ligai specifinius žymenis. Toks tyrimas gali atskleisti kiekvieno paciento ligos molekulinius ypatumus, kurie būtų žymiai informatyvesni, lyginant su tradiciniais ligonių ir kontrolių “vidurkių” palyginimais. Individualizuoti epigenetiniai žymenys atvertų eilę naujų psichinių ligų diagnostinių, gydymo ir prognostinių galimybių.
Šis originalus projektas žymi plataus masto žmogaus molekulinių tyrimų pradžią Lietuvoje. Jis padės sutelkti naują tyrėjų grupę ir visokeriopai prisidės prie psichiatrų, molekulinių biologų ir bioinformatikų kvalifikacijos kėlimo. Eksperimentiniai metodai sukurti ir išbandyti šiame projekte gali būti pritaikomi įvairioms kitoms ligoms, tuo reikšmingai prisidedant prie Lietuvos ir Europos Sąjungos bazinio mokslo ir taikomųjų tyrimų vystymo.