Urogenitalinės sistemos piktybiniai navikai yra mirtini navikai, apimantys šlapimo pūslės, prostatos ir sėklidžių organus. Didelis mirčių nuo urogenitalinių navikų skaičius yra siejamas su ligai specifinių diagnostikos ir prognostikos metodų trūkumu. Klinikinėje praktikoje urogenitaliniai navikai dažniausiai nustatomi remiantis serumo žymenimis (PSA, AFP, LDH ir βHCG) ir KT ar MRT tyrimais, kurie pasižymi nepakankamu jautrumu ir specifiškumu. Vien tik šlapimo pūslės vėžys kasmet pasaulyje sukelia daugiau nei 550 tūkst. naujų atvejų ir daugiau nei 200 tūkst. mirčių. Sėklidžių vėžys, nors ir retesnis, pastaruoju metu pasižymi didėjančiu sergamumu, ypač tarp jaunesnių vyrų. Vienas iš urogenitalinių navikų gydymo būdų yra adjuvantinė chemoterapija, kuri žymiai pagerino išgyvenamumą, ypač sėklidžių vėžiu sergantiems pacientams, pasiekiant penkerių metų išgyvenamumo rodiklius, viršijančius 90%. Nepaisant to, pacientų atsako į gydymą kintamumas ir ilgalaikio šalutinio poveikio rizika rodo trūkumą potencialių biožymenų leidžiančių prognozuoti gydymo efektyvumą. Tyrimo tikslas – potencialių molekulinių biožymenų paieška, kurie lemia atsaką į adjuvantinę chemoterapiją urogenitalinės sistemos vėžiu sergantiems pacientams. Analizuojant kraujo, šlapimo ir navikinių audinių mėginius, tyrimas bus orientuotas į genų raiškos ir epigenetinius pokyčius, kurie galėtų prisidėti prie personalizuotų ir veiksmingesnių gydymo strategijų kūrimo urogenitalinės sistemos vėžiui.
Mokslinis vadovas / Supervisor: dr. Rasa Sabaliauskaitė
Kontaktai / Contacts:
tel. / phone: (8 5) 219 0924
Mokslo kryptis: Biologija N 010