Sėklidžių vėžys sudaro 5 % suaugusiųjų urologinių piktybinių navikų. Sergamumas šia liga per pastaruosius dešimtmečius didėja. Klinikoje standartiškai naudojami seruminiai sėklidžių vėžio biožymenys – α-fetoproteinas, β choriogonadotropinas bei laktatdehidrogenazė – nepasižymi dideliu jautrumu ir specifiškumu. Neturint patikimų gydymo efektyvumo žymenų pacientams neretai skiriamas perteklinis gydymas, galintis sukelti nepageidaujamus poveikius. Mokslinėje literatūroje publikuoti tik 23 moksliniai tyrimai, vertinantys nukleorūgščių reikšmę sėklidžių vėžio diagnostikai, gydymui, gydymo efektyvumo vertinimui ir prognozei. Genetiniams biožymenims, ypač miRNR, būdingas didesnis jautrumas lyginant su seruminiais vėžio žymenimis, naudojamais patvirtinant ligos diagnozę, klinikinę stadiją, vertinant gydymo efektyvumą ir tolimesnę ligos eigą. Tyrimo tikslas – ištirti miRNR raišką sėklidžių navikuose ir nustatyti jų diagnostinę, prognostinę ir predikcinę vertę bei galimybę aptikti skysčių biopsijos mėginiuose. Tyrimuose naudosime visuminės ir taikininės genetinės analizės metodus, tyrimus atliksime retrospektyvinėse ir prospektyvinėse sėklidžių vėžio pacientų grupėse.
Mokslinis vadovas / supervisor: Prof. dr. Sonata Jarmalaitė
Kontaktai / Contacts:
tel. / phone: +370 60002552
Mokslo kryptis: Biologija N 010