Tyrimai rodo, jog bendras depresijos sutrikimų paplitimas Europoje ir JAV atitinkamai siekia nuo 6,4 % iki 10,4 % gyventojų. Depresijos atvejų skaičius kasmet auga. Ši tendencija daro reikšmingą poveikį visuomenei: sutrikdo tiek žmonių tarpasmeninius santykius, skatina socialinę atskirtį ir prisideda prie savižudybių skaičiaus augimo. Deja, įprasti medikamentai dažnai nėra pakankamai veiksmingi gydant depresiją. Tyrimai rodo, kad mažiau nei trečdalis pacientų pasiekia remisiją per pirmąsias 12 savaičių po pradinės antidepresantų terapijos, o maždaug 30 % pacientų priskiriami gydymui atsparios depresijos (GAD) grupei.
Dauguma GAD patogenezės tyrimų apsiriboja ,,galimų mechanizmų“ paieška, tai yra, tiriami iš anksto numanomi (spėjami) su liga susiję mechanizmai. Visgi toks tyrimo būdas nėra pats tinkamiausias, nes GAD – daugialypė ir sudėtinga liga. Šiuo atveju, ,,omikos“ metodų panaudojimas (pvz., metabolomikos, transkriptomikos, epigenomikos ir t. t.) galėtų suteikti gilesnių įžvalgų apie GAD patofiziologiją.
Šiuo tyrimu būtų siekiama patobulinti GAD pacientų atranką alternatyvioms terapijos formoms (pvz., transkranijinei magnetinei stimuliacijai). Būtų ieškoma biožymenų, leidžiančių numatyti gydymo efektyvumą. Tai galėtų padėti individualizuoti gydymą pagal kiekvieno paciento organizmo būklę ir galbūt ateityje sukurti kombinuotas terapijas, kurios padėtų pacientams įveikti sunkiausias depresijos formas. Atliekamuose tyrimuose taip pat bus skiriamas didelis dėmesys aptiktų biožymenų ląstelinių / molekulinių mechanizmų išsiaiškinimui.
Mokslinis vadovas / Supervisor: dr. Giedrė Valiulienė
Kontaktai / Contacts:
tel. / phone: +370 5 223 4412
Mokslo kryptis: Biochemija N 004