Dalyko pavadinimas |
Mokslo kryptis kodas |
Kamieninis padalinys |
Šakinis padalinys (-iai) |
||
Gyvūnų ekologija |
Zoologija, N014 |
Gyvybės mokslų centras |
Biomokslų Institutas |
||
Dalyko apimtis kreditais |
10 |
||||
Studijų būdas |
Kreditų skaičius |
Studijų būdas |
Kreditų skaičius |
||
paskaitos |
0 |
konsultacijos |
1 |
||
individualus |
9 |
seminarai |
0 |
Kurso tikslai |
Ugdyti individualaus darbo su moksline literatūra įgūdžius. Supažindinti su mokslinio tyrimo metodologija ir pagrindiniais gyvūnų ekologijos dėsningumais. Ugdyti įgūdžius kritiškai įvertinti ir sisteminti informaciją. Rengti savarankiškiems moksliniams tyrimams. |
Pagrindinės temos |
Ekologijos apibrėžimas, metodologija ir ryšiai su kitais mokslais. Paplitimo problema: plitimas, buveinės pasirinkimas, paplitimą ribojantys biotiniai ir abiotiniai veiksniai. Ryšis tarp paplitimo ir gausumo. Gausumo problema. Populiacijos samprata ir rodikliai. Demografinė statistika. Demografinių savybių evoliucija. Populiacijos augimas: deterministiniai ir stochastiniai modeliai, išnykimo tikimybė. Rūšių sąveika. Konkurencija, jos modeliai. Ekologinė niša. Konkurentinio pajėgumo evoliucija. Plėšrumas, plėšrūno-aukos sąveikos modelis. Plėšrūno efektyvumo prielaidos. Plėšrūno ir aukos koevoliucija. Augalėdystė. Parazitizmas. Mutualizmas, mutualistinių santykių modelis. Detritofagija. Populiacijų gausumo gamtinė reguliacija. Invazinių rūšių ekologija. Taikomosios problemos: populiacijų eksploatacija, kenkėjų kontrolė, išsaugojimo biologija. Bendrijos samprata ir rodikliai. Bendrijų fizinė ir biologinė struktūra. Bendrijų kitimas. Rūšių įvairovė, jos dėsningumai ir jų aiškinimas. Vidutinių trikdžių hipotezė. Bendrijų organizacija. Pusiausvyrų bendrijų koncepcija, mitybos grandinės ir tinklai, funkcinės rolės ir gildijos, vedančios ir dominuojančios rūšys. Bendrijų stabilumas. Nepusiausvyrų bendrijų koncepcija, bendrijų išlikimas, ryšis tarp fizinių poveikių ir biologinių sąveikų bendrijose. Kaskadinė mitybinių sąveikų hipotezė. Žmogaus poveikiai: globali kaita, bioįvairovė, biotinė tarša ir ekosistemų “sveikata”. |
Pagrindinė literatūra |
|
|
Vertinimo strategija |
Vertinimo kriterijai |
Egzaminą sudaro mokslinis pranešimas ir egzamino testas. Abi egzamino dalys turi vienodą svorį galutiniam įvertinimui. Galutinis pažymys – dviejų egzamino dalių įvertinimų aritmetinis vidurkis. |
|
Mokslinis pranešimas |
Pranešimas parengiamas iš anksto suderinta tema remiantis moksliniais straipsniais ir kita moksline literatūra. Trukmė – iki 20 min, pateiktis - PowerPoint formatas. Vertinama žodinio pranešimo ir jo pateikties kokybė, atitikimas suderintai temai, dalyvavimas mokslinėje diskusijoje, gebėjimas atsakyti į klausimus ir apginti mokslinius teiginiu. Įvertinama pažymiu 10-balėje vertinimo sistemoje, pateiktoje VU Studijų pasiekimų vertinimo tvarkoje. |
Egzaminas (žodžiu) |
Egzaminą sudaro du atviro tipo klausimai. Vertinama dalyko sąvokų ir teorijų žinių gilumas ir tikslumas, sugebėjimas lyginti, kritiškai analizuoti ir paaiškinti. Įvertinama pažymiu 10-balėje vertinimo sistemoje pateiktoje VU Studijų pasiekimų vertinimo tvarkoje. |
Konsultuojančio (-ių) dėstytojo (-ų) vardas, pavardė |
Pedagoginis vardas |
Mokslo laipsnis |
El. paštas |
Kęstutis Arbačiauskas |
prof. |
dr. |
Patvirtinta Gyvybės mokslų centro Doktorantūros mokyklos Tarybos posėdyje 2021-10-14, protokolo Nr. (4.10)600000-KT-.. |
Tarybos pirmininkė dr. Daiva Baltriukienė |