Dalyko pavadinimas |
Mokslo kryptis kodas |
Kamieninis padalinys |
Šakinis padalinys (-iai) |
||
Imunotechnologija |
Chemijos inžinerija T 005 |
Gyvybės mokslų centras |
Biotechnologijos institutas |
||
Dalyko apimtis kreditais |
8 |
||||
Studijų būdas |
Kreditų skaičius |
Studijų būdas |
Kreditų skaičius |
||
paskaitos |
0 |
konsultacijos |
1,5 |
||
individualus |
5 |
seminarai |
1,5 |
Kurso tikslai |
Įsisavinti žinias apie imuninės sistemos veikimą, apie imunologijos ir biotechnologijos sąsajas bei šiuolaikines technologijas, padedančias sukurti pageidaujamą imunninį atsaką ar jį moduliuoti. |
Pagrindinės temos |
Įgimtasis ir įgytasis imunitetas. Įgimtojo imuniteto komponentai, jų funkcijos. MHC genų sistema. MHC genai ir molekulės, jų ypatybės, funkcijos. Antigenų apdorojimas ir pateikimas MHC I ir II klasės molekulėse. Antigenus pateikiančiosios ląstelės, jų savybės ir funkcijos. T ir B limfocitai, jų receptoriai, antigenų atpažinimo ypatumai. T ir B limfocitų receptorių genai. Limfocitų repertuaro susiformavimas, V(D)J rekombinacija. T limfocitai, jų savybės ir funkcijos. efektorinių T limfocitų populiacijos. B limfocitai. Imunoglobulinai, jų struktūra, funkcijos. Imunoglobulinų afiniškumo brandos ir klasių perjungimo molekuliniai mechanizmai. Imuninės tolerancijos mechanizmai. Centrinė ir periferinė T ir B limfocitų tolerancija. Autoimuninės reakcijos ir jų priežastys. I, II, III ir IV padidėjusio jautrumo reakcijų mechanizmai. Priešvėžinio imuninio atsako ypatumai. Reguliacinių T limfocitų (Treg) vaidmuo priešvėžiniame atsake. Šiuolaikiniai vėžio imunoterapijos būdai. Dendritinių ląstelių vakcinos, jų veikimas. Biofarmaciniai antikūnai, jų kūrimo technologijos ir taikymo sritys. CAR T ląstelių technologija. Imunocheminiai tyrimo metodai, jų taikymas biotechnlogijoje ir diagnostikoje. Imunofermentinė analizė, imunoblotas, imunofluorescencinė ir imunohistocheminė analizė. Tėkmės citometrija. Serologiniai metodai infekcinių ligų diagnostikai. Polikloniniai ir monokloniniai antikūnai. Hibridomų technologija. Rekombinantiniai antikūnai. Antikūnų inžinerijos technologijos. Chimeriniai, humanizuoti antikūnai, viengrandžiai antikūnų fragmentai, bispecifiiniai antikūnai. Vakcinų kūrimo technologijos. Vakcinų tipai: susilpnintos, nukenksmintos, subvienetinės vakcinos, RNR, DNR vakcinos. Adjuvantai, jų savybės. Rekombinantinės vakcinos. Į virusus panašios dalelės kaip nešiklai tiksliniams epitopams. Modernioji vakcinologija. Vakcinų efektyvumo ir saugumo tyrimai. |
Pagrindinė literatūra |
|
|
Vertinimo strategija |
Vertinimo kriterijai |
Egzaminas |
Egzaminą sudaro teorinių žinių patikrinimas ir seminaras (mokslinis pranešimas) pasirinkta tema. Doktoranto/-ės teorinės žinios patikrinamos, raštu atsakant į 20-30 atvirų klausimų iš viso imunotechnologijos kurso. Tik tiems doktorantams, kurie teisingai atsako į daugiau nei 80 procentų teorinių klausimų, leidžiama rengtis seminarui. Seminarui parengiamas viešas mokslinis pranešimas, kuriame apibendrinami ne mažiau kaip 5 pastarųjų metų moksliniai straipsniai. Pranešimo trukmė – 40-45 min. Po pranešimo doktorantas/-ė atsako į komisijos ir auditorijos klausimus. Vertinimo kriterijai: pranešimo turinys, jo kokybė ir atsakymai į klausimus. |
Konsultuojančio (-ių) dėstytojo (-ų) vardas, pavardė |
Pedagoginis vardas |
Mokslo laipsnis |
El. paštas |
Aurelija Žvirblienė |
prof. |
dr. | |
Dovilė Stravinskienė |
dr. |
Patvirtinta Gyvybės mokslų centro Doktorantūros mokyklos Tarybos posėdyje 2021-10-14, protokolo Nr. (4.10)600000-KT-... |
Tarybos pirmininkė dr. Daiva Baltriukienė |