Dalyko pavadinimas |
Mokslo kryptis kodas |
Kamieninis padalinys |
Šakinis padalinys (-iai) |
||
Imunologija |
Biochemija N004 |
Gyvybės mokslų centras |
Biotechnologijos institutas |
||
Dalyko apimtis kreditais |
8 |
||||
Studijų būdas |
Kreditų skaičius |
Studijų būdas |
Kreditų skaičius |
||
paskaitos |
0 |
konsultacijos |
1,5 |
||
individualus |
5 |
seminarai |
1,5 |
Kurso tikslai |
Įsisavinti žinias apie imuninės sistemos komponentus ir jų funkcijas, imuninio atsako ir imuninės tolerancijos molekulinius mechanizmus, imunologijos pasiekimų praktinį taikymą |
Pagrindinės temos |
Pirminiai ir antriniai limfiniai organai. Įgimtasis ir įgytasis imunitetas. Įgimtojo imuniteto komponentai, jų funkcijos. Fagocitozė. Makrofagai, jų subpopuliacijos. Neutrofilai, jų savybės, funkcijos, NETozės mechanizmas. Dendritinės ląstelės, jų subpopuliacijos, funkcijos. Inflamasoma, jos vaidmuo autouždegiminių ligų patogenezėje. Baltyminių antigenų apdorojimas ir pateikimas T limfocitams. MHC genai ir molekulės, jų struktųra savybės, funkcijos. Antigenų pateikimas MHC I ir II klasės molekulėse. Persodintų audinių atmetimo mechanizmai. T ir B limfocitai, jų receptoriai, antigenų atpažinimo ypatumai. T ir B limfocitų receptorių genai. Limfocitų repertuaras. V(D)J rekombinacija. T limfocitai, jų savybės ir funkcijos. T limfocitų brendimas. Čiobrialiaukė, jos funkcijos. Naiviųjų T limfocitų aktyvacija. Efektorinių T limfocitų (TH1, TH2, TH17, CTL) savybės, jų susiformavimo ypatumai ir funkcijos. Reguliaciniai T limfocitai (Treg), jų savybės ir funkcijos. Atminties T limfocitai. B limfocitai. Imunoglobulinai, jų struktūra, funkcijos. Nuo T ląstelių priklausomi ir nepriklausomi antigenai. Pirminis ir antrinis imuninis atsakas. Imunoglobulinų afiniškumo brandos ir klasių perjungimo molekuliniai mechanizmai. Antikūnų efektorinės funkcijos. Imuninė tolerancija ir autoimuninės reakcijos, jų molekuliniai mechanizmai. Centrinė ir periferinė T ir B limfocitų tolerancija. I, II, III ir IV tipo padidėjusio jautrumo reakcijų mechanizmai. Alerginės ligos, jų imunoterapijos būdai. Priešvėžinis imuninis atsakas. Vėžio imunoterapijos būdai. Imuninės sistemos sąveika su kitomis organizmo sistemomis. Žarnyno mikrobiotos poveikis imuninei sistemai. Vakcinos, jų kūrimo būdai ir veikimo mechanizmas. Monokloniniai ir rekombinantiniai antikūnai, jų kūrimo būdai ir taikymo sritys. Imunocheminiai tyrimo metodai, jų principai ir taikymo sritys. |
Pagrindinė literatūra |
|
|
Vertinimo strategija |
Vertinimo kriterijai |
Egzaminas, seminaras |
Egzaminą sudaro teorinių žinių patikrinimas ir seminaras (mokslinis pranešimas) pasirinkta tema. Doktoranto/-ės teorinės žinios patikrinamos, raštu atsakant į 20-30 atvirų klausimų iš viso imunologijos kurso. Tik tiems doktorantams, kurie teisingai atsako į daugiau nei 80 procentų teorinių klausimų, leidžiama rengtis seminarui. Seminarui parengiamas viešas mokslinis pranešimas, kuriame apibendrinami ne mažiau kaip 5 pastarųjų metų moksliniai straipsniai. Pranešimo trukmė – 40-45 min. Po pranešimo doktorantas/-ė atsako į komisijos ir auditorijos klausimus. Vertinimo kriterijai: pranešimo turinys, jo kokybė ir atsakymai į klausimus. |
Konsultuojančio (-ių) dėstytojo (-ų) vardas, pavardė |
Pedagoginis vardas |
Mokslo laipsnis |
El. paštas |
Aurelija Žvirblienė Dovilė Stravinskienė |
Dr.
Dr. |
Patvirtinta Gyvybės mokslų centro Doktorantūros mokyklos Tarybos posėdyje 2021-10-14, protokolo Nr. (4.10)600000-KT-24. |
Tarybos pirmininkė dr. Daiva Baltriukienė |