Imunotechnologija (Biologijos programai)

Dalyko pavadinimas

Mokslo kryptis kodas

Kamieninis padalinys

Šakinis padalinys (-iai)

Imunotechnologija

Biologija N 010

Gyvybės mokslų centras

Biomokslų  institutas

Dalyko apimtis kreditais

8

Studijų būdas

Kreditų skaičius

Studijų būdas

Kreditų skaičius

paskaitos

0

konsultacijos

1,5

individualus

5

seminarai

1,5

Kurso tikslai

Įsisavinti žinias apie imuninės sistemos veikimą, apie imunologijos ir biotechnologijos sąsajas bei šiuolaikines technologijas, padedančias sukurti pageidaujamą imuninį atsaką ar jį moduliuoti.

Pagrindinės temos

Imunotechnologija – kaip taikomoji imunologijos šaka. Antikūnų struktūra ir funkcijos. Antigeno surišimas, epitopai, afiniškumas ir avidiniškumas. Pirminis ir antrinis imuninis atsakas. Polikloniniai, monokloniniai ir genoinžineriniai antikūnai, jų panašumai ir skirtumai. Polikloniniai antikūnai: gyvūnų imunizacija, antigenai ir jų paruošimas imunizacijai, adjuvantai, imuninio atsako sekimas. Antikūnų prieš specifinius epitopus gavimas. Hibridominė technologija ir monokloninių antikūnų gavimas.  Hibridomų auginimas in vitro ir in vivo. Polikloninių ir monokloninių antikūnų gryninimas. Antikūnų fragmentų gavimas naudojant fermentus. Antikūnų žymėjimas biotinu, fermentais, fluorochromais, izotopais. Rekombinantiniai antikūnai: antikūnų fragmentai, bispecifiniai antikūnai, bifunkcionaliniai antikūnai, chimeriniai antikūnai, humanizuoti antikūnai, nanobodies. Rekombinatinių antikūnų konstravimas naudojant fagų, ribosomų, bakterijų, mielių ir žinduolių ląstelių displėjus. Žmogaus kilmės monokloninių antikūnų gavimo technologijos. Rekombinantinių antikūnų produkcija. Antikūnų taikymas terapijoje. Terapijoje taikomų antikūnų formatai (vienvalenčiai, bivalenčiai, antikūnai be Fc dalies ir su Fc dalimi).

Antikūnų taikymas imunologiniuose metoduose. Seniausi imunologiniai metodai: imunoprecipitacija gelyje, agliutinacija, radioimuninis metodas. Šiuo metu plačiausiai naudojami imunologiniai metodai: ELISA, imunoblotas, imunochromatografija, imunoprecipitacija tirpale, ELISPOT, imunofluorescencija ir imunohistochemija mikroskopijoje, tėkmės citometrija.

Multipleksinės imuninės analizės: antikūnų gardelės, CBA, Luminex, Immulite. Imunoanalizės pagrįstos mikroskysčių sistemomis- kaip ateities perspektyvos. 

Rekombinantinių citokinų gamyba ir jų panaudojimas imunoterapijoje.

Pasyvi ir aktyvi imunizacija. Vakcinos ir jų kūrimas. Vakcinų tipai: susilpnintos, nukenksmintos, toksinų, subvienetinės, multivalentinės, konjuguotos vakcinos, RNR, DNR vakcinos, rekombinantinių virusų bei bakterijų vakcinos. Vakcinų kūrimas nuo mokslinių iki klinikinių tyrimų. Vakcinos prieš SARS-CoV-2.

Imuninės sistemos ląstelių naudojimas imunotechnologijoje. Ląstelių gryninimo metodai. Ląstelių taikymas imunotechnologijoje. Imunogeninių ir supresorinių dendritinių ląstelių vakcinos, jų veikimas. CAR T ląstelių technologija. Supresorinių ląstelių galimas panaudojamas imunoterapijoje.

Pagrindinė literatūra

• A.K. Abbas, A. H. Lichtman, S. Pillai. Cellular and molecular immunology. 9th edition, 2017,  Elsevier/Saunders
• P. J. Deives, S. J. Martin, D. R. Burton, I. M. Roitt. Roitt’s Essentials Immunology. 13th edition, 2017, Willey-Blackwell Publ.
• Waldman, A.D., Fritz, J.M. & Lenardo, M.J. A guide to cancer immunotherapy: from T cell basic science to clinical practice. Nat Rev Immunol 20, 651–668 (2020). https://doi.org/10.1038/s41577-020-0306-5
• Chen WC and Murawsky CM (2018) Strategies for Generating Diverse Antibody Repertoires Using Transgenic Animals Expressing Human Antibodies. Front. Immunol. 9:460. doi: 10.3389/fimmu.2018.00460
• Varadé, J., Magadán, S. & González-Fernández, Á. Human immunology and immunotherapy: main achievements and challenges. Cell Mol Immunol (2020). https://doi.org/10.1038/s41423-020-00530-6
• M. Steinitz (Ed.). Human Monoclonal Antibodies. Methods and Protocols. 2nd edition, 2019, pp 483, ISBN: 978-1-4939-8957-7. Springer Science Business Media, New York, NY, USA

Vertinimo strategija

Vertinimo kriterijai

Egzaminas arba seminaras

Egzaminą sudaro teorinių žinių patikrinimas arba seminaras (mokslinis pranešimas) pasirinkta tema.

Doktoranto/-ės teorinės žinios patikrinamos, žodžiu atsakant į 3 plačius klausimus iš viso imunotechnologijos kurso.

Seminarui parengiamas viešas mokslinis pranešimas, kuriame apibendrinami ne mažiau kaip 5 pastarųjų metų moksliniai straipsniai. Pranešimo trukmė – 40-45 min.

Po pranešimo doktorantas/-ė atsako į komisijos ir auditorijos klausimus.

Vertinimo kriterijai: pranešimo turinys, jo kokybė ir atsakymai į klausimus.

Vytautas Kašėta

doc.

Nomeda Kuisienė

prof.

Patvirtinta Gyvybės mokslų centro Doktorantūros mokyklos Tarybos posėdyje 2021-10-14, protokolo Nr. (4.10)600000-KT-....

Tarybos pirmininkė dr. Daiva Baltriukienė