Kanadoje gyvenančiam ir dirbančiam lietuvių profesoriui Artūrui Petroniui ilgus metus kirbėjo mintis, kaip būtų galima suderinti darbą Toronte ir Lietuvoje. Taip gimė idėja įkurti „paralelinę laboratoriją“, o garsaus išeivijos mokslininko viziją įgyvendino Vilniaus universiteto Gyvybes mokslu centras (VU GMC).
Įkurtoje laboratorijoje apdorojami labai svarbūs duomenys bei vykdomi epigenetiniai tyrimai, o jos veiklos rezultatų dėka Lietuvos vardas spindi prestižiniuose mokslo leidiniuose.
Svajonę įgyvendino VU
Toronto universiteto profesorius Artūras Petronis – gerai žinomas biomedicinos ir molekulinės medicinos mokslo pasaulyje. Mokslininkas jau ne vienerius metus tyrinėja epigenetinius žmogaus ligų mechanizmus.
„Dirbdamas Kanadoje, nuolat ieškojau galimybių bendradarbiauti su Lietuvos tyrėjais. Ilgai kirbėjo mintis įkurti padalinį ar laboratoriją Lietuvoje. Būtent čia pastaruoju metu stebėjau itin spartų gyvybės mokslų proveržį, o VU GMC mačiau kaip neabejotiną šios srities lyderį“, – pasakoja jis. Profesoriaus A. Petronio svajonė realybe tapo 2018 metais. Gyvybės mokslo centro direktoriaus dr. G.Valinčius pastangų dėka buvo gautos VU Strateginio fondo lėšos investuoti į pirmosios šalyje „paralelinės“ mokslo laboratorijos įkūrimą.
Taip atsirado VU GMC Epigenetinių tyrimų laboratorija, o mokslininkams sukurtos sąlygos dalyvauti tarptautiniuose projektuose ir atlikti Vakarų mokslo standartus atitinkančius tyrimus. Pagrindine GMC Epigenetinių tyrimų laboratorijos užduotimi tapo bioinformatika ir duomenų analizė. „Tai strategiškai svarbi tyrimų dalis, nes duomenų daugėja ne dienomis, o valandomis. Be kita ko, tokia laboratorija suteikia puikią galimybę pasireikšti jauniems Lietuvos protams“, – atskleidė prof. A. Petronis.
Talentingam jaunimui – naujos galimybės
Profesoriaus A. Petronio nuomonei pritaria ir „paralelinėje“ laboratorijoje dirbantis bioinformatikas Karolis Koncevičius. „Šioje laboratorijoje turime visas galimybes gilintis į mokslo pasaulio subtilybes. Bioinformatikai gali puikiausiai dalyvauti tarptautiniuose projektuose naudodamiesi skaičiavimo įranga, esančia Kanadoje ar kitoje šalyje”, – pasakoja jis.
Toronte studijų metu mokslinę praktiką atliko ir šiuo metu Epigenominių tyrimų laboratorijoje bioinformatiku dirba dar vienas mūsų šalies jaunasis mokslininkas Algimantas Kriščiūnas. „Man „paralelinė” laboratorija suteikė puikią progą labai praplėsti savo mokslinį akiratį. Galimybė dirbti daugiadisciplininėje mokslininkų grupėje Vilniuje ir Toronte leidžia ne tik iš arti pamatyti, bet ir dalyvauti didelio masto moksliniuose projektuose, kurie Lietuvos sąlygomis kol kas neįmanomi. Mūsų tikslas padaryti juos įmanomais. VU GMC turi atsirasti biomedicininių ligų tyrimų žemėlapyje”, –pabrėžia jaunasis mokslininkas.
Epigenetika ieško rakto į sunkias ligas
Vis dėlto prof. A. Petronis pripažino, kad visuomenėje vis dar kyla klausimų, kas ta epigenetika ir kam žmonijai jos reikia.
„Žmogaus ligų epigenetika yra palyginus nauja mokslo sritis, dar tik kurianti savo principus ir žengianti pirmuosius žingsnius medicininių tyrimų istorijoje”, – atskleidė jis. Pasak prof. A. Petronio, epigenetinės idėjos vis labiau populiarėja, ir vis daugiau mokslininkų pritaria, kad epigenetiniai reguliacijos sutrikimai gali sukelti patologinius procesus organizme.
„Jeigu 2000-aisiais metais mokslinių straipsnių šia tema buvo vos 50, tai 2018-aisiais – jau beveik 2400 straipsnių. Epigenetika puikiai papildo tradicinį ligos kilmės supratimą, pagal kurį ligos yra mutavusių genų ir žalingos aplinkos faktorių sąveikos išdava. Epigenetikos „kalba“ galima paaiškinti eilę ligų ypatumų, kurie lig šiol buvo tarsi mokslininkų regos lauko užribyje, o jeigu ir buvo tirti, tai nesėkmingai”, – pasakoja jis.
„Kodėl didžioji dauguma ligų, pvz. vėžys, Alzheimerio liga, 2-ojo tipo diabetas, pasireiškia senyvame amžiuje? Visos šios ligos yra iš dalies paveldimos, bet kodėl šių ligų genai yra „nekenksmingi” jauname organizme? Mokslininko teigimu, suradus atsakymus į šiuos fundamentalius klausimus, atsivertų naujos reikšmingos galimybės ligų diagnostikai, profilaktikai ir gydymui. „Būtent šias mįsles ir bando įminti epigenetikos mokslas”, – paaiškino Toronto universiteto profesorius.
Vienas iš pagrindinių pastarųjų metų Vilniaus ir Toronto epigenetikų pasiekimų yra susijęs su cirkadinių ritmų epigenetika. „Dirbdami kartu parodėme, kad epigenetiniai faktoriai yra vidinio ląstelės „laikrodžio” dalis. Tokie molekuliniai „laikrodžiai” susiformavo per milijonus metų ir atlieka eilę labai svarbių funkcijų ląstelėse ir organizmuose. Išsiderinęs epigenetinio laikrodžio „tiksėjimas” gali būti glaudžiai susijęs su ligų atsiradimu ir senėjimu”, - sako prof. A. Petronis.
Mokslininko nuomone, laiko dimensija epigenetiniuose tyrimuose gali būti itin reikšminga, ir tai puiki niša naujiems svarbiems moksliniams tyrimams, prie kurių turi galimybę prisidėti ir Lietuvos specialistai.
Tarptautiškumo privalumus išnaudoti būtina
Kanados mokslininko teiginiams pritarią ir dr. G. Valinčius. Pasak VU GMC direktoriaus, „paralelinės“ laboratorijos įkūrimas ir sėkminga jos veikla dar kartą įrodė, kad tarptautinis bendradarbiavimas su pasauliniais universitetais bei mokslo centrais ir aukščiausio lygio mokslininkų pritraukimas atveria Lietuvai išskirtines galimybes siekti pasaulinio mokslo aukštumų.
„Per du šios laboratorijos gyvavimo metus buvo paskelbti septyni tarptautiniai straipsniai, iš kurių šeši - mokslo žurnaluose, turinčiuose itin didelį įtakos faktorių. Šiuose tarptautiniuose leidiniuose spausdinami straipsniai diktuojantys pasaulio mokslo žinių kokybės standartus. Kad ir naujausias pavyzdys – straipsnis „The Crossroads of Psychiatric Epigenomics“, publikuotas žurnale „World Psychiatry“. Tai aukščiausią citavimo reitingą turintis mokslininis psichiatrijos krypties žurnalas. Mums labai svarbu, kad dabar jame publikuojami ir VU GMC mokslininkų darbai - sakė dr. G. Valinčius.
Pasak VU GMC vadovo, prof. A. Petronio pastangos kelti Lietuvos mokslą į tarptautinį lygmenį mūsų šalyje sulaukė garbingo įvertinimo – 2018 m. Kanados mokslininkui skirtas „Globalios Lietuvos“ apdovanojimas už Lietuvoje įdiegtas tarptautines inovacijas.
„Mūsų vizija – būti tarp lyderiaujančių Europos gyvybės mokslų centrų, o tarptautiškumas yra vienas strateginių prioritetų. Bendradarbiavimas su Toronto universiteto profesoriumi A. Petroniu tapo unikalia galimybe. Džiaugiuosi, kad galime ja pasinaudoti ir neabejoju, kad ateityje ši iniciatyva dar ne kartą garsins Lietuvos ir VU GMC vardą pasaulyje” – sakė dr. G. Valinčius.