Sidebar

Pirmadienį, rugsėjo 30 d., VU GMC Algirdas Mikalkėnas sėkmingai apgynė disertaciją „Modifikuoti nukleotidai nukleorūgščių biosintezėje: taikomieji aspektai“ biochemijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti.

A. Mikalkėnas anotacijoje pabrėžė, kad Žmogaus imunodeficito virusas, nežiūrint ilgamečių tyrimų ir pažangos jo sukeltų ligų gydyme, vis dar išlieka rimta problema: šiuo metu virš 36 mln. žmonių pasaulyje užsikrėtę ŽIV, iš kurių kasmet apie 1,8 milijono miršta. Svarbiausias antivirusinio gydymo taikinys - ŽIV-1 atvirkštinė transkriptazė - yra unikalios retrovirusų reprodukcijos strategijos pagrindas, kuri remiasi virusinės RNR panaudojimu DNR biosintezei. M.MuLV atvirkštinė transkriptazė priklauso retrovirusų polimerazių šeimai ir nors struktūriškai yra panaši į ŽIV 1¬¬¬¬ atvirkštinę transkriptazę, pasižymi kitomis biocheminėmis savybėmis ir yra svarbus biotechnologijų įrankis. Šie retrovirusų fermentai pasižymi kitomis biocheminėmis savybėmis, nei šeimininko replikatyvinės polimerazės, taigi atsiranda galimybė kurti virusinėms polimerazėms atrankius slopiklius. Tuo pačiu, šių polimerazių gebėjimas panaudoti kitokios struktūros nukleotidus leistų sintetinti papildomomis naujomis savybėmis pasižyminčius nukleorūgščių polimerus. Modifikuotų nukleotidų panaudojimas DNR biosintezei tapo sintetinės biologijos tyrimų objektu praplečiant genetinį kodą ir kuriant dirbtines biologines sistemas su išplėstomis pritaikymo galimybėmis. Disertaciniame darbe nagrinėjamas modifikuotų piridoninių nukleozidų ir nukleotidų panaudojimas DNR biosintezėje bei tiriami fosfonoacto rūgšties nukleotidų konjugatai, sukurti siekiant užtikrinti selektyvų pasirinktų DNR polimerazių slopinimą.

Sveikiname kolegą!

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos