Antradienį, rugsėjo 17-ąją, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) vyko Tarptautinės mikroorganizmų dienos renginiai.
Jų metu VU GMC mokslininkai visus besidominčius šia tema supažindino su mikroorganizmų pasauliu ir žmogaus santykiu su juo. Renginyje buvo kalbėta ir apie žarnyno mikrobiotą, kurios reikšmę mūsų organizmui apžvelgė neuromokslininkas dr. Aurelijus Burokas.
Mikrobai lydi nuo gimimo
„Žmogaus išorėje ir viduje galima aptikti daugybę pačių įvairiausių rūšių mikroorganizmų“, – atskleidė VU GMC dirbantis dr. A. Burokas. Pasak jo, mikroorganizmų gausu ant mūsų odos, burnoje, tačiau, pasak tyrėjo, žmogaus žarnyne galima aptikti daug daugiau mikroorganizmų nei kur kitur. „Žarnyno mikroorganizmų visuma vadinama mikrobiota. Būtent žarnyne aptinkama net iki 1000 skirtingų bakterijų rūšių. Paskutinės mokslo naujovės lėmė geresnių žmogaus mikrobiotos tyrimo metodų atsiradimą. o tai leido atidžiau pažvelgti į šį nematomą pasaulį ir suprasti jo įtaką mūsų sveikatai”, – sakė dr. A. Burokas.
Mokslininkas pasakojo, kad šiuo metu jau žinoma, kad mikroorganizmai žmogaus virškinimo trakte egzistuoja nuo pat gimimo. „Mikroorganizmai kūdikio virškinimo trakte pradeda atsirasti jau pirmosiomis gyvenimo dienomis, o galutinai žmogaus mikrobiota susiformuoja apie trečiuosius gyvenimo metus. Tačiau mūsų žarnynuose esantys mikroorganizmai skiriasi“, – sako dr. A. Burokas. – Jų tipą lemia tai, kokiu būdu kūdikis išvydo šį pasaulį – natūraliu ar Cezario pjūvio pagalba. Taip pat mikrobiota formuojasi veikiama įvairių kitų veiksnių. Pavyzdžiui, kokią mikrobiotą turėsime suaugę gali lemti kūdikio maitinimo būdas (mamos pienas ar mišinėliai), kūdikio gyvenamoji aplinka, tai, ar šeimoje yra brolių bei seserų, netgi naminių gyvūnų.
„Taigi, žinodami tam tikrus dėsningumus apie pirmuosius žmogaus gyvenimo metus galime įžvelgti jo mikrobiotos būklę, vyrausiančią visą likusį gyvenimą“, – atskleidė jis.
Naudą pastebėjo jau senovėje
„Nors mokslas tik dabar leido itin išsamiai tirti mikrobiotą, žmonija jau tūkstančius metų suvokė, kad žmogaus virškinimo traktas yra be galo svarbus“, – primena dr. A. Burokas. Pasak mokslininko, žmonės jau prieš daugiau nei du tūkstančius metų pradėjo vartoti fermentuotus produktus, nes pastebėjo jų naudą virškinimo sistemai, o tuo pačiu ir bendrai savijautai.
„Tik prabėgus tūkstantmečiams mokslas išsiaiškino, kad fermentuoti produktai yra vienas iš gerųjų bakterijų, teigiamai veikiančių žmogaus mikrobiotą, šaltinių. Pasaulio laboratorijose patvirtinta, kad žarnyno bakterijos turi svarbią reikšmę mūsų organizmui, įskaitant gerą virškinimą ir imuninės sistemos veikimą“, – pasakojo VU GMC mokslininkas.
„Mokslo naujovės lėmė ne tik geresnių žmogaus mikrobiotos tyrimo metodų atsiradimą. Tai leido geriau pažvelgti į šį nematomą pasaulį ir suprasti jo įtaką mūsų sveikatai, didesnį dėmesį skiriant ne kovai su blogosiomis bakterijomis, kuri ilgą laiką buvo pagrindinis mikrobiologų uždavinys, bet ir gerųjų bakterijų tyrimus“, – sakė jis. Dr. A. Burokas atskleidė, kad padaugėjus tyrimams buvo suprasta ne tik tai, kad žarnyno mikrobiota turi įtakos virškinimui, bet ir atrastos sąsajos tarp gerųjų žarnyno bakterijų ir emocijų bei žmogaus psichikos.
Įrankis kovoje su stresu
„Naujausi tyrimai ne tik patvirtino mikrobiotos ryšį su mūsų imunine sistema, bet ji gali nulemti mūsų atsaką į stresą“, – apžvelgė dr. A. Burokas. Pasak jo, sveika mikrobiota patvirtino stiprų atsaką į stresą ne tik tyrimuose su laboratoriniais gyvūnais, bet ir su žmonėmis.
„Tuo pačiu patvirtinti ir atvirkštiniai procesai, kuomet pažeista mikrobiota silpnina atsparumą streso poveikiui“, – pabrėžė VU GMC tyrėjas. – Todėl būtina žinoti apie veiksnius, pažeidžiančius mikrobiotą ir jos atkūrimo būdus“.
Pasak dr. A. Buroko, mikrobiotą pažeidžiame kai bandome atsikratyti blogųjų bakterijų naudodami antibiotikus, nes taip sunaikiname ir dalį mums reikalingų mikroorganizmų. Dr. A. Buroko teigimu, po antibiotikų gydymo ar netinkamos mitybos pažeistą mikrobiotą galima atstatyti probiotikais ir prebiotikais.
„Probiotikai – tai maisto papildai iš gyvų gerųjų mikroorganizmų. Kaip probiotikai dažniausiai naudojamos Bifidobacterium ir Lactobacillus genčių bakterijos. Prebiotikai – tai tam tikros maistinės skaidulinės medžiagos, kurios skatina gerųjų bakterijų dauginimąsi ir padeda joms. Jie nėra bakterijos, o maistas mikroorganizmams ir padeda jiems geriau jaustis žarnyne. Todėl pasirūpinę savo mažaisiais draugais galėsime būti ramūs, kad jie padės ne tik mums gerai virškinti, bet ir gerai jaustis bei turėti stiprią imuninę sistemą“, – atskleidė jis.
„Nenumokime ranka į savo mikrobiotos būklę. Nuo jos priklauso mūsų fizinė savijauta, ir netgi psichinė sveikata. Šiuo metu einama dar platesniu keliu ir bandoma tirti ryšius tarp mikrobiotos ir kai kurių ligų, tokių kaip Alzheimeris. Galbūt ateityje šias ligas pavyks įveikti būtent mikrobiotos pagalba“, – sakė dr. A. Burokas.