„Kai žmonės, kuriais daug metų žaviesi scenoje, klausosi tavo paskaitos… kai gali pabūti teatro užkulisiuose su ten sklandančiomis mūzomis, pajusti teatro magiją… – tai tiesiog sapnas!“ – taip apie savo patirtį su aktoriais pasakoja Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė Prof. Eglė Lastauskienė. Ji buvo pakviesta konsultuoti Lietuvos nacionalinio dramos teatro trupę, besiruošiančią spektaklio „Fermentacija“ premjerai – neįprastai biologinei revoliucijai skirtoje pjesėje, kurioje mikroorganizmai meta iššūkį žmonėms.
Mikrobiologijos pamoka teatro scenoje
„Mikroorganizmai mus lydi visą gyvenimą, tačiau mes juos dažnai suvokiame tik kaip grėsmę. Tačiau be jų nebūtų nei mūsų, nei daugelio mums gyvybiškai svarbių procesų,“ – aiškina mokslininkė.
Per pastaruosius dešimtmečius suvokimas apie mikroorganizmus smarkiai pasikeitė. „Anksčiau jų bijota – viskas buvo sterilinama, dezinfekuojama, o antibiotikai vartojami nekontroliuojamai. Dabar suprantame, kad toks požiūris gali turėti neigiamų pasekmių. Per didelis sterilumas siejamas su autoimuninėmis ligomis ir alergijomis, todėl svarbu ne naikinti viską aplinkui, o geriau pažinti mus supantį pasaulį. Supratimas mažina baimes ir leidžia į mikroorganizmus pažvelgti ne kaip į priešus, o kaip į natūralią ekosistemos dalį.“
Būtent apie tai – mūsų santykį su nematomu pasauliu – kalba ir spektaklis „Fermentacija“. Jo pagrindinė idėja, kad mikroorganizmai sukyla prieš žmoniją, iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti absurdiška. Tačiau, pasak mokslininkės, ji kelia daug gilesnį klausimą: kiek mes gerbiame mus supančią aplinką?
„Mes mylime šunis ir kates, tačiau retai susimąstome apie tai, kad reikia gerbti visas gyvybės formas, taip pat ir mikroorganizmus, kurie yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Spektaklis kviečia pažvelgti į juos kitaip, peržengiant įprastas supratimo ribas.“
Mokslas ir menas – natūrali jungti
Prof. Lastauskienė neabejoja, kad teatras yra viena iš daugelio priemonių, galinčių padėti populiarinti mokslą.
„Kuo daugiau būdų surasime kalbėti apie mokslą, tuo mažiau žmonės jo bijos. Mokslas nėra kažkas mistiško, uždaryto laboratorijose ar nesuprantamo. Jis yra čia – mūsų kasdienybėje,“ – sako ji.
Teatras, parodos, eksperimentai su meno formomis – visi šie būdai leidžia žmonėms geriau suprasti mokslo reikšmę. Spektaklis „Fermentacija“ yra dar vienas pavyzdys, kaip mokslas gali tapti scenos dalimi ir priversti susimąstyti apie nematomą pasaulį aplink mus.
Spektaklis „Fermentacija“ – kai bakterijos reikalauja teisių
Spektaklis „Fermentacija“, kurio režisierius Antanas Obcarskas, o pjesės autorius Laurynas Adomaitis, kviečia žiūrovus į netikėtą biologinę revoliuciją. Nedidelėje raugykloje bakterijos nusprendžia pasipriešinti žmonių kontrolei ir pareikalauja lygių teisių. Ar pagrindinis veikėjas Danilas sugebės įtikinti žmones pažvelgti į mikroorganizmus kitaip?
Spektaklis, kuriame susipina eksperimentavimas, ironija ir filosofiniai klausimai apie gyvybės formas, LNDT Didžiojoje salėje bus pristatytas balandžio 11 d. Tai jau ketvirtasis bendras Lauryno Adomaičio ir Antano Obcarsko kūrinys, tačiau pirmasis LNDT Didžiosios salės scenoje.
 |
 |