Milda Babonaitė apgynė disertaciją „Nanodalelių genotoksinio poveikio ir jų patekimo į žmogaus periferinio kraujo vienbranduoles ląsteles įvertinimas” ir jai buvo suteiktas biologijos mokslo krypties daktaro laipsnis.
Šios disertacijos mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Juozas Rimantas Lazutka
Disertacijos gynimo tarybos sudėtis: pirmininkas – doc. dr. Raimondas Šiukšta (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biologija); doc. dr. Tatjana Čėsnienė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biologija), dr. Naouale El Yamani (Norvegijos oro tyrimų institutas, gamtos mokslai, biologija),
prof. dr. Eglė Lastauskienė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biologija), dr. Milda Stankevičiūtė (Gamtos tyrimų centras, gamtos mokslai, biologija).
Nanodalelės (ND) – tai natūralios arba antropogeninės kilmės medžiaga, kurios vienas arba daugiau išorinių matmenų yra 1–100 nm dydžio. Dėl mažo dydžio ND gali pasižymėti neįprastomis fizikinėmis ir cheminėmis savybėmis, nebūdingomis mikro- ir makroskopinio dydžio atitikmenims. Dėl šios priežasties, atsiranda vis daugiau antropogeninės kilmės ND, kurios yra kuriamos ir pritaikomos įvairiose srityse: medicinoje, technologijose ir pramonėje. Atsižvelgiant į tai, kad ir toliau bus stebimas eksponentinis ND sintezės augimas, tai kelia nerimą dėl galimo neigiamo ND poveikio gyviems organizmams. Šiame darbe buvo ištirtas 11-os skirtingų tipų ND citotoksiškumas ir genotoksiškumas. Tyrimai buvo atlikti su žmogaus periferinio kraujo vienbranduolėmis ląstelėmis, naudojant skirtingus genotoksiškumo testus, kuriais buvo identifikuojamas platus spektras DNR pažaidų.
Remiantis gautais rezultatais buvo nustatyti trys skirtingi ND sukeliamo genotoksiškumo mechanizmai. Po efektyvios internalizacijos ND (Co3O4-, Al2O3- ir PS-ND), indukuojančios reaktyvių deguonies formų (ROS) susidarymą , sukėlė ne tik pirmines DNR pažaidas, bet ir reikšmingą chromosomų pažaidų susidarymą, o ND (PVP-Ag, SiO2- ND), neindukavusios ROS susidarymo, sukėlė tik DNR trūkius. Tyrimais taip pat nustatyta, kad ND internalizacija ir ROS indukcija gali būti ribota (Au-ND), tačiau jos vistiek gali indukuoti statistiškai reikšmingą pirminių DNR pažaidų kiekio augimą. Šio darbo rezultatai liudija apie kompleksinių tyrimų panaudojimo svarbą nanogenotoksikologijoje, suteikia tiek teorinių įžvalgų apie ND sukeliamo genotoksiškumo mechanizmus, tiek gali prisidėti prie naujų rekomendacijų tyrimams su ND kūrimo.