Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos iniciatyva (LJMS) Lietuvos Respublikos Prezidentūroje pagerbti 2023 metų „Geriausių disertacijų“ konkurso laureatai. Tarp jų – dr. Milda Narmontė iš Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro. Mokslininkė įvertinta už disertaciją „Didelės skiriamosios gebos genominio 5-hidroksimetilcitozino nustatymo metodas ir jo pritaikymas epigenetiniams žmogaus ligų tyrimams“.
Šių metų geriausios disertacijos konkursui iš viso buvo pateikta 100 disertacijų: iš jų 38 darbai apginti gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio ir 62 – humanitarinių, socialinių ir menų mokslų srityse. Darbus vertino 271 ekspertas. Atsižvelgdami į mokslinių tyrimų svarbą ir vertę, išradingai ir tinkamai parinktą metodologiją, tyrimų rezultatų kokybę, išvadų pagrįstumą, disertacijos tema publikuotų darbų kokybę, darbo originalumą bei tarpdiscipliniškumą, ekspertai laureatais pripažino 10 geriausių disertacijų, apgintų Lietuvos mokslo ir studijų institucijose.
„Tapimas laureate tikrai labai pradžiugino. Šis apdovanojimas yra ne tik mano disertacijos, bet ir visos mūsų tyrėjų grupės darbo įvertinimas. Tai rodo, kad mūsų atliekami tyrimai yra aktualūs ir reikšmingi. Labai dėkoju savo doktorantūros vadovei dr. Editai Kriukienei už pasiūlytą svarbią ir įdomią temą“, – sakė dr. Milda Narmontė. Laureatė atkreipė dėmesį, kad mokslininkai dirba daug ir intensyviai, dažnai yra spaudžiami įvairių terminų ir neretai pamiršta pasidžiaugti savo pasiekimais. Mokslininkė pripažino, kad ceremonijos organizavimas LR Prezidentūroje, apdovanojimo atsiėmimas iš LJMS pirmininko ir paties LR Prezidento rankų suteikia šiam įvykiui ypatingos svarbos bei didingumo ir tampa proga akimirkai sustoti bei pasidžiaugti pasiektais rezultatais.
Mildos Narmontės disertacijoje pristatomas naujai sukurtas epigenetinės DNR modifikacijos 5-hidroksimetilcitozino (5hmC) profiliavimo viso genomo mastu metodas, kuris pasižymi dideliu specifiškumu ir DNR sekoskaitos ekonomiškumu. Šis metodas turi plačias pritaikymo galimybes žmogaus ligų epigenomikos tyrimų srityje. Darbe 5hmC tyrimai buvo panaudoti heterogeniškų žmogaus neuroblastomos ląstelių tipų charakterizavimui ir parodytos DNR epigenetinių modifikacijų sąsajos su klinikine ligos rizika, kas gali atverti naujas šio vėžinio susirgimo prognostines galimybes. Taip pat pademonstruota galimybė 5hmC analizę pritaikyti neinvaziniam vaisiaus Dauno sindromo nustatymui iš besilaukiančios moters kraujo plazmoje laisvai cirkuliuojančios neląstelinės DNR, taip atskleidžiant tyrimų potencialą prenatalinėje diagnostikoje.
„Geriausių disertacijų“ konkursu, kuris šiemet surengtas jau 18-ąjį kartą, siekiama skatinti aukštą mokslinių tyrimų kokybę ir didinti Lietuvos mokslininkų tarptautinį pripažinimą. Ši iniciatyva motyvuoja doktorantus rengti aukšto lygio disertacijas, skatina tarpinstitucinį ir tarpdisciplininį bendradarbiavimą bei įkvepia jaunus mokslininkus vykdyti reikšmingą ir visuomenei svarbią mokslinę veiklą.
 |