2018 m. pabaigoje pasirodė mokslinių straipsnių rinkinys „Briologiniai archyvai – Lietuvos mokslo ir gamtos istorijos paveldas“.
Gamtos tyrimų centro išleistą knygą sudaro dvylika straipsnių, kuriuose atsižvelgiant į istorines sąlygas ir bendrąsias botanikos mokslo raidos tendencijas pristatoma briologijos mokslo raida Lietuvoje XIX–XX a. viduryje. Taip pat pateikiama medžiaga apie anksčiau netirtas briologines kolekcijas iš Vilniaus universiteto (VU) herbariumo ir Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto herbariumo, parodomas briologų J. Jundziłło, K. Szafnaglo, J. Mowszowicziaus, A. Minkevičiaus, J. Pipinio indėlis į aptariamos srities raidą. Specialus dėmesys skirtas Aukštumalos, Kamanų, Šepetos ir Žuvinto pelkių briologiniam aspektui.
Briologija yra mokslas apie samanas. Tai seniausi sausumos augalai, pasižymintys savita sandara, išvaizda, didele formų įvairove, plačiai paplitę įvairiose mūsų krašto buveinėsė. Briologinių tyrimų pradmenis pastebime jau pirmuosiuose XVIII–XIX a. VU botanikų veikaluose, kuriuose samanos visuomet aprašomos kartu su kitais augalais. Dėl samanų atpažinimo sudėtingumo per visą Lietuvos botaninių tyrimų istoriją susikaupė daug iki galo neištirtų jų rinkinių.
Šiame leidinyje apibendrinta XIX a. samanų kolekcija, kuri pripažinta regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektu ir įtraukta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą. Šis mokslo ir kultūros paveldas saugomas VU Gyvybės mokslų centre (GMC) esančiame moderniausiame, seniausiame ir viename didžiausių herbariumų Lietuvoje.
Knygoje „Briologiniai archyvai – Lietuvos mokslo ir gamtos istorijos paveldas“ išspausdinti du VU herbariumo vadovo dr. Mindaugo Rasimavičiaus straipsniai. Vienas jų pavadintas „XIX a. samanų kolekcija Vilniaus universiteto herbariume“. Publikacijos autorius aprašo VU herbariume esančią samanų kolekciją, kurią sudaro 1272 pavyzdžiai iš dabartinės Baltarusijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Šveicarijos, Vokietijos ir Silezijos regiono. Seniausias kolekcijos pavyzdys surinktas 1821 m. Luknos upelyje (Trakų rajone). XIX a. samanų kolekcija – lietuvių tautos ir pasaulio kultūros vertybė ir nuosavybė, mokslinės veiklos ir tarptautinės komunikacijos atspindys.
Kitoje publikacijoje „A. Minkevičiaus briologiniai tyrimai: pradmenys ar pagrindas Lietuvos samanų florai tirti?“, parengtoje su kolege briologe dr. Ilona Jukoniene, apžvelgiamas vieno ryškiausio mūsų šalies botanikų Antano Minkevičiaus briologinių tyrimų laikotarpis, per kurį buvo padėti pagrindai Lietuvos brioflorai tirti. Šiuo metu VU herbariume saugomoje A. Minkevičiaus samanų kolekcijoje yra 1572 herbariumo pavyzdžiai, apimantys 250 rūšių. Šio botaniko mokslinė ir akademinė veikla svarbi briologinių tyrimų plėtotei Lietuvoje.
Prie leidinio atsiradimo prisidėjo ir keletas VU GMC botanikų. Knygos pristatymas surengtas sausio 3 d. Gamtos tyrimų centro Botanikos institute, esančiame Verkių dvare.