Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslo daktarų gretas papildė dr. Vilmantė Žitkutė. Apgynus disertaciją „Atsparumo 5-fluoruracilui ir oksaliplatinai molekulinių mechanizmų tyrimai žmogaus kolorektalinės karcinomos ląstelėse“ jai buvo suteiktas biochemijos mokslo krypties daktarės vardas. Sveikiname!
Disertacijos mokslinė konsultantė yra VU GMC mokslininkė dr. Aušra Sasnauskienė.
Gynimo tarybos pirmininkė – prof. Daiva Baltriukienė (VU GMC), nariai: dr. Veronika Viktorija Borutinskaitė (VU GMC), dr. Lina Prasmickaitė (Oslo universiteto ligoninė, Norvegija), prof. dr. Kęstutis Sužiedėlis (Nacionalinis vėžio institutas), dr. Giedrius Vilkaitis (VU GMC).
Disertacijos anotacija:
Kolorektalinis vėžys (CRC) užima trečią vietą pagal paplitimą ir antrą pagal mirčių nuo vėžio skaičių. Viena iš priežasčių, lemiančių tokį didelį mirtingumą – vėlyva diagnozė. Pažengusio CRC gydymui dažniausiai yra taikoma chemoterapija naudojant pavienį 5-fluoruracilo (5-FU) poveikį arba jo kombinaciją su oksaliplatina (OxaPt) ir leukovorinu (foline rūgštimi). Kita priežastis – atsparumas chemoterapiniams vaistams. CRC gydymui naudojami 5-FU ir OxaPt veikia skirtingais mechanizmais, todėl ir atsparumo mechanizmai šiems vaistams skiriasi. Pagrindiniai atsparumo mechanizmai – viduląstelinės vaisto koncentracijos mažinimas, DNR pažaidų reparacijos ir išgyvenimo signalinių kelių aktyvinimas, programuotos ląstelių žūties slopinimas, vaisto neutralizavimas ar taikinio pokyčiai. Atsparumo chemoterapiniams vaistams molekulinių mechanizmų supratimas tebėra svarbi mokslinių tyrimų sritis, siekiant nustatyti tikslius taikinius ir atrasti vaistus, pagerinančius vėžio gydymo rezultatus.
Uždegiminiai procesai atlieka svarbų vaidmenį vystantis CRC, be to, gali būti svarbūs ir atsparumo išsivystymui. Vienas iš naujausių atsparumo chemoterapiniams vaistams mechanizmų – naviko ląstelių sekretomo pokyčiai (TCS, angl. tumour cell secretome), t. y. vėžinių ląstelių išskiriamų molekulių visuma, skatinanti vėžio vystymąsi. Chemoterapiniai vaistai gali keisti TCS ir taip skatinti atsparumą. Citokinai, mažos signalinės molekulės, reguliuojančios vėžio progresijai svarbius procesus, įeina į TCS sudėtį, tačiau žinių, apie jų įtaką chemoterapinių vaistų sukeltam atsparumui, nėra daug.
Serpinai, serino proteazių inhibitoriai, taip pat turi įtakos CRC progresijai, manoma, kad jie reguliuoja angiogenezę, uždegimą, tarpląstelinio užpildo persitvarkymą, programuotą ląstelių žūtį ir ląstelių vystymąsi, o jų raiškos pokyčiai siejami su naviko progresija. Autofagija vėžinėse ląstelėse gali atlikti dvigubą vaidmenį – slopinti jų vystymąsi arba priešingai – padėti išvengti nepalankių sąlygų.
CRC audiniuose, lyginant su sveiku audiniu, yra nustatomas padidėjęs selektyvios autofagijos receptoriaus p62 kiekis, be to šis baltymas yra siejamas su vėžinių ląstelių agresyvumu bei bloga sergančių pacientų gijimo prognoze. Nors daugėja duomenų apie p62 kiekio pokyčius chemoterapiniams vaistams atspariose vėžinėse ląstelėse ir reikšmę atsparumui, tačiau tikslus atsparumą lemiantis mechanizmas vis dar nėra aiškus.