Šiandien ant Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sienos atidengta paminklinė atminimo lenta chemijos mokslo Lietuvoje pradininkui, gydytojui ir dėstytojui Andriui Sniadeckiui. Čia esančiame pastate jis įkūrė pirmąją Chemijos katedrą Vilniaus universitete (VU), nuo kurios prasidėjo chemijos kaip atskiros disciplinos dėstymas, ir jai vadovavo.
Profesorius Andrius Sniadeckis – XVIII a. pabaigos ir XIX a. pradžios VU mokslininkas, į Vilnių atvykęs dėstyti iš Krokuvos. Lietuvių ir lenkų laikomas cheminio elemento rutenio atradėju, jis taip pat buvo gydytojas, dėstytojas ir oratorius – dėstė chemiją farmacininkams ir rašė knygas, sulaukusias tiek amžininkų, tiek vėlesnių laikų tyrėjų dėmesio. Anot atminimo lentos sumanytojos, mokslo istorijos tyrinėtojos dr. Birutės Railienės, įspūdingi ne tik A. Sniadeckio pasiekimai, bet ir asmenybė: „Man labiausiai imponuoja jo stabilumas, apsisprendimas dirbti ir gilintis į savo sritį, nesiblaškyti. Nors būta pasiūlymų dirbti karaliaus rūmuose, buvo siūlomi kiti, pelningesni darbai, jis pasirinko universitetą, kur mokė jaunąją kartą, ir nebesiblaškė. VU atidavė beveik keturiasdešimt metų.“
Atminimo lentos A. Sniadeckiui projektą palaikė Lietuvos chemikų ir Lietuvos biochemikų draugijos. Lentos projektą sukūrė dizainerė Vilma Dmitrijevienė ir skulptorius Antanas Šėmis. Projektui buvo panaudotas Kazimiero Jelskio sukurtas ir Jono Ostrovskio 1863 m. išlietas A. Sniadeckio skulptūrinis portretas, saugomas asmeninėje kolekcijoje. Atminimo lentą pagamino UAB „Alpera“, o Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintą projektą finansavo bendrovė „Thermo Fisher Scientific“.
Atminimo lentos atidengimas A. Sniadeckiui – ne vienintelis renginys, kuris šią savaitę bus skirtas mokslo istorijai. Gegužės 23–27 d. vyks jungtinė Tarptautinė chemijos istorijos konferencija, kurią sudarys 13-oji tarptautinė chemijos istorijos konferencija (13ICHC2023) ir A. Sniadeckio memorialinė konferencija „Molekulinių gyvybės mokslų pasiekimai“.
Pranešimų anglų kalba bus galima klausytis Fizinių ir technologijos mokslų centre ir VU Gyvybės mokslų centre. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, VU Chemijos ir geomokslų fakulteto, VU Gyvybės mokslų centro, Lietuvos ir Europos chemikų draugijų organizuojamas renginys į Vilnių sutrauks daugiau kaip 60 pranešėjų iš Europos, JAV ir kitų pasaulio šalių.
Organizatorių teigimu, renginiu siekiama pristatyti Vilnių kaip mokslo istorijai svarbų miestą, parodyti VU ir jo mokslininkų indėlį į pasaulio gyvybės mokslų formavimąsi ir biotechnologijos sektoriaus vystymąsi, o vietos mokslininkus paskatinti domėtis chemijos istorija.
