Dvi džiugios žinios pasiekė apie VU Gyvybės mokslų centro jaunąją mokslininkę Gretą Leonavičienę. Pirmoji yra ta, kad jos mokslo darbas laimėjo Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkursą bei pelnė premiją. Kita proga – apginta daktaro disertacija!
Šiemet LMA Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurspo premijos paskirtos dviem VU GMC mokslininkams. G. Leonavičienei premija paskirta už mokslo darbą „Kompleksinė pavienių ląstelių analizė panaudojant hidrogelines mikrokapsules / Complex single-cell analysis using hydrogel microcapsules“.
Iš minėto darbo jaunoji mokslininkė apsigynė ir disertaciją. Darbo mokslinis vadovas – prof. dr. Linas Mažutis.
Apie ką minėtas mokslinis darbas?
Biologiniams mėginiams, sudarytiems net iš nedidelio ląstelių skaičiaus, paprastai yra būdingas fenotipinis ir genotipinis heterogeniškumas. Šio heterogeniškumo atskleidimas yra svarbus uždavinys norint suprasti ląstelių tarpusavio skirtumus, jų savybes bei biologines funkcijas. Šiam tikslui pasiekti neretai prireikia atlikti išsamią mėginio analizę pavienių ląstelių lygmenyje taikant kompleksinius (daugiapakopius) molekulinės biologijos metodus. Tačiau dėl egzistuojančių technologinių apribojimų, tokio pobūdžio tyrimai vis dar išlieka dideliu iššūkiu.
Šioje daktaro disertacijoje pristatomas praktiškas ir inovatyvus sprendimas, leidžiantis dideliu našumu atlikti kompleksinę pavienių ląstelių analizę. Tai pavyko pasiekti sukūrus selektyviai pralaidžias mikrokapsules. Mikrokapsulės – tai pikolitrų-nanolitrų tūrio vandens lašeliai, apgaubti plonu hidrogeliniu apvalkalu. Hidrogelinis apvalkalas veikia kaip selektyviai pralaidi membrana: sulaikomos izoliuotos ląstelės ir didelės molekulinės masės biomolekulės (gDNR, iRNR), o mažesnės molekulės (fermentai, oligonukleotidai, mitybinės terpės komponentai) juda difuzijos būdu. Dėl šio pralaidumo įvairius tyrimus galima atlikti perkeliant mikrokapsules iš vieno reakcijos mėgintuvėlio į kitą. Šiame darbe mikrokapsulių panaudojimas parodytas vykdant pavienių bakterijų genomų padauginimą, daugybinę AT-PGR, RNR sekoskaitą bei ląstelių kultivavimą, kas, tikimasi, taps naudingu įrankiu kuriant tolimesnius pavienių ląstelių analizės metodus.