Pirmą kartą nuo pandemijos laikotarpio Baltijos šalyse surengta L’Oréal-UNESCO programos „Moterims moksle“ jaunųjų talentų ceremonija, kurios metu pagerbtos 2020, 2021 ir 2022 m. apdovanojimus pelniusios mokslininkės. Tarp jų – ir Vilniaus universiteto (VU) dr. Rima Budvytytė, Dominyka Dapkutė, dr. Ieva Plikusienė, Joana Smirnovienė ir Greta Jarockytė.
Iš viso iškilmingoje ceremonijoje Rygos technikos universiteto patalpose Latvijoje 21 talentinga jaunoji mokslininkė iš Baltijos šalių buvo pagerbta ir apdovanota už puikius mokslinius tyrimus gamtos, medicinos ir sveikatos, matematikos, informatikos, technologijų bei inžinerijos srityse. Kiekviena jaunoji talentė yra užsidegusi ir pasiryžusi ieškoti sprendimų svarbiems mūsų šalių mokslo iššūkiams, su kuriais šiandien susiduria pasaulis. Ceremonijos metu išskirtinį moterų indėlį į mokslą pagerbė garbinga auditorija, kurią sudarė mokslo atstovai, akademikai ir nuomonių lyderiai.
„Pasaulis susiduria su neprilygstamais iššūkiais – klimato kaita, išteklių stygiumi, pavojais sveikatai, COVID-19 pandemija ir daugeliu kitų vis didėjančių pasaulio problemų. Ši ceremonija yra puiki proga suvienyti visus talentus – 21 nuostabią mokslininkę ir apdovanoti jas už indėlį į mokslą ir inovatyvius mokslinius tyrimus, kurie padeda rasti sprendimus įvairiose disciplinose tam, kad mūsų ateitis taptų geresnė“, – sako Valéry Gaucherand, „L’Oréal“ generalinis direktorius Lenkijoje ir Baltijos šalyse.
„L’Oréal“ ir UNESCO pagerbė 21 išskirtinę Baltijos šalių mokslo moterį.
„Nepaprastai svarbu skatinti ir padėti moterims siekiant karjeros moksle, nes jų vykdomi tyrimai, atradimai ir inovacijos padeda spręsti globalius išsūkius ir kurti švaresnę, teisingesnę ir šviesesnę ateitį mūsų vaikams. Ši programa yra viena iš sėkmingiausių unikalių bendradarbiavimo tarp verslo, mokslo ir visuomenės pavyzdžių, kuri, tikimės, dar daug metų užtikrintais ir matomais žingsniais išryškins moterų moksle svarbą ir skatins reikšmingus mokslinius tyrimus“ – teigia Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Miglė Mašanauskienė.
Visos mokslininkės, atrinktos per pastaruosius trejus metus ir apdovanotos pagal L’Oréal-UNESCO programą, įrodo, kad jų atliekami moksliniai tyrimai gali būti labai svarbūs sprendžiant šiuos iššūkius.
„Lyčių lygybė ir moterų pavyzdžių matomumas šiandien yra labai svarbūs siekiant išjudinti pasaulį ir įkvėpti ateities kartą, kuri domisi mokslu ir galvoja apie šios karjeros siekimą. Visų jaunųjų Baltijos šalių talentų iš Latvijos, Estijos ir Lietuvos vardu noriu padėkoti L’Oréal-UNESCO „Moterims moksle“ programai už tai, kad pripažino mūsų meistriškumą moksle ir padėjo mūsų darbus padaryti matomus visuomenei. Šis apdovanojimas mums svarbus siekiant karjeros tikslų ir suteikia pasitikėjimo savimi, kad esame teisingame kelyje, nepaisant visų iššūkių, su kuriais susiduriame. Be to, jis svarbus ne tik mums, bet ir platesnei paprastų žmonių auditorijai, priartinančiai mokslą prie jų“, – teigia „Moterims moksle“ Tarptautinių kylančių talentų programos 2021 m. apdovanojimą pelniusi dr. I. Plikusienė.
Ceremonijos metu buvo pagerbtos šios lietuvės mokslininkės: dr. R. Budvytytė, D. Dapkutė, dr. I. Plikusienė, J. Smirnovienė, G. Jarockytė, dr. Gintarė Kručaitė.
Tarptautinė L’Oréal-UNESCO programa „Moterims moksle“ siekia pagerbti ir lydėti moteris tyrėjas jų svarbiausiais gyvenimo momentais, reikšmingai prisidedant prie mokslo raidos ir lyčių lygybės šioje srityje. Per 24-erius programos gyvavimo metus daugiau nei 3,9 tūkst. jaunų moterų jau gavo paramą savo svarbiausiems karjeros siekiams įgyvendinti. Regioniniu lygiu L’Oréal-UNESCO skiria stipendijas 110 šalių, įskaitant ir visas tris Baltijos šalis.
2020 m. laureatės
Dr. R. Budvytytė, VU Gyvybės mokslų centro biochemijos instituto bioelektrochemijos ir biospektroskopijos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, buvo pripažinta už tyrimus, siekiant išsiaiškinti galimus veiksnius, susijusius su molekulinio lygio biocheminiais ir biofizikiniais įvykiais, sukeliančiais arba skatinančiais neurodegeneracines ligas, tokias kaip Alzheimerio ir Parkinsono ligos. Jos projektas skirtas tirti netvarkių baltymų ir fosfolipidinių membranų sąveiką, kuri gali padėti suprasti neurodegeneracijos priežastis.
D. Dapkutė, biofizikos krypties doktorantė VU Gyvybės mokslų centre ir jaunesnioji mokslo darbuotoja Biomedicininės fizikos laboratorijoje Nacionaliniame vėžio institute, buvo pripažinta už mokslinius tyrimus, kaip pristatyti nanotechnologijomis pagrįstas teranostines (derinančias diagnostiką ir terapiją) priemones į vėžinį audinį naudojant unikalias mūsų kūno ląsteles, vadinamas mezenchiminėmis kamieninėmis ląstelėmis. Šie tarpdisciplininiai tyrimai skirti dabartinių vėžio diagnostikos ir terapijos trūkumų šalinimui bei gali reikšmingai prisidėti prie nesibaigiančios kovos su vėžiu, taip pat pateikti novatoriškų įžvalgų fundamentiniame lygmenyje.
2021 m. laureatės
Dr. I. Plikusienė, VU Chemijos ir geomokslų fakulteto Nanotechnologijų ir medžiagotyros centre „Nanotechnas“ dirbanti mokslininkė, naudodama spektrinę elipsometriją tiria SARS-CoV-2 baltymų ir specifinių antikūnų sąveikas. Pritaikius matematinius modelius gaunama daug vertingos informacijos apie viruso baltymo-antikūno komplekso susidarymą tikru laiku ir jo stabilumą, baltymų erdvinį išsidėstymą. Gauta informacija naudinga siekiant nustatyti greitiesiems testams tinkamus antikūnus ar viruso baltymus, įvertinti konkrečių antikūnų panaudojimo COVID-19 gydymo tikslais galimybes, bei charakterizuoti SARS-CoV-2 baltymus, tinkamus vakcinų kūrimui.
J. Smirnovienė, VU Gyvybės mokslų centro (GMC) Biotechnologijos instituto biotechnologijų krypties doktorantės tyrimai orientuoti į inovatyvių farmacinių preparatų, skirtų vėžiui ir nutukimui gydyti, kūrimą. Molekuliniame lygmenyje mokslininkė tyrinėja, kaip cheminis vaistas-kandidatas sąveikauja su tiksliniais baltymais, atsakingais už ligos vystymąsi. Perpratus atpažinimo mechanizmus, kaip vaistas-kandidatas jungiasi su tiksliniu baltymu, gali būti sukurti efektyvesni ir mažiau toksiški farmaciniai preparatai. Šie tyrimai gali paspartinti naujų vaistų kūrimą ir užtikrinti gydymą.
2022 m. laureatė
G. Jarockytė, Nacionalinio vėžio instituto (NVI) jaunesnioji mokslo darbuotoja ir VU biofizikos doktorantė. Jos tyrimas yra orientuotas į teranostinių nanodalelių pritaikymo galimybes onkologinių ligų diagnostikoje ir terapijoje. Nanotechnologijos yra viena iš perspektyviausių šiuolaikinių mokslo krypčių kuriant naujus personalizuotus diagnostikos ir gydymo metodus. Pastaruoju metu daug pastangų buvo skirta medžiagų, kurios galėtų būti naudojamos vėžio diagnostikai ir gydymui kartu, tyrimams. Tokios teranostinės platformos suteikia įvairių pranašumų, įskaitant tikslesnę diagnozę, specifinį vaistų nunešimą į naviką ir mažesnį neigiamą poveikį sveikiems audiniams. Pagrindinis šio tyrimo tikslas – sukurti naujos kartos kelias funkcijas atliekančią nanomedžiagą ir įrodyti jos tinkamumą vėžio diagnostikai ir gydymui in vitro.
Pranešimo žiniasklaidai autorių nuotr.