Dr. Darius Balčiūnas yra Templio universiteto (Filadelfija, JAV) docentas, VU GMC vyresnysis mokslinis bendradarbis. Šiandien jis vedė seminarą, tema ‘Zebrafish: stuburinių modelinė sistema XXI amžiuje’, kur apžvelgė molekulinius širdies regeneracijos mechanizmų tyrimus su zebražuvėmis.
Zebražuvė (Danio rerio) yra santykinai nauja modelinė sistema. Grupė Oregono universiteto mokslininkų grupė, vadovaujama daktaro Džordžo Streisingerio (George Streisinger), pradėjo dirbti su zebražuvėmis aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. 1996 m. Bostone ir Tiubingene paskelbti du didelio masto genetiniai tyrimai išvedė šią rūšį į vystymosi genetikos priešakį.
Per pastaruosius 25 ir daugiau metų zebražuvės buvo naudojamos tiriant ir darant svarbius atradimus beveik visose srityse, kiekvienu stuburinių biologijos aspektu. Šiame seminare, remdamasis įvairiais pavyzdžiais, dr. D. Balčiūnas pateikė unikalius zebražuvių, kaip modelinės sistemos, privalumų pavyzdžius.
Dr. Darius Balčiūnas yra Templio universiteto biologijos docentas. Nuo 2020 m. jis taip pat dirba Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre. Jis įgijo bakalauro laipsnį Vilniaus universitete, o daktaro laipsnį - Upsalos universitete (Švedija). Po to stažavosi podoktorantūroje Minesotos universitete, vėliau, 2007 m., jis įkūrė savo laboratoriją Temple universitete. Jo laboratorija kuria transpozonų, integrazės ir CRISPR/Cas9 pagrindu sukurtus transgenezės ir įterptinės mutagenezės įrankius, įskaitant inžineriją sąlyginių mutantų ir epitopais pažymėtų lokusų kūrimą. Šios priemonės naudojamos molekuliniams tyrimams laboratorijoje tirti širdies regeneracijos mechanizmus.