VŠĮ Go Vilnius ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras (VU GMC) įsteigė biochemiko profesoriaus Virginijaus Šikšnio vardo stipendiją, kuri yra skiriama trečiosios (doktorantūros) studijų pakopos studentams už tarptautiniu mastu pripažintus išskirtinius mokslinės veiklos rezultatus.
Šia stipendija norima paskatinti doktorantus tęsti mokslinius tyrimus plečiant gyvybės procesų pažinimo ribas, pritaikant mokslo žinias žmonių gerovei kurti ir išsaugant aplinkos tvarumą ir įvairovę. Metinės stipendijos dydis – 10 000 Eur.
Paraiškos konkursui teikiamos iki 2021 m. gruodžio 15 d. imtinai. Stipendiją administruoja VU. Į ją pretenduoti gali gabiausi aukštesnių studijų pakopų gyvybės mokslų studentai iš viso pasaulio, studijuojantys ir vykdantys mokslinius tyrimus Vilniuje. Daugiau informacijos, apie sąlygas stipendijai gauti galima rasti čia.
VU GMC profesoriaus V. Šikšnio laboratorijoje nepriklausomai nuo kitų pasaulinių mokslininkų buvo sukurtas CRISPR-Cas9 genų redagavimo įrankis ir plėtojama technologija. Siekiant įprasminti profesoriaus pasiekimus, pernai, prieš pat Nobelio premijos teikimo dieną Vilniuje buvo įsteigta profesoriaus vardu pavadinta stipendija. Vilniaus miestas įsipareigojo stipendiją finansuoti bent penkerius metus su galimybe šį terminą pratęsti. Šią iniciatyvą papildė šiemet gegužę šalia VU Gyvybės mokslų centro pastatyta genų žirklių technologijai skirta skulptūra.
„Steigdami tarptautinę V. Šikšnio stipendiją siekiame sustiprinti galimybes jauniems žmonėms mokytis iš pasaulinio pripažinimo sulaukusio mokslininko, o VU Gyvybės mokslų centrui – pritraukti ir išlaikyti gabiausius studentus“, – yra sakęs Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Pats prof. V. Šikšnys sako, kad stipendija taps puikia paskata jauniems mokslininkams toliau aktyviai tęsti mokslinius tyrinėjimus. VU Gyvybės mokslų centro, kuriame dirba ir prof. V. Šikšnys, direktorius prof. Gintaras Valinčius džiaugiasi stipendijos atsiradimu – anot jo, tokios iniciatyvos tiesiogiai prisideda prie pasaulinio masto talentų gimimo.
Už vadinamųjų molekulinių genų žirklių atradimą ir pats prof. V. Šikšnys yra apdovanotas prestižinėmis premijomis – Harvardo universiteto Warreno Alperto ir garsiąja Kavli premija.
Be to, dar 2017 m. profesoriui įteikta Danijos fondo „Novo Nordisk“ įsteigta „Novozymes“ premija.
„Genų žirklės“ yra kryptingas DNR sekos, koduojančios gyvųjų organizmų veiklą lemiančius molekulinius procesus, keitimo metodas, kuriame dalyvauja CRISPR-Cas9 baltymo ir RNR molekulių kompleksas.
Tikimasi, kad ateityje ši technologija leis išgydyti ne tik paveldimas kraujo ar akių ligas, bet ir raumenų distrofiją, paveldimas širdies ydas. Šis genomo redagavimo metodas gali padėti išgydyti žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) sukeliamą AIDS ir yra svarbus kuriant inovatyvius vėžio gydymo būdus. Be to, technologija jau pradedama taikyti žemės ūkyje, kuriant naujas augalų veisles, kurios būtų atsparios sausrai ar kitoms nepalankioms klimato sąlygoms.