VU Gyvybės mokslų centro Biochemijos instituto mokslo darbuotojos prof. dr. Rūta Navakauskienė ir dr. Veronika Borutinskaitė, kartu su kolegomis iš VILNIUS TECH universiteto prof. Daliumi Navakausku ir dr. Daliumi Matuzevičiumi, išleido monografiją „Epigenetika ir proteomika leukemijoje“.
„Monografijos atsiradimą lėmė keli veiksniai. Pirma, šiais laikais aukštos technologijos vystosi labai greitai ir yra plačiai naudojamos, tačiau viena didžiausių pasaulio sveikatos problemų – vėžys, vis dar egzistuoja ir ji nėra išspęsta. Antra, užsibrėžėme tikslą aprašyti savo mokslinius pasiekimus po daugiau nei 20 metų aktyvių ir produktyvių tyrimų vėžio gydymo tematikoje“, – apie monografiją sako prof. R. Navakauskienė.
Hematopoetinės sistemos senėjimas yra susijęs su įvairiais pokyčiais molekuliniame, ląsteliniame ir fiziologiniame lygmenyse. Molekulinių veiksnių funkcijos ir išraiškos bei amžiaus pokyčiai yra pagrindiniai kraujo vėžio – leukemijos, vystymosi veiksniai. Genetiniai ir epigenetiniai pakitimai individualių leukemijos pacientų atvejais yra labai skirtingi, todėl leukemijos gydymas turėtų būti individualizuotas, atsižvelgiant į paciento citogenetinius ir epigenetinius pokyčius, biologinį amžių, vaistų toleravimą, ligos stadiją ir kita, pastebi prof. R. Navakauskienė.
Monografijoje ypatingas dėmesys yra sutelktas į įvairių epigenetinių modifikatorių veikimo mechanizmus, jų įtaką vėžinių ląstelių augimui, žūčiai bei galimą jų panaudojimą leukemijos terapijoje.
Pasak profesorės, klinikoje, pvz. VU Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centre, yra parengtos gairės, kuriomis vadovaujantis yra parenkamas gydymas skirtingoms leukemijų formoms įvertinus.
Pagal tyrimus prieš gydymą – anamnezę, atliktus kraujo ir molekuliniai tyrimus, parenkamas gydymas. Pvz., jei pacientas yra senyvo amžiaus arba su gretutinėmis ligomis, tuomet netaikomas „agresyvus/intensyvus“ gydymas, kuris gali būti ir efektyvesnis. Čia pacientai pagal atliktus tyrimus priskiriami grupėms, pvz. gera prognostinė grupė, palanki prognostinė grupė, nepalanki prognostinė grupė (daugiau nei 65 m.). Kiekvienai grupei yra numatyti atskiri gydymo protokolai.
Jeigu nėra remisijos ir stebimas recidyvas – tuomet taikomas gelbstintysis gydymas, kuriame taip pat yra sukurti klinicistų patvirtinti protokolai.
Pacientų savanoriškas dalyvavimas klinikiniuose tyrimuose, kuriuos vykdo VUL SK su kitų šalių ligoninėmis, yra būtini kuriant naujas gydymo strategijas neišgydomiems leukemijų atvejams.
„Čia didžiausias indėlis būtų individualizuoto gydymo parinkimas, kadangi leukemijų pacientai, kurių liga nesuvaldoma esamais ir jiems taikomais gydymo metodais, turi būti tiriami molekuliniame lygyje, ieškant teigiamo atsako gydyme, kai naudojami nauji vaistai ar jų kombinacijos. Mūsų, mokslininkų, indėlis šiuose tyrimuose ir yra didžiausias“, - sako prof. R. Navakauskienė.
Monografiją išleido leidykla „Springer“.
Beje, prof. R. Navakauskienės spalio 14 d. seminaro „Leukemijos molekuliniai tyrimai – pasiekimai ir ateities vizijos“ įrašą rasite čia.