Sidebar

Prestižinis mokslo žurnalas „Nature“ publikavo Vilniaus universiteto  Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkų straipsnį „Transposon-associated TnpB is a Programmable RNA-guided DNA Endonuclease“ (liet. „Su transpozonais siejamas TnpB yra RNR-programuojama DNR endonukleazė“). Šiuo tyrimu VU Gyvybės mokslų centro mokslininkai atsakė į klausimą, kokia yra TnpB baltymo funkcija mobilių genomo elementų veikloje, ir sukūrė prielaidas tuos baltymus taikyti praktikoje kaip naujus genomo redagavimo įrankius.

Vieno iš šios publikacijos autorių prof. Virginijaus Šikšnio teigimu, straipsnis atsako į kelis svarbius klausimus, į kuriuos mokslininkai jau seniai ieškojo atsakymų.Siksnio skyrius

„Daugelis, tikiuosi, yra girdėję apie „DNR žirkles“, kurios naudojamos kryptingam genomų redagavimui. „DNR žirklėmis“ vadinami baltymai paprastai yra susiję su CRISPR sistemomis, bet iki šiol nebuvo aišku, iš kur jie kilę. Bioinformatikai prognozavo, kad „DNR žirklės“ gali būti kilusios iš TnpB baltymo, kuris yra susijęs su mobiliais genetiniais elementais. Tačiau iki šiol nei TnpB funkcija, nei ryšys su CRISPR sistemomis nebuvo eksperimentiškai parodytas“, – pasakoja prof. V. Šikšnys.

VU GMC mokslininkų grupė pirmą kartą parodė, kad TnpB baltymas, susijęs su mobiliais genetiniais elementais, vadinamais transpozonais, veikia kaip RNR programuojama nukleazė, kuri gali perkirpti DNR, t. y. TnpB veikia kaip nuo CRISPR sistemų nepriklausomos „DNR žirklės“. Šie eksperimentai ne tik pirmą kartą pasiūlė galimą naują TnpB funkciją transpozicijoje, bet ir eksperimentiškai patvirtino hipotezę, kad su mobiliais genetiniais elementais susijęs TnpB baltymas yra „DNR žirklių“ protėvis.

„Ši mokslinė publikacija aukščiausio reitingo mokslo žurnale yra graži akademinė dovana ir visai Gyvybės mokslų centro bendruomenei,  kuri šį rudenį mini VU GMC 5 metų įsteigimo gimtadienį. Nauji atradimai rodo, kad gebame nuolat vykdyti aktualius ir ypač svarbius pasaulinio lygio mokslinius tyrimus. Tikiu, kad nauji VU GMC mokslininkų darbai sulauks didelio mokslo bendruomenės susidomėjimo pačiu artimiausiu metu “, – sako VU GMC direktorius prof. Gintaras Valinčius.

Visi šios publikacijos žurnale „Nature“ autoriai vykdo ar vykdė veiklą VU Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos institute: tai dr. Tautvydas Karvelis, vyresnysis mokslo darbuotojas; Gytis Druteika, doktorantas, jaunesnysis mokslo darbuotojas, laborantas; Greta Bigelytė, doktorantė, jaunesnioji mokslo darbuotoja, biologė tyrėja; Karolina Budrė, buvusi tyrėja Biotechnologijos institute; Rimantė Žedaveinytė, laborantė, biologė tyrėja; dr. Arūnas Šilanskas, vyresnysis mokslo darbuotojas; dr. Darius Kazlauskas, vyresnysis mokslo darbuotojas; dr. Česlovas Venclovas, išskirtinis profesorius, vyriausiasis mokslo darbuotojas; Virginijus Šikšnys, išskirtinis profesorius, vyriausiasis mokslo darbuotojas.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos