- Neuronų elektrofiziologinių savybių ir neuroninio tinklo konektyvumo kitimas brendimo metu.
- Mutacijų įtaka joninių kanalų funkcinėms savybėms
- Ilgalaikės sinapsinio perdavimo potenciacijos (atminties) mechanizmų tyrimas matematinio modeliavimo metodais.
Šiuo metu profesorius Aidas Alaburda vadovauja dviem doktorantams ir vykdo mokslinius tyrimus trimis kryptimis:
- Neuronų elektrofiziologinių savybių ir neuroninio tinklo konektyvumo kitimas brendimo metu.
Postnatalinis vystymasis hipokampe yra lemiamas laikotarpis neuronų brendimui ir funkcionalių neuroninių tinklų formavimuisi, o brendimo sutrikimai siejami su patologijų vystymusi.
Šiuo tyrimu siekiama išsiaiškinti hipokampo neuronų elektrofiziologinių savybių vystymosi dėsningumus, suprasti kokią tam įtaką turi lytis bei vykstantys sinapsių genėjimo procesai.
Tyrimui naudojamos abiejų lyčių laukinio tipo bei genetiškai modifikuotos (su išveiklinta skramblaze) pelės. Analizuojami hipokampo neuronų elektriniai atsakai, gauti taikant viduląstelinės registracijos metodiką.
Tyrimas vykdomas bendradarbiaujant su dr. Urtės Nėniškytės grupe (VU GMC), tyrimą atlieka biofizikos doktorantas Igor Nagula:
 |
Dokt. Igor Nagula |
- Mutacijų įtaka joninių kanalų funkcinėms savybėms
Joninių kanalų mutacijos gali ženkliai paveikti širdies, smegenų bei visos eilės kitų sistemų veiklą. Šiuo tyrimu siekiame nustatyti kaip Lietuvos populiacijoje aprašyta su ilgo QT intervalu sindromu siejama KCNQ1 kanalo mutacija įtakoja jo laidumą bei aktyvacijos ypatumus. Taip ieškome kokie preparatai – potencialūs vaistai galėtų sumažinti mutacijos įtaką. HEK293 linijos ląsteles transfekuojamos laukinio tipo bei mutuotais KCNQ1 kanalais kartu su florescenciniais žymenimis. Joninės srovės registruojamos viduląstelinės registracijos metodika.
Tyrimas vykdomas bendradarbiaujant su dr. A. Sasnauskienės (GMC, VU) ir A. Nowaczyk (M. Koperniko universitetas, Lenkija) grupėmis. Tyrimą atlieka biofizikos doktorantė Anastasiia Shelest:
 |
|
- Ilgalaikės sinapsinio perdavimo potenciacijos (atminties) mechanizmų tyrimas matematinio modeliavimo metodais.
Ilgalaikės atminties formavimasis, nusakomas kaip sinapsinio ryšio tarp neuronų pasikeitimas, siejamas su azoto monoksido (NO) signaliniu keliu, tačiau tikslus NO vaidmuo atminties formavimesi lieka neatskleistas. Eksperimentinius tokio pobūdžio tyrimus apsunkina tiek biologinių modelių/atskirų neuronų įvairovė, tiek natūralus variabilumas. Šiuo tyrimų, taikant matematinio modeliavimo metodikas, siekiama paaiškinti tiek per NO, tiek per kitus molekulinius signalo perdavimo kelius realizuojamų teigiamų ir neigiamų grįžtamųjų ryšių įtaka sinapsinio ryšio stiprumui, tuo pačiu ir atminties formavimusi.
