Sidebar

Ar kada susimąstėte, kaip atrodo pasaulis, kurio negalime pamatyti plika akimi? Energetikos ir technikos muziejuje Vilniuje atidaryta unikali Europos molekulinės biologijos laboratorijos (EMBL) ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) paroda „Tyrinėti ir kurti: mokslas, tapęs menu“ kviečia pasinerti į mikroskopinį pasaulį ir pamatyti, kaip mokslas ir menas drauge atveria duris į visiškai naują pasaulio suvokimą.

„Ši paroda – tai ne tik meno ir mokslo dialogas. Ji žymi svarbią progą – Europos molekulinės biologijos laboratorijos 50-metį ir Lietuvos narystės šioje organizacijoje penkerių metų sukaktį“, – pabrėžia vienas renginio organizatorių, VU GMC išskirtinis profesorius Virginijus Šikšnys.

Paroda, jungianti mokslą ir meną

Parodos unikalumą atskleidžia dvi jos dalys. Pirmojoje – jaunųjų kūrėjų, Lietuvos moksleivių, dalyvavusių tarptautiniame EMBL konkurse „Išlankstyk savo pasaulį“, darbai. Šių kūrinių įkvėpimo šaltinis – baltymai – molekulinis pasaulis, kuris įprastai lieka mokslininkų laboratorijose. Moksleiviai tai pavertė meno kūriniais, pasitelkdami drąsią vaizduotę ir asmenines interpretacijas.

„Konkursas, Lietuvoje organizuotas pirmą kartą, pritraukė net 12 šalies mokyklų, kurios pateikė daugiau nei 40 darbų. Iš jų trys buvo pripažinti laureatais tarptautiniame konkurse, kuriame dalyvavo daugiau nei 150 kūrinių iš įvairių pasaulio šalių. Projektas ne tik leido moksleiviams pažinti mokslą, bet ir ugdė kūrybiškumą, kritinį mąstymą bei gebėjimą pažvelgti į mokslą kaip į meno ir kūrybos šaltinį“, – džiaugiasi vienas iš renginio organizatorių, VU Metodinio STEAM centro vadovas dr. Paulius Lukas Tamošiūnas.

Antroji parodos dalis skirta EMBL ir VU GMC mokslininkų aukštos raiškos mikroskopijos vaizdams, kuriuose atsiveria virusų, organelių, ląstelių ir net pelės smegenų grožis. Šie vaizdai yra ne tik moksliniai duomenys – jie primena abstraktaus meno kūrinius, kurie savo spalvomis ir struktūromis kviečia lankytojus sustoti ir pasigėrėti pasaulio sudėtingumu.

„Parodoje moksleivių darbai ir profesionalų moksliniai vaizdai eksponuojami šalia, sukuriant simbolinę sąveiką tarp pradedančiojo smalsumo ir brandžių mokslinių atradimų. Šis susiliejimas kviečia lankytojus „priartėti prie mokslo“ – tiek tiesiogiai, tyrinėjant mikroskopijos vaizdus, tiek metaforiškai, pasinerti į mokslinį pasaulį per meninę interpretaciją“, – sako viena iš renginio organizatorių, VU GMC mokslininkė Monika Šimoliūnienė.

Tokia paroda svarbi tuo, kad geba sujungti, atrodytų, nesusijusius pasaulius ir parodyti, kad mokslas nėra tik skaičiai ar formulės – jis gali įkvėpti naują požiūrį į mus supančią realybę.

Įkvepianti paskaita apie baltymų pasaulį

Parodos atidarymo metu išskirtinį dėmesį prikaustė dr. Giedrės Tamulaitienės paskaita „Baltymų istorija: nuo molekulių grožio iki jų funkcijų“. Mokslininkė ne tik supažindino su baltymų svarba gyvybei, jų sudėtinga struktūra ir funkcijomis, bet ir papasakojo apie meną, sukurtą remiantis baltymų struktūromis.

Vienas iš įsimintiniausių pavyzdžių – skulptūra „Vakarų angelas“, kuri įkvėpta antikūnų, žmogaus imuninės sistemos molekulių, struktūros. Ši skulptūra primena, kad mokslas ir menas ne tik papildo vienas kitą, bet ir padeda giliau suvokti žmogaus kūną bei aplinką.

Paroda „Tyrinėti ir kurti: mokslas, tapęs menu“ – tai galimybė sustoti ir į pasaulį pažvelgti kitaip. Ji kviečia atrasti ryšį tarp to, ką matome kasdien, ir to, kas lieka nematoma, tačiau turi neįkainojamą reikšmę mūsų gyvenimui.

Paroda veiks iki kovo 7 d. Energetikos ir technikos muziejuje Vilniuje. Tai – ne tik mokslinė ekspozicija, bet ir emocinė patirtis. Parodoje galėsite patyrinėti nematomą pasaulio grožį ir pamatyti, kaip mokslas gali įkvėpti meną.

Kviečiame atvykti.

Parodos dizaineris: Erikas Druskinas. Parodos partneriai: Vilniaus universitetas, EMBL, STEAM centrai, Energetikos ir technikos muziejus. Parodą remia: „Thermo Fisher Scientific“, „Linea Libera“, Ateities biomedicinos fondas.

ETM 2025 
 
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos