Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkai „DigiGreen 2024“ konferencijoje pristatė inovatyvius fermentus poliesteriniams plastikams skaidyti.
Plastiko tarša yra viena didžiausių šiuolaikinės visuomenės problemų, daranti neigiamą poveikį vandenynų ir sausumos ekosistemoms, taip pat žmogaus socioekonominei gerovei bei sveikatai. VU GMC mokslininkai deda dideles pastangas ieškodami tvarių ir aplinkai draugiškų būdų degraduoti plastikams bei panaudoti jų skilimo produktus žiedinėje ekonomikoje.
Konferencijoje dalyvavo VU GMC atstovai – doktorantas Vilius Malūnavičius ir bakalaurantas Jokūbas Daunoras, vadovaujami doc. dr. Renatos Gudiukaitės. Ši mokslininkė yra žinoma dėl savo tyrimų, susijusių su fermentų panaudojimu pramonėje, ypač jų pritaikymu biodegradacijos procesuose. Jos vadovaujama komanda tiria įvairius lipolizinius fermentus iš Geobacillus genties bakterijų bei siekia suprasti jų veikimo mechanizmus ir optimizuoti jų savybes pramoniniams tikslams.
Diskusijoje „The Science for a Cleaner Future: Deploying Engineered Enzymes Against Polyester Pollution“ V. Malūnavičius ir J. Daunoras pristatė, kaip mikroorganizmų natyviai arba baltymų inžinerijos būdu sukurti fermentai gali būti pritaikyti poliesteriniams plastikams arba poliesteriams skaidyti.
Poliesteriai apima įvairius plastikų tipus, turinčius esterinį ryšį. Mokslininkų tyrimų objektas – Geobacillus genties bakterijų lipoliziniai fermentai. Šios termofilinės bakterijos gali veikti įvairiame temperatūrų spektre, įskaitant ir aukštas temperatūras. Mokslininkai daugelį metų tyrinėja šiuos fermentus, siekdami suprasti jų savybes bei siekia pagerinti jų skaidymo ar esterių sintezės galimybes.
„Nutarėme pasižiūrėti, ar mūsų fermentai gali skaidyti poliesterius, ir buvome maloniai nustebinti – keli baltymų inžinerijos eksperimentų metu patobulinti fermentai gali tai padaryti. Galutinis tikslas yra gauti fermentus, kurie gebėtų skaidyti tokį plastiką kaip polietilenotereftalatas (PET), iš kurio sudaryti plastikiniai buteliukai, pasižymėtų efektyvumu ir kuriuos būtų galima pritaikyti pramoniniu lygiu. Būtų puiku sukurti procesą, kurio metu plastiko irimo produktai galėtų būti panaudojami iš naujo aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybai“, – pasakojo V. Malūnavičius ir J. Daunoras.
Mokslininkai bendradarbiauja su atliekų perdirbimo įmonėmis, siekdami sukurti fermentus, gebančius skaidyti įvairius plastikų tipus.
„VU Inovacijų skyriaus komanda susidomėjo mūsų kuriama technologija ir suvedė mus su keletu atliekų perdirbimo įmonių. Kol kas vykdome tyrimus laboratorijoje, bet tikimės, kad vieną dieną jie bus pritaikomi plačiau. Pasirinkome mokslo kelią, nes norime kurti sprendimus, kurie padeda žmonėms ir juos supančiai aplinkai“, – sako mokslininkai.
„DigiGreen 2024“ konferencija, kuri vyko birželio mėnesį Vilniuje, buvo skirta aptarti tvarius sprendimus ir inovacijas finansų, aplinkosaugos bei biotechnologijų srityse. Renginys subūrė mokslininkus, pramonės atstovus ir politikos formuotojus, siekiant spręsti aktualias aplinkosaugos problemas ir skatinti tvarų technologinį vystymąsi. Konferencijos metu vyko diskusijos, pranešimai ir dirbtuvės, kuriose buvo nagrinėjami įvairūs būdai, kaip mokslas ir technologijos gali prisidėti prie švaresnės ateities kūrimo.
Visą diskusiją galite pažiūrėti čia: https://www.youtube.com/live/kmwfErl50jQ