Lapkričio 2 d. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) viešės mokslininkas doc. Velemiras Ninkovicius iš Švedijos žemės ūkio universiteto Upsaloje. Garsus ekologas skaitys dvi paskaitas, kuriose apžvelgs augalų komunikacijos ir boružių elgsenos ypatybes.
Mokslininko interesų sritis apima augalų tarpusavio cheminę komunikaciją, jos ekologinius aspektus bei pritaikymą integruotai kenkėjų kontrolei, taip pat nanotechnologijų taikymą pasėlių apsaugai nuo kenkėjų, bulvių virusinių susirgimų aptikimą ir stebėseną naudojant infraraudonųjų spindulių technologijas ir kt.
„Augalai nemato, negirdi, neturi uoslės, bet vienas su kitu bendrauja įvairiais būdais, įskaitant ir cheminių signalų perdavimą. Vienų augalų išskiriami cheminiai junginiai gali turėti reikšmingą įtaką greta augantiems augalams. Tarkime, lakiosios medžiagos, kurias išskiria pažeisti augalai, gali būti laikomos signalais, sukeliančiais gynybinius atsakus kaimyniniams augalams. Dėl to šie tampa mažiau patrauklūs fitofagams (augalais mintantiems vabzdžiams) ir patrauklesni parazitoidams (natūraliems fitofagų priešams). Tačiau cheminės sąveikos tarp nepažeistų augalų iki šiol nebuvo laikomos svarbiu veiksniu ekologinėse bendrijose“, – sako V. Ninkovicius.
„The Guardian“ paskelbtoje publikacijoje jis teigia, kad augalai vieni su kitais bendrauja per šaknis po dirva siųsdami signalus ir taip pranešdami apie kitų augalų buvimą. Augalai naudoja šaknis tam, kad „pasiklausytų“ greta augančio augalo. Doc. V. Ninkoviciaus su kolegomis atliktas tyrimas atskleidė, kad augalai pasižymi unikaliomis tarpusavio bendravimo formomis. „Jeigu turime problemų su kaimynais, galime persikraustyti, tačiau augalai to padaryti negali. Todėl jie siunčia cheminius signalus, kad išvengtų konkurencijos ar pasiruoštų jai ateityje“, – palygina mokslininkas. Pastaraisiais metais paaiškėjus, kad augalai siunčia ir priima signalus, mokslininkai bando jų slapta klausytis. Augalai gali perspėti savo kaimynus apie artėjančius amarus per smulkiausias pridėtines šakneles, kurios jungia šaknis į sudėtingus komunikacinius tinklus.
Kitoje paskaitoje mokslininkas aptars septyntaškių boružių (lot. Coccinella septempunctata) ekologiją ir pagrindinius elgsenos aspektus. Boružės laikomos vienomis mobiliausių vabzdžių rūšių, o jų paliekami cheminiai „pėdsakai“ gali atlikti keletą funkcijų: būti naudingi bandant išvengti kanibalizmo ar perteklinio maisto išteklių naudojimo, sumažinti konkurenciją su kitomis boružių rūšimis ir pan.
Doc. V. Ninkovicius 2002 m. įgijo taikomosios entomologijos daktaro laipsnį Švedijos žemės ūkio universitete, nuo 2011 m. yra vizituojantis profesorius Belgrado universitete (Serbija).
Paskaitos vyks anglų kalba VU GMC R105 aud. nuo 10 iki 12 val.