Dalyko pavadinimas |
Mokslo kryptis kodas |
Kamieninis padalinys |
Šakinis padalinys (-iai) |
||
Ekotoksikologija |
Ekologija ir aplinkotyra N012 |
Gyvybės mokslų centras |
Biomokslų institutas |
||
Dalyko apimtis kreditais |
10 |
||||
Studijų būdas |
Kreditų skaičius |
Studijų būdas |
Kreditų skaičius |
||
paskaitos |
0 |
konsultacijos |
2 |
||
individualus |
8 |
seminarai |
0 |
Kurso tikslai |
Pagilinti doktorantų žinias apie aplinkos teršalų toksikokinetiką organizmuose, jų sukeliamų efektų organizmams biocheminius mechanizmus bei aplinkos taršos biožymenis, jų tyrimo metodus, naudojamus prognozuojant ir vertinant ekosistemų būklę. |
Pagrindinės temos |
Klasikinė ekotoksikologija. Bendrieji ekotoksikologinių tyrimų principai, ryšiai tarp klinikinės medicininės toksikologijos. Cheminių medžiagų likimas vandenyje. Ksenobiotikų toksikokinetika ir toksikodinamika hidrobiontuose. Bioakumuliacijos ir biokoncentracijos modeliai. Analitinė ekotoksikologija. Sunkiųjų metalų fizikinės-cheminės savybės, jų migracinės formos ir fiziologiniai, biocheminiai bei molekuliniai efektai vandens organizmams. Organinių ksenobiotikų – policiklinių aromatinių angliavandenilių (PAA), halogenmetanų ir halogenetanų, polichlorintų bifenilų, polichlorintų dibenzodioksinų, fosfororganinių, karbamatinių junginių, paviršiaus aktyvių, skyriklinio ir narkotinio aktyvumo medžiagų fizikinės cheminės savybės, jų efektai organizmuose fiziologiniame ir biocheminiame lygmenyse. Aplinkos taršos biožymenys (fiziologiniai, enzimologiniai, oksidacinio streso, estrogeninės sistemos suardymo, oksidacinio fosforilinimo atskyrimo ir elektronų pernašos grandinės fermentų bei ATP sintazės slopinimo, nervinio impulso blokavimo, biotransformacijos). Faktoriai keičiantys ksenobiotikų toksiškumą. Pavojingų cheminių medžiagų koncentracijos Lietuvos paviršiniuose vandenyse ir nuotekose. Taikomoji ekotoksikologija. Tarptautinės ekotoksikologinės duomenų bazės. Vandens aplinkai pavojingų cheminių medžiagų valdymą ES reglamentuojantys teisės aktai. Rizikos Dalmens (PAK/PNEK) skaičiavimas. Biožymenys naudojami aplinkos monitoringe ir vertinant cheminių medžiagų riziką aplinkai. Kiekybinio struktūros-aktyvumos santykio (KSAS, QSAR) skaičiavimo principai. |
Pagrindinė literatūra |
|
|
Vertinimo strategija |
Vertinimo kriterijai |
Egzaminas |
Dėstomo dalyko galutinis įvertinimas susideda iš studijų dalyko pranešimo ir atsakymų į pateiktus klausimus iš viso dalyko kurso suminio įvertinimo 10 balų skalėje su svertiniais koeficientais atitinkamai 0,7 ir 0,3. Maksimalus pranešimo balas – 10. Vertinami šie aspektai:
Atsakymų į klausimus vertinimo kriterijai: 10-9 – Puikios arba labai geros žinios ir gebėjimai. Sugebama vertinti ir taikyti žinias. 8 – geros žinios ir gebėjimai, gali būti neesminių klaidų. Sugebama apibendrinti. 7 – Vidutinės žinios ir gebėjimai, yra klaidų. Sugebama analizuoti. 6 – Žinios ir gebėjimai nesiekia vidutinių, yra esminių klaidų. Sugebama suprasti. 5 – Žinios ir gebėjimai dar tenkina minimalius reikalavimus, daug klaidų. Suprantama tik iš dalies. 4-1 – Netenkinami minimalūs reikalavimai. |
Konsultuojančio (-ių) dėstytojo (-ų) vardas, pavardė |
Pedagoginis vardas |
Mokslo laipsnis |
El. paštas |
Virginija Kalcienė |
dr. |
Patvirtinta Gyvybės mokslų centro Doktorantūros mokyklos Tarybos posėdyje 2021-10-14, protokolo Nr. (4.10)600000-KT-.. |
Tarybos pirmininkė dr. Daiva Baltriukienė |