Cheminė ekologija

Dalyko pavadinimas

Mokslo kryptis kodas

Kamieninis padalinys

Šakinis padalinys (-iai)

Cheminė ekologija

Ekologija ir aplinkotyra N 012

Gamtos tyrimų centras

Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorija

Dalyko apimtis kreditais

10

Studijų būdas

Kreditų skaičius

Studijų būdas

Kreditų skaičius

paskaitos

0

konsultacijos

1

individualus

9

seminarai

0

Kurso tikslai

Supažindinti doktorantus su cheminės ekologijos pagrindais šio mokslo rezultatų taikymo galimybėmis. Ugdyti mokslinės literatūros savarankiško studijavimo, kritinės analizės įgudžius ir gebėjimus sintetinti informaciją. Rengti savarankiškam moksliniam darbui.

Pagrindinės temos

Cheminės ekologijos tyrimų sritis. Ryšys su kitais mokslais (chemija, ekologija, ekotoksikologija). Svarbiausieji tyrimų metodai. Organizmų sąveikos su biotinės kilmės cheminėmis netoksinėmis medžiagomis. Cheminių sąveikų įvairovė bei paplitimas visoms penkioms gyvųjų organizmų karalijoms priklausančių organizmų tarpe. Tarprūšinės sąveikos. Alelopatija. Alelopatinės augalų, grybų ir mikroorganizmų sąveikos. Procesai dirvožemyje ir alelopatinės sąveikos. Cheminių medžiagų, kurių dėka vyksta antagonistinės alelopatinės sąveikos, klasifikacija. Fitoncidai, antibiotikai, kolinai, marazminai. Antibiotikų atradimas. Antibiotikų kilmė, biologinė reikšmė grybams, augalams ir žmogui. Antibiotikai aplinkoje.

Vidurūšinės sąveikos. Feromonai. Feromonai, veikiantys gyvūnų elgseną tiesiogiai ir netiesiogiai. - per pokyčius fiziologinėje sistemoje. Feromonų paplitimas gyvajame pasaulyje, jų specifiškumas, praktinis panaudojimas. Jautrumas feromonams. Gyvūnų apsauginės sekrecijos, sąveikos jomis. Sąveikų ir sekrecijų cheminės sudėties įvairovė. Kairomonai ir alomonai. Kairomonų vaidmuo mitybos grandinėse ir tinkluose. Chemoekologinės sąveikos trijuose mitybos lygmenyse.

Cheminės ekologijos taikomieji aspektai – medicinai, žemės ūkiui, miškininkystei, aplinkos ir retųjų rūšių apsaugai.

Pagrindinė literatūra

• Būda V. Cheminė ekologija. Organizmų sąveikos infocheminėmis medžiagomis.Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2006, 187 p.
• Bagnères A.‐G., Martine Hossaert‐Mckey M. (eds). Chemical Ecology. Wiley, 2016, 222 p. Rice E. Allelopathy. 2nd ed. Academic Press, 2012, 368 p.
• McClintock J.B., B.J. Baker (eds). Marine Chemical Ecology, CRC Press, 2011, 624 p.
• Harborne J.B. Ecological Biochemistry. 4th edition. London, Academic Press, 1993, 318 p.
• Ferguson J.J., Rathinasabapathi B. 2006. Allelopathy: How Plants Suppress Other Plants. Univ. Florida, http://edis.ifas.ufl.edu/HS186
• Wyatt T.D. Pheromones and Animal behaviour. Cambridge Univ. Press, 2^nd ed., 2014, 391 p.

Vertinimo strategija

Vertinimo kriterijai

Visą egzaminą sudaro 2 dalys: mokslinis pranešimas ir egzamino dalis žodžiu. Abi egzamino dalys turi vienodą svorį galutiniam įvertinimui. Galutinis pažymys – dviejų egzamino dalių įvertinimų aritmetinis vidurkis.

Mokslinis pranešimas

Parengiamas iš anksto suderinta tema, remiantis moksliniais straipsniais ir kita moksline literatūra. Trukmė – iki 20 min. Pateiktis  - PowerPoint formatas.

Vertinama pranešimo, jo pateikties kokybė, atitikimas suderintai temai, dalyvavimas mokslinėje diskusijoje, gebėjimas atsakyti į klausimus ir apginti mokslinius teiginiu. Įvertinama 10-balėje sistemoje, pateiktoje VU Studijų pasiekimų vertinimo tvarkoje.

Pateikiami du atviro tipo klausimai. Vertinama dalyko sąvokų ir teorijų žinių gilumas ir tikslumas, sugebėjimas lyginti, kritiškai analizuoti ir paaiškinti.  Įvertinama pažymiu 10-balėje vertinimo sistemoje pateiktoje VU Studijų pasiekimų vertinimo tvarkoje.

Egzamino dalis žodžiu

Vincas Būda

Prof.

Patvirtinta Gyvybės mokslų centro Doktorantūros mokyklos Tarybos posėdyje 2021-10-14, protokolo Nr. (4.10)600000-KT-..

Tarybos pirmininkė dr. Daiva Baltriukienė