Bioetika

Dalyko

pavadinimas

Mokslo kryptis

kodas

Kamieninis padalinys

Šakinis padalinys (-iai)

Bioetika

Biologija N010

Gyvybės mokslų centras

Biomokslų Institutas

Dalyko apimtis kreditais

6

Studijų būdas

Kreditų skaičius

Studijų būdas

Kreditų skaičius

paskaitos

0

konsultacijos

2

individualus

4

seminarai

0

Dalyko anotacija

Visa mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla šiandien neįsivaizduojama be bioetikos: ji turi atitikti etikos principus ir atitinkamus nacionalinius, Sąjungos ir tarptautinius teisės aktus, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir Europos žmogaus teisių konvenciją bei jos papildomus protokolus, Bioįvairovės konvenciją ir kitus. Kiekvienam mokslininkam tenka vadovautis ES etinėmis vertybėmis ir etiniais principais, todėl verta padiskutuoti apie jų reikšmę. Ypatingas dėmesys šiandien turi būti skiriamas pagarbos ir minimalios gerovės tyrimo subjektams ir objektams užtikrinimą, proporcingumo principui, teisei į privatumą, teisei į asmens duomenų apsaugą, teisei į fizinį ir psichinį asmens neliečiamumą, teisei į nediskriminavimą ir poreikiui užtikrinti aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugą, švarios ir saugios natūralios aplinkos (ekosistemų) išsaugojimą, ateities kartų gerovės ir teisių į švarią, tvarią, sveiką aplinką užtikrinimą.

     Šis dalykas skirtas padėti susigaudyti aukštų etinių reikalavimų mokslininkams verpete, pradedant nuo supažindinimo su bioetika ir moraliniais samprotavimais, aptariant įtakingas moralės teorijas ir jų vertinimo kriterijus, baigiant – reikalingų etinių dokumentų pildymo bei tyrimų planavimo pratybomis. Didelis dėmesys skiriamas doktoranto pasirinktos biomedicininės tyrimų srities etinių reikalavimų išsiaiškinimui, nors nevengiama ir bendrųjų dalykų: analizuojami klasikiniai bioetikos atvejai ir labiausiai provokuojančios ir prieštaringiausios bioetikos temos ir nagrinėjami jų filosofiniai, medicininiai, socialiniai ir teisiniai aspektai. 

Kurso tikslai

Tikslas: suteikti bioetinių ir  teisinių žinių, reikalingų biomoksliniams tyrimams, atitinkančius ES etinius standartus, atlikti, ir ugdyti gebėjimą pastebėti etines problemas, ieškoti tinkamų sprendimų mokslinėje veikloje ir taikyti etinius principus  mokslinėje  ir  praktinėje veikloje  su  bioetika susijusioms biotechnologijų,  biomedicinos, kitų mokslo sričių problemoms spręsti.

Kompetencijos: (1) moralinių sprendimų bioetiniais klausimais priėmimo ir vertinimo kompetencija (dalykinė); (2) tiriamojo darbo įgūdžių derinimo su etinėmis nuostatomis, įgyvendinant praktines užduotis (dalykinė); (3) analitinis ir kritinis mąstymas (bendroji); (4) savarankiškumas ir kūrybiškumas (bendroji).

Pagrindinės temos

1. Bioetikos samprata, tikslai ir problematika. Bioetika kaip taikomosios ir profesinės etikos sritis. Bioetikos susiformavimo prielaidos ir raida: biomedicinos technologijų įtaka paslaugų teikimui; teisių įtakos augimas. Svarbiausi etiniai biomedicininių tyrimų principai bei jų tarpusavio prieštaros: autonomija ir paternalizmas, besąlygiška gyvybės apsauga ir lygybės principas; konfidencialumas ir teisė žinoti; gailestingumas ir orumo principas. Bioetikos metodologija. Principų metodas etinėje matricoje: asmens autonomija, geradarystė/nekenkimas, teisingumas. Moralinio pagrindimo svarba. Bendrųjų normatyvinės etikos teorijų taikymas sprendžiant biomedicinos problemas: konsekvencionalizmas, deontologinė ir dorybių etika. Naujoji kazuistika. Hermeneutinis požiūris.

2. Mokslininko profesinis elgesio kodeksas ir teisiniai reikalavimai. Mokslininko atsakomybė ir atsiskaitomybė. Svarbiausi nacionaliniai profesinės etikos kodeksai ir teisės aktai, reglamentuojantys prieštaringai vertinamus biomedicinos klausimus. Svarbiausi tarptautiniai bioetikos kodeksai, rekomendacijos bei teisiniai instrumentai. Žmogaus teisės, gyvūnų teisės. Europos Tarybos Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencija bei jos papildomi protokolai, reglamentuojantys žmogaus klonavimą, organų bei audinių donorystę bei biomedicininius tyrimus. Europos Sąjungos bei UNESCO bioetikos rekomendacijos.

3. Biotyrimų etika ir su ja susijusi teisė. Korektiškas tyrimų planavimas ir tyrimų objektų pasirinkimas. Tyrimai gamtoje ir laboratorijose. Biotechnologijų taikymo specifika. Leistinumo ir protingumo ribos: minimali rizika. Gyvūnų naudojimas eksperimentuose: RRR principas. Tyrimo dalyvių apsauga ir teisinės garantijos.

4. Žmogaus gyvybės pradžios ir pabaigos etinės dilemos. Skirtingos “asmens” koncepto interpretacijos. Eugenika kaip paveldimumo dėsningumų taikymas, siekiant pagerinti žmonijos prigimtį. Pozityvioji, negatyvioji, mikro ir makro eugenika. Eugenikos priemonių etinis vertinimas. Dabartinės reprodukcinės technologijos: pasiekimai ir norimi tikslai. Moralinis embriono statusas. Dirbtinio apvaisinimo etiniai aspektai: lytinių ląstelių bankai ir donorystė, donorų konfidencialumas, perteklinių embrionų problema, pakaitinė motinystė. Prenatalinė diagnostika ir nėštumo nutraukimas: žmogaus gyvybės apsauga ir pasirinkimo laisvė. Gerovės ir autonomijos užtikrinimas iki paskutinės gyvenimo minutės - eutanazija.

5. Mokslo ir technologijų vertinimas. Humanizmas ir natūralizmas. Aplinkosauga ir informacinių procesų sisteminės koncepcijos kritinis vertinimas. Ekologinė etika ir biotechnologijų sandūra. Neteisingų aplinkosaugos prioritetų grėsmės: vystymosi sutrikimų, toksikologijos, teratogenezės ir mutagenezės pasekmės.

GMO ir GMP: skirtingo vertinimo ES ir JAV priežastys. Biotechnologijų saugumas: Berg laiškas. Genų terapija ir jai taikomi apribojimai. Žmogaus ir kitų gyvūnų klonavimo ir technologijų, naudojant kamienines ląsteles, tyrimai ir naudojimas: mokslinės vizijos ir etinės prieštaros. Žmogaus galimybių gerinimo ribos: cheminės priemonės, implantai, nanotechnologijos ir kt.

Pagrindinė literatūra

1. Vaughn L. Bioethics: Principles, Issues, and Cases Oxford University Press, 2019, 832 p.
2. Mepham B. Bioethics. An introduction for the biosciences. Oxford University Press, 2008, 450 p.
3. Pollard I. Bioscience Ethics. Cambridge University Press, 2009, 230 p.
4. European Textbook on Ethics of Research. 2010. https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/12567a07-6beb-4998-95cd-8bca103fcf43
5. Henk A. M. J. ten Have (Red.) Environmental Ethics and International Policy. UNESCO, 2010, 226 p.
6. Šimkevičienė V., Rukšėnas O. Laboratorinių gyvūnų mokslo pagrindai. Vilnius, 2001, 240 p.
7. Internetinės nuorodos:
   • Rekomenduojami tęstiniai žurnalai: ,,Bioethics“ Online ISSN: 1467-8519: https://onlinelibrary.wiley.com/journal/14678519; ,,The American Journal of Bioethics” Online ISSN: 1536-0075: https://www.tandfonline.com/action/journalInformation?journalCode=uajb20; ,,Global Bioethics” Online ISSN: 1591-7398: https://www.tandfonline.com/action/journalInformation?journalCode=rgbe20
   • Lietuvos ir Tarptautinės Bioetikos organizacijos (jų puslapiuose yra tarptautiniai teisiniai dokumentai (ataskaitos, deklaracijos,  konvencijos, ,,nuomonės” ir kt.) ir pagrindiniai edukaciniai leidiniai/diskusijos įvairiais globaliniais bioetikos klausimais):
     • Lietuvos bioetikos komitetas: http://bioetika.sam.lt/index.php?1507428698
     • Lietuvos bandomųjų gyvūnų naudojimo etikos komisija prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos: https://vmvt.lt/gyvunu-sveikata-ir-gerove/gyvunu-gerove/gerove-moksliniu-tyrimu-metu
     • UNESCO: International Bioethics Committee (IBC): https://en.unesco.org/themes/ethics-science-and-technology/ibc
     • WHO: U.N. Inter-Agency Committee on Bioethics: https://www.who.int/ethics/about/unintercomm/en/
     • Council of Europe: the Committee on Bioethics (DH-BIO): https://www.coe.int/en/web/bioethics/dh-bio
     • European Commission: European Group on Ethics in Science and New Technologies (EGE): https://ec.europa.eu/info/research-and-innovation/strategy/support-policy-making/scientific-support-eu-policies/ege_en

Vertinimo strategija

Vertinimo kriterijai

Seminaras arba egzaminas (testas)

Keliami reikalavimai egzaminui: pateikiama 20 uždarų ir atvirų skirtingo sudėtingumo testo klausimų, į kuriuos atsakymai vertinami taškais: vienas logiškas argumentas/teiginys = 1 taškas) iki  100 taškų. Vertina tik dėstytoja: ≤ 39 surinktų taškų  - 1-4 (nepatenkinamai); 40-49 surinktų taškų  - 5 (silpnai); 50-59 surinktų taškų  - 6 (patenkinamai); 60-69 surinktų taškų  - 7 (vidutiniškai); 70-79 surinktų taškų  - 8 (gerai); 80-89 surinktų taškų  - 9 (labai  gerai); 90-100 surinktų taškų  - 10 (puikiai).

Keliami reikalavimai viešam seminarui: tema pasirenkama iš anksto sutartiniu būdu pagal doktoranto biomokslų tyrimo kryptį; trukmė – 45-60 min; seminaro metu aptartų gamtamokslinių, etinių straipsnių ir teisinių dokumentų skaičius priklauso nuo temos, bet ne mažiau kaip trys);  

Vertinami šie seminaro aspektai (kiekvienas aspektas iki 10 balų):

1. Turinys (multidisplinarinė analizė išsami, turinys suprantamai ir logiškai perteiktas, aiškiai įvardinti ir argumentuoti bioetiniai aspektai, apžvelgti bent trys esminiai etiniai-gamtamoksliniai-teisiniai straipsniai ar dokumentai, išvados pagrįstos);
2. Pristatymas (kalba aiški ir nuosekli, kontaktas su auditorija tinkamas, korektiškas ir išsamus atsakymas į klausimus);
3. Skaidruolės (aiškiai ir logiškai struktūruota, aiškiai matoma, vaizdinga, korektiškai cituota (net paveikslėliai!));

Išvedamas visų vertinimų bendras vidurkis.

Grita Skujienė

Patvirtinta Gyvybės mokslų centro Doktorantūros mokyklos Tarybos posėdyje 2021-10-14, protokolo Nr. (4.10)600000-KT-...

Tarybos pirmininkė dr. Daiva Baltriukienė