Brigita Vaigauskaitė-Mažeikienė apgynė disertaciją „Kiaušidžių folikulinio skysčio ląstelių ir molekulinių veiksnių identifikavimas bei jų panaudojimo galimybių reprodukcinėje medicinoje tyrimas” ir jai buvo suteiktas biochemijos mokslo krypties daktaro laipsnis.
Šios disertacijos mokslinė vadovė – VU GMC prof. dr. Rūta Navakauskienė
Mokslinė konsultantė - doc. dr. Edita Kazėnaitė (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina)
Disertacijos gynimo tarybai pirmininkavo prof. dr. Sonata Jarmalaitė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, biologija); prof. dr. Dainius Characiejus (Vilniaus universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina); prof. dr. Gediminas Čepinskas (Kritinių ligų tyrimų institutas, Kanada, gamtos mokslai, biochemija); prof. dr. Laima Maleckienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai); prof. dr. Kęstutis Sužiedėlis (Nacionalinis vėžio institutas, gamtos mokslai, biochemija).
Nevaisingumas yra reprodukcinės sistemos liga, pasireiškianti tuo, kad po 12 mėnesių ar daugiau reguliarių lytinių santykių nenaudojant kontracepcijos metodų, pora nepastoja. Naujausiais duomenimis, nevaisingumo paplitimas auga ir šiuo metu paveikia net 1 iš 6 reprodukcinio amžiaus porų. Kasmet atliekama vis daugiau tyrimų, ne tik ieškant nevaisingumo priežasčių, bet ir šių porų pastojimą galinčių pagerinti veiksnių. Viena iš pagrindinių tyrimo sričių – kiaušidės audinys ir folikulinis skystis.
Disertacijos tikslas − ištirti kiaušidžių folikulinio skysčio stromos ląstelių regeneracines ir terapines savybes, įvertinti jų klinikinio pritaikymo galimybes, gydant neaiškios kilmės nevaisingumą.
Šiame tyrime atlikus nevaisingų moterų folikulinio skysčio ir endometriumo stromos ląstelių molekulinę analizę nustatėme, kad genų, dalyvaujančių DNR demetilinimo procese, apoptozės procesuose ir imuninio atsako moduliavime, raiška yra didesnė nepastojusių pacienčių endometriume nei folikuliniame skystyje ir galimai yra susijusi su implantacijos sutrikimu nepastojimo atvejais. Atlikus ikiklinikinius in vivo tyrimus nustatėme, kad tiek pirminės, tiek kultivuotos folikulinio skysčio stromos ląstelės gali iš dalies atkurti chemoterapijos sukeltą nevaisingumą, todėl galėtų būti taikomos klinikinėje praktikoje onkologinėms reprodukcinio amžiaus pacientėms.